Prieš 2016 m. Europos čempionatą futbolininkai klubuose tarp rungtynių ilsėdavosi vidutiniškai 4,5 dienos. Prieš „Euro 2020“ poilsio vidurkis nesiekė 3,9 dienos.
Laiko stygius koregavo ne tik poilsio, tačiau ir pasiruošimo procesus. Kontrolinių rungtynių rinktinės sužaidė mažiau, o žaidybinį laiką reikėjo padalinti tokiam pačiam kiekiui žaidėjų.
„Europos čempionato pradžioje beveik kiekvienose rungtynėse matome, kad yra žaidėjų, kuriems pritrūksta jėgų mačų pabaigoje, jie netgi patiria raumenų spazmus“, – 15min pasakojo Lietuvos futbolo rinktinės fizinio rengimo treneris Marius Čeliauskas.
Kai „Euro 2020“ yra toks trumpas, taupyti geriausių futbolininkų negali sau leisti ir favoritėmis laikomos komandos. Prancūzijos treneris Didier Deschamps‘as kiek anksčiau kalbėjo, kad pažeidžiamiausia jo rinktinės vieta – fizinis ir psichologinis nuovargis.
Subūręs komandą, Prancūzijos vedlys turėjo užtikrinti, kad žaidėjams užtektų kuro Europos čempionatui.
Ir tai nėra nepagrįsti Prancūzijos vedlio nuogąstavimai. „FootTheBall“ duomenimis, Prancūzijos rinktinei atstovaujantys žaidėjai klubiniame sezone bendrai sužaidė 1079 mačus. Tai daugiau nei bet kuri kita „Euro 2020“ komanda.
Pasaulio čempionų gretose startinėje sudėtyje rungtyniauja UEFA Čempionų lygos finale geriausio žaidėjo apdovanojimą atsiėmęs N‘golo Kante. Jis tarp su Londono „Chelsea“ laimėto finalo ir pirmųjų Prancūzijos rungtynių su Vokietija turėjo tik 2 savaičių pertrauką.
„Į rinktinę žaidėjai suvažiuoja skirtingo parengtumo ir skirtingos žaidybinės praktikos. Dėl to labai svarbu individualiai kiekvieną žaidėją įvertinti ir individualizuoti procesą. Toks atvejis, kai žaidėjas turi tik 2 savaičių tarpą, yra netgi geresnis nei 3-4 savaitės, – apie žaidėjų fizinį paruošimą kalbėjo treneris M.Čeliauskas. – Užtenka palaikyti treniruočių procesą ir žaidėjai būna pasiruošę rungtyniauti 90 minučių. Kitais atvejais tenka derinti, kiek poilsio duoti žaidėjui, kad atsipūstų po sezono ir kiek laiko reikės įvesti jį vėl į formą.“
Prancūzai nėra daugiausiai minučių aikštelėje praleidę futbolininkai praėjusiame sezone. ESPN duomenimis, juos lenkia vienintelė Anglijos rinktinė, kurios vyrai aikštelėje praėjusį klubų sezoną vidutiniškai praleido daugiausiai – po 3700 minučių arba 40 rungtynių. Tai 8 rungtynėmis daugiau nei vidutiniškai teko kitų šalių atstovams.
Tiesa, šį sezoną ilgiausiai aikštelėje bėgiojęs futbolininkas yra Nyderlandų saugas Frenkie De Jongas, rungtyniaujantis „Barcelona“ klube. Paskui jį šioje kategorijoje rikiuojasi 5 anglai.
Anglijos treneris Garethas Southgate‘as žiniasklaidai yra užsiminęs apie asmeninį susirūpinimą, „kaip nesulaužyti nei vieno iš šių žaidėjų“.
Koreliaciją tarp patiriamų traumų ir poilsio trūkumo pakomentavo fizinio rengimo treneris M.Čeliauskas: „Nuovargio fone atsiranda daug iššūkių žaidėjų organizme: sulėtėja centrinės nervų sistemos veikla, nebespėja atsistatyti glikogeno atsargos ir kt., todėl padaugėja traumų.
Norint sumažinti traumų tikimybę, reikalingas geras parengtumas, treniruočių procesas bei atsistatymas po rungtynių. O rungtynių metu yra svarbu sudėties gylis ir rotacija. Šiais metais ne visos lygos turėjo pakankamai laiko atsistatyti po nusikėlusio užpraėjusio sezono ir pasiruošti tinkamai praėjusiam sezonui.“
Velso rinktinės fizinio rengimo treneris Tony Strudwickas numatęs nuovargio problemą su ja kovojo išradingai.
T.Strudwickas rinktinėje sukūrė nerašytą taisyklę: „Pamėginkite, jeigu tik įmanoma, nevartoti keiksmažodžio iš F raidės.“
Anot „The New York Times“, šis žodis nėra uždraustas, tačiau jo skatinama rinktinės stovykloje nevartoti. Be to, komandos viduje nekalbama apie nuovargį. Velso rinktinės treneris siekia, kad tai paprasčiausiai netaptų esminiu faktoriumi komandoje.
Natūralu, kad didžioji dalis žaidėjų vis tiek galvoja apie nuovargį. Daug kilometrų aikštelėje nubėgantis Ispanijos saugas Marcosas Llorente anksčiau šį mėnesį prisipažino, kad paskutinėse Madrido „Atletico“ sezono rungtynėse jis išėjo iš aikštės nebegalėdamas daugiau bėgti: „Smegenys norėjo daugiau, bet kūnas jau sakė „ne“.
Kartais atsitinka ir atvirkščiai. Kai kūnas sako „taip“, bet po klubinio sezono susikaupęs psichologinis nuovargis nebeleidžia žaidėjui toliau demonstruoti aukščiausios klasės žaidimo.
„Dažniausiai žaidėjas gali nubėgti tas pačias atkarpas ir intensyvumus kaip ir anksčiau, tačiau jo efektyvumas aikštėje, veiksmų išpildymas suprastėja. Kitaip tariant, praranda žaidybinę formą ir pasitikėjimą, – psichologinį nuovargį akcentavo M.Čeliauskas. – Žaidėjas pats gali atpažinti tokią būseną ir pasakyti. Jis nustoja mėgautis futbolu, jam reikalingas poilsis.“
Anot M.Čeliausko, jis yra užmezgęs gerus santykius tiek su futbolininkais, tiek su jų komandų fizinio rengimo treneriais, todėl papildomą informaciją apie esamą sportininkų fizinę formą gauna būtent iš jų.
Treniruočių metu treneris naudojasi GPS technologijomis – stebi vidinį ir išorinį lietuvių krūvį. Kartais taiko ir specializuotas apklausos formas.
„Pastaroji stovykla buvo pati sunkiausia visiems, nes viena dalis žaidėjų atvyko iš atostogų, kita dalis pervargę po ilgų ir sekinančių čempionatų, trečia dalis žaidėjų rungtyniaujančių A lygoje, kur žaidžia kas 3-4 dienas. Prie to ne visi yra pripratę. Turėjome labai daug iššūkių, tas matėsi ir žaidime, ir rezultatuose“, – atskleidė M.Čeliauskas.
Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės trenerio teigimu, sužaidus intensyvų 8 mėnesių sezoną, futbolininkui reikalingas bent 3-4 savaičių poilsis pilnam atsistatymui.
