Reikia 300 tūkst. eurų
Anot Tauragės rajono mero Sigito Mičiulio, mieste veikia trys futbolininkus ugdančios įstaigos: VšĮ „Tauragės futbolas“, Sporto mokykla ir privati Tauragės futbolo mokykla. Atsižvelgiant į tai, kad beveik pusė vaikų gimsta su sveikatos problemomis, o sportininkais dar tenka dalintis ir su kitomis sporto šakomis, konkurencija – didžiulė. Jei nebus bendros vizijos, futbolas pasmerktas žlugti.
„Aš už tai, kad „Tauras“ išliktų. Juk Tauragė – apskrities centras. Futbolas turi jame gyvuoti. Tačiau atliktas auditas byloja apie 265 tūkstančius eurų siekiančias skolas. Komanda užima paskutinę vietą Lietuvos I lygoje“, – šiandienines problemas dėstė meras.
Prabilęs „Tauro“ dalininkas Jaunutis Šetkus į valdininkus kreipėsi su prašymu:
„Padėtis sudėtinga. Susikaupė skolos. Savivaldybės finansavimas kasmet mažėja. Prastėja ekipos rezultatai, todėl siaurėja ir rėmėjų bei dalininkų gretos. Šiuo metu esame keturi dalininkai: aš, savivaldybė ir dar du verslininkai. Jei finansavimas būtų išlikęs toks, koks buvo pradžioje, į šią duobę nebūtume įklimpę. O dabar kiekvieną sezoną pradedame nežinioje. Reikia, kad savivaldybė numatytų rėmimo strategiją bent trejiems metams, tuomet ir mes galėtume planuoti savo biudžetą.“
Kad „Tauras“ gyvuotų be problemų, pretenduotų į I lygos lyderių penketą, metams reikėtų 300 tūkst. eurų. Savivaldybės prašoma prisidėti bent 100 tūkst. eurų.
Pasiūlė susijungti
Anot J.Šetkaus, šių metų komandos išgelbėti jau nepavyks, kad ir būtų skirtas papildomas finansavimas. Žaidėjų perėjimų langas užsidarė, tad naujų futbolininkų registruoti „Tauras“ negalės. Teks remtis turimais. Tikimasi, kad klubo skolas iš dalies padengs auklėtinio iš Šilalės Edvino Gertmono pardavimas Prancūzijos aukščiausiosios lygos klubui. VšĮ „Tauragės futbolas“ sumą už šio žaidėjo pradinį paruošimą iš prancūzų planuoja gauti iki rudens.
„Skaudu, kai dalis tauragiškių už keletą dešimčių eurų atstovauja Šilutei. Neturime galimybės jiems mokėti. Šiuo metu esame pasikvietę tris futbolininkus iš Ganos. Mano nuomone, jie tiktų netgi A lygai. Bet ar pavyks sutvarkyti jų dokumentus, neaišku. Šiuo metu ne mes renkamės žaidėjus, o žaidėjai mus. Bandysime išlikti. Ir toliau sėkmingai mokėsime paskolą“, – patikino J.Šetkus.
„Tauro“ dalininkas iškėlė idėją klubą sujungti su Sporto mokykla, nes šiuo metu Tauragės mažieji futbolininkai „plėšomi“ į dvi puses. Kas prisijungs prie ko – nesvarbu.
„Gargžduose tokia sistema veikia jau ketverius metus. Savivaldybė Gargždų „Bangos“ klubui skiria tuos pinigus, kuriuos skiria Sporto mokyklai. Klubas savo ruožtu įsipareigoja nesumažinti mokytojų etatų. Pasibaigia kontrolės klausimai, tarpusavio ginčai. Yra ir kitas pavyzdys – Utena. Miestas mažesnis už Tauragę, bet turi komandą A lygoje, turi ir vyrų bei moterų krepšinio ekipas, žaidžiančias aukščiausiu lygiu. Ir didžiąją dalį ekipos biudžeto sudaro savivaldybės parama. Su nuolatiniu finansavimu prestižine komanda jau kitais metais galime tapti ir mes“, – patikino J.Šetkus.
Pamaina auga stipri
Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento Sigito Juknos teigimu, išlaikyti „Tauro“ klubą skatina ir tai, kad auga puiki pamaina. Ne viena Tauragės futbolo ekipos vaikų ir jaunių komanda laimi Lietuvoje prizines vietas. Tad tauragiškių suaugusiųjų komandoje niekad netrūks. Vienintelis klausimas, ką daryti, kad išlaikytume juos Tauragėje pasibaigus mokslams.
Susijungimui pritaria ir vienas „Tauro“ jaunių trenerių Jonas Stažys. Anot jo, Europos futbole jau seniai nebelikę sporto mokyklų, remiamas tik klubinis futbolas, tad sujungimas būtinas. O ir panaikinus klubą, kur dėtųsi 100 jo auklėjamų vaikų bei kam būtų reikalingi stadionai?
„Kad grįžtų į studijas išvykstantys jaunuoliai, reikia mokėti jiems atlyginimus. Be to, Tauragėje juk turime aukštosios mokyklos – Kauno kolegijos filialą. Kodėl jie negalėtų studijuoti čia? – pasiūlė J.Stažys. – Kai treneriu dirbau Sporto mokykloje, sunku būdavo, nes biudžete nebuvo numatyta eilutė sporto inventoriui įsigyti, išvykti į varžybas. Tai privaloma padaryti.“
Treneris atkreipė dėmesį ir į tai, kad Tauragės rajone sportui skiriama per maža biudžeto dalis. Pasak jo, egzistuoja įstatymas, kuriuo leidžiama nuo metinio biudžeto sportui skirti net iki 2 proc. lėšų. 1 mln. eurų per metus išgelbėtų ne tik futbolą. J.Stažio siūlymu, reiktų atkreipti dėmesį ir į Marijampolės pavyzdį. Galima būtų priimti tokią nuostatą, kad laimėjusi viešąjį konkursą įmonė dalį pinigų skirtų sportui. Taip iš „Arvi“ firmos išsilaiko suvalkiečių „Sūduvos“ klubas.
Neturi lėšų išvykos mačams
Apie problemas dėl kelionių išlaidų pasisakė ir kitas „Tauro“ jaunių treneris D.Stažys. Anot jo, per sezoną tenka sužaisti po 28-erias varžybas. O vien kuras autobusui kainuoja nemažus pinigus.
„Gerai, kad sezonas bent jau išsitęsia per dvejus metus. Jei reiktų tiek sužaisti per metus, – ištiktų finansinė mirtis. Mūsų jauniai – Lietuvos prizininkai. Tačiau kaskart prieš sezoną, nežinome, dalyvausime jame ar ne“, – atviravo D.Stažys.
Tai, kad neturi pinigų net kelionėms į kituose miestuose vykstančias varžybas, prisipažino ir Sporto mokykloje dirbanti futbolininkių trenerė Sigita Bajorinaitė. Pasak merginos, jos komanda laimėjo Lietuvos I lygą, tačiau dėl finansų trūkumo atsisakė žygiuoti į aukštesniąją.
Į šiuos svarstymus įsikišo ir S.Jukna, pabrėžęs, kad metų pabaigoje LFF už jaunių pasiekimus klubams perveda tam tikrą sumą pinigų. Kuo aukštesnėse lygose jie žaidžia, kuo daugiau komandų – tuo didesnė suma. S.Jukna iškėlė ir kitą – sportinių bazių problemą Tauragėje. Neva Šilalės rajono mokyklose stadionai labiau prižiūrimi. Tauragėje – viskas apleista. O nuo to gali priklausyti ir futbolo aikščių dirbtinių dangų gavimo iš LFF procesai.
„Kalbėjau su Šilalės rajono meru. Jie svarsto, ar 20 tūkstančių eurų II lygoje žaisiančiam Šilalės futbolo klubui užteks, ar ne. O mes I lygoje rungtyniaujančiam „Taurui“ skiriame vos keliais tūkstančiais daugiau. Reikia pradėti galvoti ir apie dirbtinės dangos išklojimą kokiame mokyklos stadione. Manau, tam labiausiai tiktų „Šaltinio“ progimnazijos aikštynas“, – patikino S.Jukna.
Reikia daugiau trenerių
Nuomonę, tiesa kiek kitokią, dėl sujungimo išsakė ir privačios Tauragės futbolo mokyklos treneris Andrius Bendikas. Anot jo, sujungimas nieko neišgelbėtų, nes yra esminių nesutarimų. Anot jo, jei tai būtų naudinga, būtų padaryta jau anksčiau. Labiausiai Tauragės futbolui trūksta kokybiškų trenerių. Atgyvena, kai vienas strategas treniruoja 50 vaikų. Vieną grupę turi auklėti bent jau penki treneriai. Tą supranti, kai tarptautiniuose turnyruose susiduri su varžovų ekipomis.
„Susimetam ant sumuštinio patys ir vaidiname, kad ugdome Lietuvoje futbolą. Nuo užsienio, kur investuojami dideli pinigai, atsiliekame labai stipriai. Būtina, kad tėvai galėtų rinktis, kad jie jaustų treniruočių kokybę. Sujungus Tauragės futbolo įstaigas į vieną, nebeliktų pasirinkimo. Tai kai kuriuos gali atgrasyti nuo futbolo, – rėžė A.Bendikas. – O iš finansinių bėdų išgelbės neformaliojo ugdymo naujoji programa. Kas prisikvies vaiką, tas gaus ir jo krepšelį.“
Išklausęs A.Bendiko kalbą, meras S.Mičiulis pažadėjo organizuoti seminarą, kuriame futbolo treneriams būtų išaiškinta naujoji neformaliojo ugdymo programa.
Tačiau A.Bendiko kalba užvirė aršesnę diskusiją. Vienus kankina nuoskaudos dėl nemokėtų algų, kitus – dėl nuolat metamų kaltinimų iššvaisčius pinigus. J.Šetkus netgi pasiūlė savivaldybei išpirkti iš jo „Tauro“ dirbtinės dangos stadioną ir teniso kortus, sumokėjus pusę įdėtų asmeninių lėšų. Neva tuomet visi, kurie nenori mokėti nuomos, galės lankytis šiuose objektuose nemokamai.
„Kol nebus visų sutarimo, bendros futbolo vystymo strategijos, tol nieko nebus. Siūlau ją sukurti. Visi, ir aš asmeniškai, norime, kad futbolo klubas išliktų“, – reziumavo meras S.Mičiulis.
