Europos lygoje iki paskutinio atrankos etapo nukulniavusi „Sūduva“ užsiaugino sparnus, kuriuos po ilgo skrydžio apkarpyti pavyko tik „Trakams“.
Futbolo gerbėjai kraipė galvas, kai oficiali Marijampolės ekipos svetainė apie šešis naujus pirkinius sezono viduryje pranešinėjo dažniau nei apie sužaistas rungtynes, tačiau klubo kabinetuose buvo planuojamas ne tik kitas sezonas, bet ir vis stipriau uodžiamas sužeisto vilko, vardu Vilniaus „Žalgiris“, kraujas.
Kai išaušo priešpaskutinio rato finišo diena, kai komandos sprendė namų aikštės pranašumo klausimą, Marijampolė gyveno futbolu. Tą sekmadienį į stadioną patraukė 3600 sirgalių, o tai – A lygos sezono rekordas.
Tačiau jau sekmadienį tribūnos turėtų būti dar labiau perpildytos, mat Marijampolėje spręsis A lygos titulo likimas.
Apie „Žalgirio“ gainiojimąsi, pasistiprinimą sezono viduryje, finansines injekcijas ir kitus klubo klausimus 15min kalbėjosi su „Sūduvos“ klubo direktoriumi Karoliu Skinkiu.
– Kodėl buvo nuspręsta stiprintis taip vėlai? – 15min paklausė „Sūduvos“ direktoriaus.
– Rudenį, kai didžiojoje dalyje lygų užsidaro perėjimų langai, būna galimybių rasti žaidėjų, kurių kaina tuo metu būna žemesnė nei piko metu. Priėmėme sprendimą ieškoti žaidėjų į puolėjo ir atraminio saugo pozicijas, kurios dažniausiai yra deficitinės.
Šis ėjimas orientuotas ne tik į šiuos metus, bet ir į kitus. Mes puikiai suprantam, kad, jei to nedarysim, sausį ar vasarį neturėsim galimybių pasikviesti šių žaidėjų.
– Kas atsakingas už žaidėjų paiešką „Sūduvos“ klube?
– Už paiešką, bendravimą su agentais, užsienio lygų sekimą esu atsakingas aš. Atrinktus tinkamos kvalifikacijos kandidatus su prezidentu ir vyriausiuoju treneriu vertiname pagal jų tinkamumą mūsų žaidimo modeliui ir prieinamumą finansiškai.
Yra sekamas didelis skaičius žaidėjų, su jais palaikomas ryšys. Futbolo žaidėjų perėjimo rinka nuolat kinta: keičiasi situacija klubuose, lygose, todėl susiklosto situacijos, kai aukštos kvalifikacijos žaidėjai atsiduria be klubo arba nori palikti savo klubus.
– Kaip kviečiant naujus žaidėjus padėjo sėkminga Europos lygos atranka?
– Argumentų, kaip pasikviesti aukšto lygio žaidėjus į Lietuvą, nėra daug. Europos mastu mūsų lyga nėra tarp pirmaujančių. Mūsų argumentas visada yra, kad žaisime Europos turnyro atrankoje, o geras pasirodymas ten vilioja dar labiau.
– Kokių dar argumentų galima rasti, kad žaidėjas atvažiuotų į A lygos klubą?
– Palyginti su Europos lygomis, negalime pasiūlyti geresnių finansinių sąlygų ar konkurencingesnio čempionato, tačiau tai yra gera aplinka atsiskleisti. Jei esi talentingas, geras ir kažkur neįvertintas, tai ši terpė yra labai gera. Deja, šis argumentas dažnai būna neįvertintas ir netampa dominuojančiu.
Tokiu tikslu pas mus atvyko puolėjas Rigino Cicilia, kuris atvyko tikėdamasis atsiskleisti ir paversti „Sūduvą“ savo tramplinu karjeroje. Panaši buvo ir Jeremy Manzorro situacija, Choco ir Josipas Tadičius taip pat atvyko labai motyvuoti, nes šia galimybe naudojasi kaip šansu priminti apie save ir patekti į klubus, kuriuose galės tikėtis tokių atlyginimų, kokius gaudavo anksčiau.
– Kurį naują pirkinį išskirtumėte?
– Semiras Kerla, Jeremy Manzorro ir Josipas Tadičius tikrai labai prisidėjo prie rezultatų, šitos pergalių serijos ir apskritai prie pakilusio komandos lygio. Choco irgi, kiek žaidė, tai darė gerai, o Rigino Cicilia ir Sergio Semedo atvyko šiek tiek prasčiau pasiruošę, dėl to ir progų daug neturėjo. Juos dar anksti vertinti.
– Sakėte, kad orientuojatės ne tik į šį sezoną, bet ir į ateitį, tai galima suprasti, kad su daugeliu žaidėjų yra pasirašytos sutartys dar ir kitam sezonui?
– Su naujais žaidėjais – taip. Esu optimistas ir manau, kad didžioji dalis svarbiausių šio sezono žaidėjų atstovaus klubui ir kitą sezoną.
– Dažnai yra diskutuojama, kodėl klubai nesikviečia lietuvių žaidėjų, esą jiems neduodama pasireikšti. „Sūduvoje“ lietuvių yra, bet vis tiek dominuoja legionieriai. Koks yra jūsų klubo požiūris į stiprinimąsi lietuviais?
– Visada prioritetas yra lietuvis. Visi dėl to būtų laimingesni, o jei jaunas, tai tuo labiau. Šiemet turim 20-ies Giedrių Matulevičių, kuris daug žaidžia, tapo pagrindinės sudėties žaidėju. Klubui reikia rezultatų, todėl reikalavimai jauniems žaidėjams yra aukšti, jiems ne visuomet pavyksta laimėti konkurencinę kovą.
Jei norime būti stipresni, reikia dairytis į užsienį. Jeigu pildysimės tik lietuviais, nuo to nekils čempionato lygis ir virsim savo sultyse. Dažnas kritikų argumentas yra toks, kad, jei žais lietuviai, tai nuo to bus geriau rinktinei. Mano manymu – nebūtinai, nes, kuo Lietuvos čempionato lygis bus aukštesnis, nuo to rinktinei bus tik geriau.
Jeigu pildysimės tik lietuviais, nuo to nekils čempionato lygis ir virsim savo sultyse
Rinktinės trenerių argumentas dažnai būna toks, kad A lygoj neturim tokio lygio ir tempo, koks yra užsienio čempionatuose. Jei A lyga turėtų penkias ar šešias komandas, kurios būtų stipresnės, nei yra šiuo metu, nuo to visiems būtų tik geriau. Vis tiek šimtas lietuvių rinktinėje nežais, jų bus iš komandos po keletą, todėl žaidimas prieš geresnes komandas nacionalinei komandai yra tik pliusas.
Tiek mūsų, tiek „Trakų“ pavyzdžiai Europos lygoje parodė, kad tokia strategija pasiteisino. Kuo labiau mūsų lyga bus gerbiama užsienyje, tuo lengviau mūsų žaidėjams bus išvykti rungtyniauti į didesnius čempionatus.
– Po Europos taurės atrankos klubas gavo neblogą finansinę injekciją, kiek realiai tai pakeitė situaciją klube?
– Plačiau šią temą komentuoti galėtų klubo prezidentas, bet nėra paslaptis, kad mes didelę dalį tų pinigų išmokame kaip premijas. Mėgstamos kalbos, kaip išaugs biudžetas, sako, kad net dvigubai, bet realybė yra visai toli nuo to. Klubui tai yra gerai, bet geri rezultatai reikalauja ir investicijų.
– Šiais metais Vilniaus „Žalgiriui“ pirmą kartą mesta tokia rimta konkurencija. Kas šitame sezone buvo kitaip nei praėjusiais?
– Iš tikrųjų, tai taip susiklostė situacija. Mes pasisėmėme daug pasitikėjimo iš Europos lygos, žaidėjai, kurie pradėjo sezoną ne taip užtikrintai, po Europos lygos pakilo aukštyn.
Tada, aišku, daug atitrūkęs „Žalgiris“ barstė taškus ten, kur patys neplanavo, o mes vasarą pasistiprinome, atsirado didesnė konkurencija ir nukeliavome ten, kur esame dabar – turime galimybę kovoti dėl čempionų titulo.
– Blogiausiu atveju „Sūduva“ užims antrą vietą. Jei taip atsitiktų, ar šis sezonas vis tiek būtų vertinamas teigiamai?
– Kaip sakoma, pasiekimus įvertini po kurio laiko. Jei pabaigtume sezoną antri, po kažkurio laiko galvotumėme, kad buvome arti titulo, gerai pasirodėme Europos lygoje. Sakytume, kad buvo geresnis nei įprasta sezonas. Jo vadinti ypatingu neitų, nes kartėlis nuo to, kai esi arti tikslo, nesumažėja. Atvirkščiai, mes dabar pirmaujame. Kai esi arti ir nelaimi, laimės neatsiranda, tik liūdesys.
