2002-ųjų ruduo. LFF taurės finalą pasiekusi Pirmos lygos komanda iš Marijampolės gavo istorinį šansą pasirodyti Europai.
Nors suvalkiečių šansai UEFA taurės preliminaraus etapo akistatoje su Bergeno „Brann“ buvo vertinami blankiai, A.Gabrio kariauna pateikė staigmeną, eliminuodama kur kas labiau patyrusius norvegus iš kovos (3:2, 3:2).
O tuomet atsitiko tai, apie ką šią savaitę kalbama ypač dažnai. Burtai išsišokėliams iš Lietuvos pamėtėjo ne bet ką, o „Celtic“ – vieną seniausių ir tituluočiausių Škotijos klubų, su tuo metu žibėjusiais Henriku Larssonu, Stilianu Petrovu, Chrisu Suttonu, Neilu Lennonu ir Paulu Lambertu.
Tuo metu prie komandos vairo stovėjęs Martinas O'Neillas kartoti „Brann“ klaidų nenorėjo ir pirmajame mače „Celtic Park“ išleido pagrindinę sudėtį. To rezultatas – triuškinanti pergalė 8:1.
Tris įvarčius tame mače pelnė H.Larssonas, po kartą pasižymėjo S.Petrovas, Ch.Suttonas, P.Lambertas, Johnas Hartsonas ir Joosas Valgaerenas, o rezultatą „sušlapinti“ sugebėjo tik 90-ąją minutę pasižymėjęs Tomas Radzinevičius.
Į po dviejų savaičių Kaune vykusį atsakomąjį mačą škotai atvyko pasišvilpaudami ir be visų ryškiausių žvaigždžių, bet vis tiek pranoko suvalkiečius 2:0, o J.Hartsonas pirmo kėlinio pabaigoje dar neįmušė ir baudinio.
„Gavę tokio kalibro priešininką mes net nenutuokėme, ko tikėtis. Apie varžovus žinojome tik iš pavardžių, kažkuriuos žaidėjus buvome matę per televiziją. Šiais laikais apie priešininką gali sužinoti viską, o tuomet turėjome tik vieną „Celtic“ vaizdo įrašą. Manėme, kad jei įveikėme „Brann“, galime ir škotus paguldyti. O nespėjome net autobuso priparkuoti ir pradėjo kristi įvarčiai“, – su 15min prisiminimais dalijosi „Sūduvai“ daugiau nei keturis dešimtmečius atidavęs A.Gabrys.
71-erių metų specialistą, pasipuošusį kostiumu ir ryškiu raudonu kaklaraiščiu su „Sūduvos“ klubo simbolika, dar ir dabar galima išvysti beveik kiekvienose Marijampolės komandos namų rungtynėse.
„Tokių rungtynių nepamirši niekada. Efektingas mačas su aukščiausio lygio priešininku. Per savo trenerio karjerą visada maniau, kad geriau žaisti su labai stipriu priešininku ir pralaimėti, nei lengvai sutriuškinti bejėgį oponentą. Dabar žvelgiant iš laiko perspektyvos, akivaizdu, kad tik tokie mačai išlieka atmintyje“, – įsitikinęs A.Gabrys.
Treneris prisimena, kad tuo metu „Sūduvos“ komandos pagrindą sudarė net 10 marijampoliečių.
„Nei trenerių štabas, nei žaidėjai tokios patirties anksčiau nebuvo turėję. Vienintelis kažkiek didžiojo futbolo matęs futbolininkas tuomet mūsų ekipoje buvo Dainius Šuliauskas. Pagalvojome, kad jei jau norvegus patiesėm, tai ir škotams pasipriešinsime. Bet ant minos užšokome labai greitai ir varžovai mus iš karto nuramino“, – šypsojosi A.Gabrys.
Jis prisimena, kad į Glazgo ekipos pinkles suvalkiečiai buvo įpainioti ypač meistriškai.
„Dabar stebiuosi, kaip oponentai mus buvo išnarstę iki kaulelio. Nebuvo taip, kad jie užspaustų mus prie savų vartų ir bandytų kuo daugiau primušti. Priešingai, jie leido mums drąsiai atakuoti ir kurti atakas, o patys žaibiškai kontratakavo ir mušė vieną įvartį po kito“, – prisiminė A.Gabrys.
Jis įsitikinęs, kad dabartinė „Sūduva“ yra gerokai stipresnė už tuomet jo vadovautą ekipą ir yra kur kas konkurencingesnė tarptautiniame fronte.
„Tuomet buvome laimės kūdikiai. Jau mače su „Brann“ mums labai sekėsi. Įmušėme po tris įvarčius abejose rungtynėse ir ne bet kokius. Net dabar atsukus vaizdo įrašus – gražu žiūrėt! Tokių įvarčių dabar jau niekas nemuša, jei ir laimi, tai nebent kažką išgimdo. Bet mūsų komanda privalo pasipriešinti net ir „Celtic“. Norėtųsi, kad ir dabar vyrai atiduotų tiek pat jėgų ir dūšios, kaip tais laikais kovodami už savo miestą. Prisimenu, po mačo Glazge dauguma žaidėjų gulėjo aikštėje, atidavę ne tik visas jėgas, bet ir širdis“, – prisiminė strategas.
Kalbant apie šiemetinę „Sūduvos“ akistatą su „Celtic“, treneriui nerimą kelia pastarosiomis savaitėmis pastebimai kritusi marijampoliečių sportinė forma.
„Komanda dabar nerodo to žaidimo, kokį turėtų demonstruoti. Kažkas staiga nutiko. Norėtųsi žymiai solidesnio saugų žaidimo, nėra žaidėjo, kuris sugebėtų palaikyti kamuolį. Atakuojant taip pat kyla daug problemų. Mūsų laikais Tomas Radzinevičius nuolat kėlė pavojų varžovų vartams, o dabar... Regino Cicilia įmušė tris įvarčius į Nikosijos APOEL vartus, tačiau ten buvo stebuklas, tiesiog palanki mėnulio fazė. Bet kovingumu mes galime nustebinti“, – įsitikinęs A.Gabrys.
