Turkų kilmės M.Ozilas vokiečių rūstybę užsitraukė nusifotografavęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Kai kurie sirgaliai ar žinomi futbolo veikėjai, pavyzdžiui, Oliveris Bierhoffas ir Ottmaras Hitzfeldas, ragino M.Ozilą iš rinktinės pašalinti dar prieš pasaulio čempionatą.
Kartu su M.Ozilu pas Turkijos prezidentą apsilankė ir Ilkay Gundoganas, tačiau šis futbolininkas tiek priešpriešos nesulaukė.
M.Ozilas socialiniame tinkle „Twitter“ išplatino tris laiškus. Pirmajame paaiškino, kodėl susitiko su Turkijos prezidentu.
Futbolininkas teisinosi, kad susitikimas neturėjo jokios politinės potekstės ir kad susitikdamas parodė pagarbą ne konkrečiam asmeniui, bet institucijai. Institucijai šalies, kurios dalimi pats jaučiasi.
„Aš turiu dvi širdis – viena vokiška, kita turkiška“, – aiškino M.Ozilas.
Antrąjį laišką jis paskyrė žiniasklaidai ir rėmėjams, trečiąjį – Vokietijos futbolo federacijai.
Pasaulio čempionas, Vokietijos rinktinėje sužaidęs 92 rungtynes ir pelnęs 23 įvarčius, tikino, kad sprendimas nebuvo lengvas, tačiau puolimas, kurio sulaukė iš Federacijos, „atėmė norą toliau vilkėti rinktinės marškinėlius“.
Federacijos prezidentą Reinhardą Grindelį M.Ozilas apkaltino rasizmu. „Kai laimime – aš vokietis, kai pralaimime – imigrantas“, – sakė M.Ozilas.
„Žmonės, proteguojantys rasistinę diskriminaciją, neturėtų vadovauti didžiausioms futbolo organizacijoms“, – pridūrė futbolininkas.
„Jaučiu, kad esu nepageidaujamas, o tai, ką pasiekiau nuo 2009 metų, yra užmiršta“, – laiške parašė M.Ozilas.
„Su skaudančia širdimi ir po ilgų svarstymų pareiškiu, kad daugiau neatstovausiu Vokietijos rinktinei, nes jaučiu nepagarbą ir rasizmą.
Visuomet Vokietijos marškinėlius vilkėjau su džiaugsmu ir pasididžiavimu, bet dabar to nejaučiu.
Sprendimas buvo labai sunkus, nes visuomet atidaviau viską komandos draugams, trenerių štabui ir geriems Vokietijos žmonėms.
Tačiau kai Federacijos vadovai į mane žiūri negerbdami mano turkiškų šaknų ir egoistiškai įtraukia mane į savo politinę propagandą, laikas pasakyti „pakaks“. Rasizmas niekada negali būti priimtinas“.
