M.Mbodjis dvejus metus priklausė „Crvena Zvezda“ ekipai. Nors vienu metu gynėjas buvo išnuomotas, jis sako, kad būtent Belgrade tapo tokiu žaidėju, koks yra dabar. O dabar jis nepamainomas sraigtas „Žalgirio“ trenerių gynybos mechanizmuose.
Dar prieš pirmąsias „Sūduvos“ rungtynes Belgrade M.Mbodjis serbų žurnalistams pasakojo, kad „Crvena Zvezda“ komandai, norint jaustis ramiai, reikėtų mušti keletą įvarčių. Panašu, kad tai išgirdo ir Serbijos sostinės klubo žaidėjai, atseikėję marijampoliečiams tris tikslius smūgius.
Vis dėlto anksčiau laiko Lietuvos čempionų „Žalgirio“ gynėjas nelaidoja. Jo teigimu, jei „Sūduva“ sugebėjo mušti tris įvarčius į Nikosijos APOEL vartus pirmajame Čempionų lygos atrankos etape, taip pat galėtų užklupti ir „Crvena Zvezda“ ekipą.
Praeis diena nuo mūšio Marijampolėje ir tada jau pats M.Mbodjis vaikysis svajonę, kuri, kaip sako 15min kalbintas senegalietis, gali pasitaikyti tik kartą gyvenime. Jei „Žalgiris“, laimėjęs pirmąją dvikovą Vilniuje prieš „Vaduz“ 1:0, nesugrius Lichtenšteine, trečiajame Europos lygos atrankos etape vilniečių veikiausiai lauks „Sevilla“.
Apie meilę „Crvena Zvezda“ klubui, išbandymus Lichtenšteine, „Žalgirio“ žaidimą ir svajonės vaikymąsi – Mamadou Mbodjio interviu 15min.
– Kokį įspūdį paliko pirmos „Sūduvos“ ir „Crvena Zvezda“ rungtynės?
– Nesakyčiau, kad buvau labai nustebęs. Nors milžiniško lygių skirtumo nebuvo, bet „Crvena Zevzda“ nusipelnė pergalės. Tačiau „Sūduva“ yra stipri namuose. Manau, kad „Crvena Zvezda“ pateks į kitą etapą, bet jiems bus sunku.
– Kalbėjotės su serbų žurnalistais prieš pirmas rungtynes ir sakėte, kad „Crvena Zvezda“ turi mušti dukart, kad ramiai važiuotų į Marijampolę. Atrodo, buvote išgirstas, tad ar dar matote „Sūduvos“ galimybių žengti tolyn?
– „Sūduva“ namuose 3:0 nugalėjo APOEL, tai reiškia, kad jie gali triskart mušti ir į „Crvena Zvezda“ vartus. Manau, kad komandų galimybės – 50 prieš 50. „Sūduva“ žais namuose, prieš savo žiūrovus, manau, jie turi gerą šansą, nors pelnyti tris įvarčius tikrai nebus lengva, bet jie tai gali padaryti.
– Kuo toks svarbus yra „Crvena Zvezda“ klubas jums pačiam?
– Tai buvo mano pirmas profesionalus klubas. Persikėliau ten iš Senegalo. Kai atvykau ten, man viskas buvo nauja. Žmonės mane labai šiltai priėmė, mane mėgo. Iš pradžių buvo sunku, nes reikėjo prie visko priprasti, tada buvau išnuomotas šešiems mėnesiams.
„Crvena Zvezda“ yra mano širdyje. Ten tapau tuo, koks esu dabar
„Crvena Zvezda“ yra mano širdyje. Ten tapau tuo, koks esu dabar, nes ten patyriau ir šilto, ir šalto. Visa tai yra patirtis, vis dar turime gerus santykius su sirgaliais, klubo darbuotojais. Stebiu beveik visas jų rungtynes, visada juos palaikau, nes jie visada palaiko mane. Kai „Žalgiris“ žaidžia, jie man parašo, palinki sėkmės, kai laimime – pasveikina. Tai – ypatingi santykiai.
– Tad trečiadienį palaikysite „Crvena Zvezda“ komandą, taip?
– Galiu sakyti, kad taip. Žinoma, aš žaidžiu Lietuvoje, „Sūduva“ yra Lietuvos klubas, bet su „Sūduva“ neturiu tokio santykio, kokį turiu su „Crvena Zvezda“. Man atrodo normalu palaikyti serbus.
– Kadangi žaidėte Serbijoje, galite palyginti šalių sirgalius. Žinoma, ten jie daug triukšmingesni, daugiau renkasi į rungtynes. Kiek pasijautė sirgalių įtaka, kai atvykote į Lietuvą ir tokio palaikymo neliko?
– „Žalgiris“ ir „Crvena Zvezda“ turi tokias pačias ambicijas. „Žalgiris“ yra vienas didžiausių klubų Lietuvoje, „Crvena Zvezda“ – Serbijoje. Iš mūsų visada reikalauja aukščiausių rezultatų, taip buvo ir ten. Net jei sužaidi lygiosiomis, žmonės nebūna patenkinti. Abiejuose klubuose visi nori matyti rezultatą, visada reikia laimėti, nors futbole tai nėra įmanoma.
Manau, kad sirgalių kultūra yra panaši. „Crvena Zvezda“ turi daugiau sirgalių, kurie ateina į stadioną. Bet ir čia žmonių ateina, gal ne tiek, bet mus palaiko, stebi, seka. Tai yra labai svarbu ir man, ir visiems kitiems žaidėjams.
– Jums pačiam teko matyti, ką reiškia „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ priešprieša. Ar galima sakyti, kad dabar kas nors panašaus formuojasi tarp „Sūduvos“ ir „Žalgirio“?
– „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ mačai būna ypatingi, neįtikėtini. Gaila, bet man neteko žaisti tokiose rungtynėse, nors labai norėjau. Tai toks momentas, kai gali pasirodyti visam pasauliui. 2016-aisiais, kai atvykau, Lietuvoje priešprieša didesnė buvo tarp „Žalgirio“ ir „Trakų“.
„Sūduva“ buvo nebloga, bet antras vietas dažniausiai užimdavo „Trakai“. Praėjusiais metais „Sūduva“ tapo mūsų pagrindiniai konkurentai ir, galiu pasakyti, kad nuo to momento „Žalgiris“ prieš „Sūduvą“ yra šiek tiek panašu į „Partizan“ prieš „Crvena Zvezda“.
– Ką reikės daryti ketvirtadienį Vaduce, kad pavyktų patekti į trečią atrankos etapą?
– Turime žaisti savo futbolą, koncentruotis ir atiduoti 100 procentų jėgų. Nevykstame ten dėl lygiųjų. Žinoma, svarbiausia bus patekti į kitą etapą, bet sieksime tik pergalės.
– Kalbant apie „Žalgirio“ žaidimą... Susidarė toks įspūdis, kad tiek „Klaksvik“, tiek „Vaduz“ po pertraukos labiau jums primetė savo žaidimą ir atrodė geriau, kas lėmė tokius nesėkmingus lūžius?
– Toks yra futbolas, neina kontroliuoti rungtynių visas 90 minučių. Kartais mes geriausius savo momentus susikuriame iki pertraukos, kartais po pertraukos varžovai pasitempia.
Žinoma, tai, ką sakote, yra tiesa. Mums reikia labiau koncentruotis, labiau susikoncentruoti, kaip sakote, antrai rungtynių pusei. Kai kuriose rungtynėse per tokias antras puses gali būti skaudžiai nubaustas.
– Kelionė į Lichtenšteiną buvo gan ilga, teko ir lėktuvu skristi, ir autobusu važiuoti. Ar tai gali atsiliepti žaidimui?
– Viskas prasideda galvoje. Reikia būti nusiteikusiems. Autobusu, lėktuvu ar dar kaip... Svarbiausia yra tai, koks būni aikštėje. Jei laimi, pamiršti visas keliones. Žaisti su „Klaksvik“ buvo sunku, nes užstrigę buvome labai ilgai. Apie tai negalvojame, buvome pasiruošę. Dabar bus panašiai, tik skirtumas tas, kad atvyksime dviem dienomis anksčiau.
– Kiek netikėtas pačiam buvo trenerių pasikeitimas sezono viduryje?
– Tai, aišku, nebuvo mano sprendimas (juokiasi). Turėjome gerą trenerį prieš tai, dabartinis treneris taip pat yra geras. Kai atvykau čia 2016-aisiais, jis dirbo „Trakuose“ ir kiekvienos rungtynės prieš jo komandą buvo labai sunkios, net jei ir laimėdavome. Aš esu laimingas žaisdamas jo komandoje, pasitikiu savimi, galima tai jausti ir komandos žaidime.
– Žinoma, reikia nuveikti darbus Lichtenšteine, bet, jei pavyks, jūsų lauks „Sevilla“. Kiek svarbu pačiam būtų žaisti prieš tokio kalibro komandą?
– Kiekvienas futbolininkas nori žaisti prieš tokio lygio komandą. Niekada nežinai, galbūt tau pasitaikys tik viena tokia galimybė. Dabar svarbiausia „Vaduz“, jei ten pasiseks, tuomet ir pakalbėsime apie „Sevilla“ (juokiasi).