„Vergovės“ namai
Rytas. Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) stadione pluša LFF taurės finalui besiruošiantys Kauno ekipos futbolininkai. Treneris Mariano Barreto su asistentais dalina nurodymus savo auklėtiniams: vieni nelabai sėkmingai šaudo į vartus, kiti priešingoje aikštės pusėje šlifuoja gynybą per standartines situacijas.
Maždaug dvi valandas trukusi treniruotė baigiasi sulig pirmais rudeninio lietaus lašais, o futbolininkai ir treneriai patraukia į persirengimo kambarį.
Po dušo – į mokyklą. Šalia NFA stadiono esančioje Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijoje kabo popieriaus lapas su „Stumbro“ žaidėjų pavardėmis. Ten atėję vyrai uždeda parašą, o valgyklos darbuotojos negailėdamos krauna maistą į lėkštes. Kai kurie „Stumbro“ futbolininkai valgo valgykloje, kiti maistą nešasi namo.
O namai – visai netoli. Apie 20 pagrindinės ir dublerių komandos žaidėjų gyvena buvusiame viešbutyje, kuris vadinosi „Nakties magija“. Dabar tiek futbolininkai, tiek ir klubo administracija šią vietą vadina tiesiog „Stumbro“ namu“.
Esą neapsikentęs gyvenimo šioje vietoje anksčiau komandą paliko legionierius Ibrahima Sory. Iš Vakarų Afrikoje esančios Gvinėjos kilęs saugas A lygoje sužaidė vos vienerias rungtynes ir gegužę nusprendė išvykti.
Tiesa, yra viena problema – jo sutartyje numatyta 3 milijonų eurų išpirkos suma. Jei Portugalijos klubas, su kuriuo šiuo metu ir dirba I.Sory, norėtų registruoti jaunąjį saugą, jiems reikėtų įgyti teises, tačiau dėl išpirkos reikia derėtis su „Stumbru“, kuris už dyką savo auklėtinio nėra pasiryžęs paleisti.
„The New York Times“ savo istoriją pasakojęs Gvinėjos futbolininkas tikino, kad „Stumbro“ name, kuriame esą miegojo ant sofos, jis jautėsi lyg kalėjime, mat kambaryje gyveno ne vienas, negalėjo atsivesti svečių ir išeiti iš pastato po 22 valandos.
Buvusiame viešbutyje gyvena ne visi žaidėjai. Kurie nori, gali rinktis nuomojamus būstus, o dalį nuomos šiuo atveju padengia klubas. Tie, kurie nori gyventi už dyką, gyvena „Nakties magijos“ kambariuose.
15min apsilankė buvusiame viešbutyje, tapusiame „Stumbro“ žaidėjų namais. Vos įėjusius, mus pasitiko maloni tvarkytoja, kuri vėliau šnekučiavosi su keliais žaidėjais, daugiau su lietuviais ir rusakalbiais, nors angliškai sugebėjo bendrauti ir su M.Barreto asistentu Joao Martinsu. Moteris pasakojo, kad namas yra valomas kasdien. Tiesa, ji rūpinasi tik bendrų patalpų švara, mat kambariai ir padėtis juose jau yra pačių gyventojų atsakomybė.
Pirmajame aukšte įsikūrę keli treneriai. Jie gyvena vieni, tad komforto netrūksta. Taip pat pirmajame aukšte yra virtuvė ir svetainė su daugybe sofų bei plačiaekraniu televizoriumi, kuris viešnagės metu trenerio iniciatyva rodė pramoginius Portugalijos kanalus.
Pakilę į antrą aukštą randame ir žaidėjų kambarius. Jie gyvena po du arba po tris, viename iš kambarių yra ir dviaukštė lova. Šalia durų išrikiuoti sportiniai bateliai, kambarių viduje – įprastiniai kasdienės buities vaizdai.
Mėnesį „Stumbre“ esantis ukrainietis Dmitrijus Nagijevas, 15min paklaustas, ką klubas žadėjo prieš atvykstant, sakė, jog žinojo apie komandos namą, kuriame gyvens.
„Manau, kad čia yra puikios sąlygos. Mes turime kur gyventi, taip, čia nėra aukščiausios klasės viešbutis, tačiau turime viską, ko reikia: kur išsiskalbti rūbus, turime, kur valgyti, šaldytuvus ir taip toliau“, – sakė gynėjas, prieš kelias minutes savo kambaryje fotografui pozavęs su Fiodoro Dostojevskio knyga rankoje.
Apie taisyklę, kad išeiti iš namo negali po 22 valandos, D.Nagijevas tikino net nežinojęs, tačiau aiškino suprantantis, kad tyla nakties metu yra būtina.
„Nėra taip, kad kažkas vaikščiotų ir mus tikrintų. „Dnipro“ komandos bazėje irgi gyvenome po du, ten irgi buvo taisyklė, kad po 23 valandos turi būti tylos metas, nes reikia gerbti kitus“, – 15min pasakojo ukrainietis.
17-metis lietuvis Rokas Rasimavičius irgi gyvena pabėgusių žaidėjų kritikuotame name, bet, kaip ir komandos draugas iš Ukrainos, nesiskundė sudarytomis sąlygomis. „Miegot yra kur, maistas neblogas. Kaip buvo rašoma, tai tikrai ant sofų nemiegam. Va, televizorius yra, galim futbolą pasižiūrėti vakarais“, – 15min pasakojo R.Rasimavičius.
Degalinėje pirktu kavos puodeliu nešinas į „Stumbro“ namus žengė ir vyriausias komandos žaidėjas Dominykas Galkevičius. 31-rių saugas čia negyvena, tačiau atvyksta procedūroms, kurias komandos kineziterapeutas iš Portugalijos atlieka ant šalia įėjimo pastatytų dviejų gultų.
„Sąlygos čia geros, esu per karjerą matęs ir blogesnių. Ko reikia jaunimui? Pamiegoti, pavalgyti ir stadiono. Aš negyvenu, nežinau visų taisyklių, bet, jei iš 30 žmonių pasiskundžia keli, gal net ne jie, o trečias asmuo, tai... Manau, kad taisyklės klube turi būti, jei norima siekti kažkokių rezultatų“, – 15min pasakojo D.Galkevičius.
Sutartis – tokia, kokią pasirašai
Anksčiau minėtuose FIFPro pranešime ir „The New York Times“ straipsnyje aprašomos ne tik „vergiškos“ žaidėjų gyvenimo sąlygos, bet esą neadekvatūs kontraktai.
350 eurų uždarbis, o išpirkos suma – 3 milijonai. Tokie buvo viešai išplatinti skaičiai, tačiau dauguma futbolininkų tik purto galvą.
Nuo 2017-ųjų „Stumbre“ žaidžiantis Marcosas Junioras 15min akcentavo, kad, pasirašydamas sutartį, matė visas jos sąlygas, todėl skųstis neturi kuo.
Lucas Villela antrino komandos draugui: „Atlyginimas priklauso nuo žaidėjo, aš gaunu tiek, su kiek sutikau. Kitiems žaidėjams – taip pat. Negalima skųstis po to, kai su kažkuo sutinki. Atvykdami viską žinojome, šiame klube reikia parodyti save, čia netapsi milijonieriumi. Čia reikia gauti sąlygas, tobulėti ir tada žengti kitus žingsnius.“
Šiame klube reikia parodyti save, čia netapsi milijonieriumi. Čia reikia gauti sąlygas, tobulėti ir tada žengti kitus žingsnius
Visai neseniai į komandą atvykęs D.Nagijevas atskleidė, kad jo sutartyje apie išpirką išvis nėra kalbos: „Čia yra nesąmonė, nes bet kuris žaidėjas prieš pasirašydamas sutartį, ją perskaito. Jei jam nepatinka, tuomet jis gali jos nesirašyti. Mano kontrakte man tokios išpirkos sąlygos nėra. Jei noriu palikti klubą, nėra nurodyta net 100 eurų išpirka.
Tikrai nežinau kitų žaidėjų algų, tačiau tau pasiūlo kažkokį atlyginimą, yra sąlygos, jei tave tenkina, tu pasirašai. Nesuprantu, juk ne vergystės metai, niekas pistoleto prie galvos nekiša. Jei taip būtų, klubas būtų jau seniai nubaustas.“
Į ketvirtąją dešimtį įkopęs D.Galkevičius „Stumbre“ atsirado dėl kitokių priežasčių. Į jaunų žaidėjų tobulėjimą ir pardavimą orientuotas klubas 31-rių lietuvį pakvietė, kad šis būtų pavyzdys jauniems futbolininkams, atvykusiems iš įvairiausių pasaulio kampelių.
„Kai susitikome, man buvo aiškiai pasakyta, kad norima turėti vyresnį žaidėją, nes yra daug jaunimo, kad būtų kažkoks pavyzdys. Mano vaidmuo – daryti viską, kas yra teisinga futbole. Tai buvo trenerių sprendimas tokį žaidėją turėti. Gali turėti visus jaunus, bet, matomai, reikalinga ir patirtis“, – kalbėjo D.Galkevičius.
Jo sutartyje taip pat yra įrašyta 3 milijonų išpirkos suma, bet pats žaidėjas tikina, kad šis kontrakto punktas jo nebejaudina: „Čia klubo pozicija, tu, aišku, gali sutarties nesirašyti, gali pasimažinti tą sumą, bet aš, kaip vyresnis žaidėjas, nežiūriu į tokius dalykus. Nematau dėl to problemos, manęs tas punktas negąsdino. Jei būčiau jaunesnis, gal norėčiau mažesnį tą skaičių matyt, bet tai yra dviejų šalių sutartis.“
Pakalbėjus su septyniais „Stumbro“ žaidėjais, išryškėja viena ir tokia pati pozicija: sutartį reikia skaityti, o, jei kažkas nepatinka – galima parašo ir nesuraityti, tačiau kodėl tuomet išvykę žaidėjai kelia bangas dėl sąlygų ir sutarties detalių?
„Manau, kad kai kurie žaidėjai norėjo palikti klubą ne pagal taisykles, todėl nusprendė sumenkinti klubo vardą, kad galėtų pasiekti savo. Niekas nepridėjo ginklo prie galvos, kai pasirašė kontraktą, tačiau po kiek laiko jie gavo pasiūlymą ar kažką ir viskas pasikeitė“, – 15min savo poziciją dėstė Lucas Villela.
D.Galkevičius tikino tiek „The New York Times“ rašinį, tiek FIFPro pareiškimą skaitęs ne itin atidžiai: „Žinau tikrą situaciją, matyti, kad yra suinteresuotų žmonių, kurie yra kažkuo nepatenkinti, tai neužsikroviau gražios dienos tomis intrigomis. Tai palaikiau kaip „fake news“, kaip kažkokias intrigas, kurių futbole būna. Tiesa visada išlenda. Tai tik parodo suinteresuoto žmogaus ryšius. Daugiau nežinau... Kažkam tokios istorijos pasirodo įdomios, gal gerai susiskaito. Aš pasižiūrėjau kaip į kokį juokelį.“
Mariano Barreto: „Jokios logikos“
Komandos trenerį, techninį direktorių ir dalininką Mariano Barreto sutikome NFA stadiono treniruoklių salėje. Svorius koja stumdęs portugalas paprašė kiek luktelėti.
„Praėjusį gruodį operavo meniską, dabar reikia nuolat atlikti pratimus, beveik kasdien susitinku su šia mergina“, – tapšnodamas į metalinę treniruoklio konstrukciją šypsojosi M.Barreto.
Keletą serijų pratimų kojai atlikęs „Stumbro“ vadovas prisėdo ant šalia esančio kito treniruoklio ir vos išgirdęs žurnalisto klausimo pradžią „kodėl, jūsų nuomone...“, pertraukė ir pasakė: „Tai nebus mano nuomonė. Aš jums papasakosiu, kaip viskas nutiko.“
Tada portugalas išrėžė ilgą monologą apie situaciją, užgriuvusią Kauno komandą.
Pasakojimą M.Barreto pradėjo nuo pat klubo veiklos pradžios: „Nuo tada, kai pradėjome veikti Lietuvoje, visi žino, jog mūsų tikslas yra jaunų žaidėjų tobulėjimas. Mes nesirenkame futbolininkų pagal tautybę, nes futbolas yra globalus sportas.
Pirmais metais „Stumbras“ buvo viena jauniausių komandų Lietuvoje, antrais ir šiais metais – jauniausia. Nekeitėme savo strategijos. Turime žaidėjų ir iš Lietuvos, ir iš kitų įvairių pasaulio kampelių. Viskas yra legalu: vieni atvažiuoja per federacijas, kiti – per kitus klubus, kurie yra mūsų partneriai.
Visada sakėme, kad šis klubas nėra vienas tų, kuriuose žaidėjai uždirbtų didelius pinigus. Mūsų stiprybė yra treniravimo kokybė. Tikslas yra išlikti A lygoje, neiškristi į žemesnį divizioną. Nėra lengva tuo pat metu dirbti su žaidėjų tobulėjimu ir siekti rezultatų, bet mums pavyksta ir tas, ir tas.
Visada sakėme, kad šis klubas nėra vienas tų, kuriuose žaidėjai uždirbtų didelius pinigus
Pirmus metus užbaigėme penktoje vietoje, antrais metais laimėjome šalies taurę, dabar esame treti lygoje ir vėl taurės finale. Rezultatais esame patenkinti.“
M.Barreto pabrėžė, kad, daugiausia dėmesio skiriant žaidėjų tobulėjimui, būtina turėti ryšių, kad būtų galima savo auklėtinius parduoti pajėgesniems klubams. Toks ir yra pagrindinis „Stumbro“ pajamų šaltinis. Tiesa, praėjusiais metais iškovota LFF taurė garantavo dalyvavimą Europos taurės atrankoje, o su tuo – ir papildomus pinigus.
„Kodėl mes iš to išgyvename? Juk negauname pinigų iš niekur... Savivaldybė mums nepadeda, nors ir dirbame su jaunais žaidėjais. Kai palygini su kitais klubais, visi jie turi kažkiek rėmėjų arba savivaldybės paramą. Man tai nėra svarbu, aš nieko nekaltinu. Man klausimas yra toks: jei vienas klubas gauna pinigus, kodėl negauname mes?“, – retoriškai klausė portugalas.
Per pirmus dvejus metus, pasak M.Barreto, „Stumbras“ siuntė savo žaidėjus į tokias komandas kaip „Bordeaux“, Lisabonos „Sporting“, „Benfica“, „Monaco“. Sėkmingai „Stumbrui“ susiklostė lietuvio Naurio Petkevičiaus pardavimas „Lille“ klubui.
Tada M.Barreto ėmėsi šių dienų aktualijų. „Kas nutiko šiais metais? Vienas agentas atvyko į Antaliją, kur vyko treniruočių stovykla, paprašė mūsų, kad paimtumėme vieną jo žaidėją. Tas futbolininkas su mumis pabuvo Turkijoje, tada priėmėme jį, jis žaidė antroje komandoje. Viskas buvo gerai, bet gegužę agentas mums pareiškė, kad žaidėjas norėtų išvykti, nes jam nepatinka gyventi Lietuvoje.
Mes jam sakėme, jog tai nenormalu, matėme, kad tas vaikinas mėgaujasi viskuo, ką čia turi, visada yra laimingas. Galiausiai supratau, kad agentas tiesiog norėjo atvežti žaidėją į Europą, kad vėliau jį paimtų ir išvežtų į kitą klubą. Pasakiau jam, kad nutrauksime to futbolininko vizą, nes tai yra legalu.
Tada ir prasidėjo... Jis pasinaudojo ir kitais afrikiečiais, paėmė du geriausius mūsų žaidėjus prieš pat Europos lygą. Tada jis pasakė, kad padarys viską, kad sugriautų klubą. Aš jam neprieštaravau ir sakiau „pirmyn“.
Neįsivaizdavau, kad jis gali pasinaudoti žiniasklaida tam, kad sukurtų tokias istorijas. Beje, tas agentas anksčiau dirbo žurnalistu, todėl turi ryšių. Tais ryšiais jis ir pasinaudojo. Bet aš sakau, kad, kai neturi ko slėpti, viskas galiausiai baigiasi gerai. Žaidėjai išvyko, mes papasakojome FIFA, kas nutiko, ir viskas tuo baigėsi“, – pasakojo „Stumbro“ treneris.
Nors atrodė, kad viskas nurimo, „Stumbras“ sulaukė svečių iš „The New York Times“. M.Barrreto teigimu, tai buvo laisvai samdomas žurnalistas.
„Jis nekalbėjo su manimi, nebendravo su klubu, tik parašė keletą elektroninių laiškų. Tada išėjo straipsnis. Jame nieko ypatingo nėra, tik pavadinimas pompastiškas. Ten rašoma, kad „Stumbre“ yra žaidėjas, kuris jaučiasi lyg kalėjime, nes negali išeiti iš namo vėliau nei 22 valandą. Tai blogiausias dalykas! Taip pat rašė, kad kambaryje buvo blogos sąlygos.
Kai žaidėjas pasako, kad jaučiasi kaip kalinys, nes negali išeiti iš namo po dešimtos, aš jaučiuosi laimingas. Tai reiškia, kad yra disciplina. Nemanau, kad kuriame nors pasaulio klube žaidėjai gali grįžti į komandų viešbučius antrą ar trečią valandą ryto“, – vienoje didžiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių atsiradusia istorija stebėjosi M.Barreto.
Kai žaidėjas pasako, kad jaučiasi kaip kalinys, nes negali išeiti iš namo po dešimtos, aš jaučiuosi laimingas
Kaip ir kai kurie žaidėjai, M.Barreto „Stumbro“ namuose negyvena, tačiau yra susipažinęs ir su sąlygomis, ir su taisyklėmis.
„Jei aš būčiau žaidėjas, norėčiau taip gyventi. Name yra viskas, ko reikia. Ten galima ilsėtis, yra internetas, kiekviename kambaryje yra tualetai, kambariuose gyvena po du žaidėjus. Turime didelę svetainę, joje – televizorius, kavos aparatas. Virtuvėje – šaldytuvas, mikrobangų krosnelė. Net nemanau, kad visi žmonės turi tokias sąlygas savo namuose.
Valytoja tvarko kasdien, o kambarys turi būti tvarkomas jo gyventojo, kaip ir pas jus namuose. Gyveni namuose, mama tave juk moko, kad reikia susitvarkyti aplink save.
Jie valgo mokykloje, kur mokytojai ir mokiniai valgo, tad maistas yra normalus. Jie pasiima ir išsinešti, gali pasišildyti namie. Jei nepatinka, gali gamintis ir patys, ką dauguma ir daro“, – pasakojo „Stumbro“ treneris ir dalininkas.
Atvirai apie žaidėjų atlyginimus M.Barreto nebuvo linkęs kalbėti, nors, 15min žiniomis, didžiausias atlyginimas komandoje yra 1000 eurų. Tiek gauna ne vienas futbolininkas.
„Nėra taip, kad algos mažos. Jei pridėsi, kiek kainuoja apgyvendinimas, maistas, treniruotės... Kai viską sudedame, tai nėra minimalus atlyginimas. Kai kuriems žaidėjams dalį atlygio moka jų buvę klubai, mes – tik likusią dalį. Naujienos plaukia tik tam, kad sukurtų problemų, tik tam, kad žmonės abejotų.
Jei tau kažkas pasiūlo dirbti už 20 eurų, o tu sutinki – tai tavo problema. Niekas neprideda ginklo ir neliepia pasirašyti. Tas agentas juk pats pasirašė sutartį, o dabar kelia klausimus... Jokios logikos.
Niekam nemokame 350 eurų. Minimali alga Lietuvoje yra didesnė ir yra žaidėjų, kurie ją gauna“, – 15min sakė kauniečių treneris.
Didelė išpirkos suma, pasak M.Barreto, nereiškia, kad klubas būtent tiek ir tikisi gauti už parduotą žaidėją, tačiau taip apsidraudžia.
„Išpirkos suma yra skirta apsaugoti klubą, kuris dirba ties žaidėjų tobulėjimu. Mes visą laiką investuojame, kad sukurtume žaidėjus. Tie žaidėjai ateina iš gatvės... Visi klubai turi tokias sumas, tai yra normalu.
Cristiano Ronaldo išpirkos suma buvo 200 milijonų, bet „Real“ jo už tiek nepardavė. Išpirka, nurodyta kontrakte, yra nuoroda, kaip kokia linija. Pardavėme Naurį, tačiau juk ne už 3 milijonus.
Galime paklausti kitaip: kodėl buvo pasirašytas kontraktas, jei išpirkos dydis netenkino? Jokios logikos nėra net kalbėti apie tai. Jei tau nepatinka, nevažiuok čia“, – piktinosi M.Barreto.
Dėl kilusio šurmulio Kauno klubas, 15min žiniomis, jau rengia atsaką. Klubo atstovai buvo susitikę su Žaidėjų sąjunga, su kuria FIFPro, prieš publikuodama pareiškimą, nekontaktavo. Žaidėjų sąjunga, kaip 15min sakė „Stumbro“ atstovai, kreipsis į FIFPro ir prašys paaiškinimo. Klubas taip pat kreipsis į FIFPro ir reikalaus informacijos paneigimo, šiuo metu „Stumbro“ advokatai rengia tam reikalingus raštus.
