Lenkijos „Ekstraklasa“ finiše A.Novikovo talentas atsiskleidė visu gražumu. Nors paskutiniame mače su Poznanės „Lech“ saugas dvikovą pradėjo ant atsarginių suolo, būtent jis antrajame kėlinyje tapo X faktoriumi, nulėmusiu mačo baigtį.
Apie čempionų titulą svajojęs Balstogės klubas jau pirmajame kėlinyje praleido du įvarčius ir buvo priverstas desperatiškai ieškoti išsigelbėjimo šiaudo. Juo netikėtai tapo 54-ąją minutę į aikštę žengęs 26-erių vilnietis.
A.Novikovas stipriai pagyvino Balstogės ekipos žaidimą. 77-ąją minutę būtent po jo perdavimo Jacekas Goralskis sušvelnino rezultatą, o 87-ąją jau pats A.Novikovas pelnė įvartį ir išplėšė lygiąsias, padovanojusias komandai istorinį sidabrą ir kelialapį į UEFA Europos lygą.
„Išėjo Arvydas ir viskas iš esmės pasikeitė. Jis vienas pakreipė rungtynes, žaidė labai gerai ir padovanojo mums lygiąsias“, – prisimindamas praėjusį sekmadienį, kalbėjo kitas „Jagiellonia“ lietuvis Fiodoras Černychas.
Iš karto po šio dramatiško finišo abu lietuviai pateko į „Jagiellonia“ ekipos šventinį sūkurį, o jau po dviejų dienų grįžo į Vilnių ir prisijungė prie mačui su slovakais besirengiančios nacionalinės komandos.
„Tokiame šventiniame siautulyje teko būti tik kartą, kai su Edinburgo „Hearts“ klubu laimėjome Škotijos taurę. Tuomet irgi buvo didžiulis paradas. Žmonių būtų dar daugiau, jei ne visą vakarą pliaupęs lietus, bet ir to užteko. Po rungtynių per sveikinusią sirgalių minią į drabužinę teko brautis gal pusvalandį“, – prisiminė dar dvejų metų sutartį su kaimyninės šalies vicečempionais turintis A.Novikovas.
Bet atsipūsti lietuviškasis „Jaga“ duetas vargu ar galės ir pasibaigus šeštadienio mačui. Balstogės klubas jau po kelių dienų pradės pasirengimą naujam sezonui.
„Dabar esu tikrai geros sportinės formos ir tai matyti aikštėje. Ir vis dėlto, kaip bebūtų, dar ir sezono pabaigoje nebuvau tvirtas starto sudėties žaidėjas. Mane treneris tai leisdavo į aikštę nuo pirmų minučių, tai po keitimo“, – pokalbį su 15min pradėjo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.
– Lenkijos pirmenybės baigėsi iškovotu sidabro apdovanojimu. Džiaugiatės dėl tokio pasiekimo ar labiau apmaudu, jog iš rankų išsprūdo auksas?
– Teisėjui paskelbus rungtynių pabaigą, emocijų buvo daug. Drabužinėje sėdėjome ir nebyliai žiūrėjome vieni kitiems į akis. Kai kurie žaidėjai verkė. Džiaugsmo tikrai nebuvo.
Kita vertus, praėjus kiek daugiau laiko, į visą situaciją jau pradedi žiūrėti visai kitaip. Juk mes atsilikome dviem įvarčiais, buvome tik ketvirtoje pozicijoje, kuri net negarantavo vietos Europoje. Pralaimint 0:2 išplėšti lygiąsias – geras rezultatas. Tik vėliau tai supratome.
– Ko tame paskutiniame mače pritrūko labiausiai?
– Mes žaidėme geriau nuo pat pradžių, kontroliavome rungtynes, bet „Lech“ surengė tuos du greitus išpuolius ir įmušė įvarčius. Galbūt trūko koncentracijos gynyboje. Gerai viskas, kas gerai baigiasi.
Kai gerai sužaidi, komanda laimi, o kitame mače sudėtyje tave pakeičia vienintelį – tikrai ne pats maloniausias jausmas.
– Jūsų adaptacija Balstogėje taip pat užtruko. Iš pradžių aikštėje pasirodydavote po keitimo, tačiau paskutiniuose turuose vis dažniau gaudavote progą pasireikšti ir nuo pirmų minučių. Esate patenkintas vaidmeniu, kuris jums šį sezoną teko?
– Nelabai. Ir manau, jog treneris tą jautė irgi, tad čempionato pabaigoje žaidžiau vis dažniau. Kai gerai sužaidi, komanda laimi, o kitame mače sudėtyje tave pakeičia vienintelį – tikrai ne pats maloniausias jausmas. Nesuprasdavau to ir tikrai nesuprasiu. Priešpaskutiniame ture taip pat laimėjome 2:1 prieš Niecieczos „Termalica“, gerai sužaidžiau, bet rungtynėse su „Lech“ vėl likau ant suolo. Buvau tikrai piktas. Gal iš to pykčio taip gerai ir sužaidžiau, pasirodęs aikštėje po keitimo.
– Bet prieš atvykstant į Balstogę lyg ir džiaugėtės, kad pagaliau žaisite komandoje, kuri tikrai jūsų norėjo...
– Tas tiesa, „Jagiellonia“ jau kurį laiką stebėjo mano žaidimą, jiems patikau, o treneris klausė ir Fiodoro atsiliepimų. Jautėsi, kad klubas tikrai manęs nori, bet man taip pat norėjosi žaisti, o ne stebėti įvykius iš šalies. Paskutiniuose turuose vaizdas pasikeitė, dabar lauksime kito sezono. Turėsime naują trenerį, žiūrėsime, kaip seksis.
– Kada pradėsite pasirengimą kitam sezonui?
– Šiemet atostogų beveik neturėsime. Klubas pageidavo, jog sugrįžtume kuo greičiau. Žaidėjams, kurie atstovauja savo rinktinėms, leista pailsėti dar papildomą savaitę, tad į Balstogę grįšime birželio 17-ąją ir pradėsime pasirengimą Europos taurių varžyboms. Kita vertus, dar yra nemažai nežinomybės, nes klubas liko be trenerio. Galbūt naujas strategas pageidaus, jog prie komandos prisijungtume iš karto.
– Komandą palikęs Michalas Probierzas – Balstogės futbolo legenda. Ar labai netikėtas buvo jo pasitraukimas?
– Treneris paliko komandą ir kol kas dar neaišku, kur toliau tęs karjerą. Mes taip pat kol kas neturime naujo trenerio. Michalas Balstogėje labai mylimas. Su šiuo, Lenkijos masteliais, kukliu klubu jis visuomet rodė labai gerus rezultatus. 2010 metais su šia komanda M.Probierzas iškovojo Lenkijos taurę, prieš dvejus metus bronzą, o šiemet – sidabrą. Visi po jo pasitraukimo tikrai liūdėjo.
– Prieš sezoną tokio „Jagiellonia“ žygio į viršūnę niekas neprognozavo. Kas buvo tie kertiniai faktoriai, lėmę tokį gerą rezultatą?
– Šiemet „Jaga“ buvo labai draugiška ir kovinga ekipa. Kai reikėdavo, kiekvienas visada pastovėdavome už komandos draugą. Nemažai įtakos turėjo ir geras treneris.
– Tokie įkvepiantys rezultatai turbūt padėjo užmiršti ir tuos blankius metus „Bochum“ ekipoje...
– Visuomet yra smagu, kai gauni žaisti. Vokietijoje – taip pat stiprus čempionatas, tačiau tai yra tik antras pagal pajėgumą divizionas. Viskas, dėl ko ten kovoji – pirmoji „Bundesliga“. Bet ir į ją prasibrauti šansų beveik nėra. Čia mes kovojome ir dėl bilieto į Europą. Tą padaryti mums pavyko, o kaip seksis, matysime.
– Beveik po dešimties metų gyvenate ypač arti Lietuvos. Ar tai prideda papildomų pliusų?
– Grįžti į Lietuvą dažniau vis tiek nepavyksta, bet gyventi ten man patinka. Ypač šeimai. Jei kyla kažkokių problemų ar rūpesčių, žmona su vaiku labai greitai gali grįžti į Vilnių. Tėvai bei draugai dabar aplanko taip pat kur kas dažniau.
– Pirmosios rungtynės su slovakais malonių akimirkų padovanojo nedaug. Ką reikėtų pakeisti, jog šį kartą rezultatas būtų kitoks?
– Trnavoje varžovai labai gerai pasinaudojo mūsų individualiomis klaidomis, o tokie žaidėjai, kokius turi Slovakija, pasinaudoja kiekviena smulkmena. Privalome šį kartą parodyti kur kas didesnį susikaupimą, komandinę koncentraciją.
– Jums asmeniškai dvikova Slovakijoje taip pat buvo viena blankiausių šiame atrankos cikle...
– Taip, dėl to dar labiau norisi reabilituotis.
Žaisime namuose, prieš savus sirgalius, o tai – papildoma atsakomybė. Norime trijų taškų.
– Po tos dvikovos mūsų rinktinės žaidėjai skundėsi labai prasta aikštės kokybe. Šį kartą žaisite ant mums įprastesnės dirbtinės dangos. Galima tuo pasinaudoti.
– Taip, aikštė Trnavoje tikrai buvo siaubinga. Nesu žaidęs panašioje. Atlieki startą, o žolėje lieka duobės. Aikštė tikrai buvo sunki, tad žaisti buvo nepaprastai sunku. Dabar bent jau žinosime, ko galime tikėtis.
– Lygiosios su slovakais būtų geras rezultatas?
– Ne, eisime kovoti tik dėl pergalės. Visuomet į aikštę eini kovoti dėl geriausio rezultato. Be to, žaisime namuose, prieš savus sirgalius, o tai – papildoma atsakomybė. Norime trijų taškų.
