Ar gali būti geresnė atkarpa devyniolikmečiui futbolininkui?
„Man labai didelė garbė atstovauti Lietuvos rinktinei ir ginti šalies garbę. Nuo vaikystės svajojau žaisti nacionalinėje komandoje, o kai pakvietė, buvau labai laimingas, – pasakojo J.Marazas. – Kai tik sulaukiau kvietimo, paskambinau savo šeimai, paskambinau seneliui, kuris stebi visas mano rungtynes ir stebėdavo visas treniruotes, kol nežaidžiau Lenkijoje. Jis yra didžiausias mano fanas.“
Meilę futbolui J.Marazas pajuto prieš trylika metų, o kaip pats sako, per tuos metus buvo ir didelių pykčių.
„Aš esu iš Vievio, kai man buvo šešeri, atvyko treneris iš Vilniaus ir pakvietė lankyti futbolą, pasitreniruoti, pažaisti, pažiūrėti ar patinka. Taip nuėjau į pirmą treniruotę, man patiko, sekėsi. Taip susipažinau su pirmuoju savo treneriu Aurimu Šarapajevu, kuris davė pagrindus mano tolimesnei karjerai, – sakė Lietuvos rinktinės saugas. – Užsikabinau, pradėjau dėl kažko stengtis ir taip ėjau toliau. Žinoma, buvo epizodų, kai man nesisekė, buvau išvarytas iš treniruotės ar aprėktas, taip kildavo minčių, kad reikėtų mesti treniruotes ir kad futbolas skirtas ne man.“
Žinoma, buvo epizodų, kai man nesisekė, buvau išvarytas iš treniruotės ar aprėktas
Tačiau ambicingas futbolininkas nemetė šio kelio, persikėlė į Vilnių ir, galiausiai, sulaukė „Trakų“ (dabar „Riteriai“) dėmesio.
„Trakuose praleidau didžiausią savo karjeros dalį ir ten padariau didžiausius žingsnius į priekį, – vardino futbolininkas. – Iš pradžių žaidžiau B komandoje, tada treneriai pamatė, kad galiu ir suteikė šansą pasirodyti pagrindinėje. Užsikabinau, įmušiau įvarčių ir man šis momentas tapo kertiniu, supratau, kad galiu žaisti, padėti komandai, mušti įvarčius. Tai man leido atsidurti tiek Lenkijoje, tiek Lietuvos rinktinėje.“
Jaunas futbolininkas sulaukė Lenkijos „Ekstraklasa“ čempionate dalyvaujančios Plocko „Wisla“ komandos pasiūlymo, o šiame klube dirbo ir pažįstamas treneris Kibu Vicuna.
„Persikėlimas įvyko labai greitai, galvojau, kad dar esu labai jaunas, tačiau tai buvo kvietimas į Lenkijos aukščiausią lygą, gerą klubą, o ir pats pasiūlymas man buvo netikėtas, – prisiminė J.Marazas. – Ilgai galvojau, tačiau negalėjau tokio šanso atsisakyti. Buvau pripratęs prie „Trakų“, čia buvo mano šeima ir draugai, tai nerimo tikrai netrūko. Reikėjo užsispyrimo dėl savo svajonės keliauti pirmyn.“
Šiuo metu Plocko „Wisla“ komanda Lenkijos pirmenybėse žygiuoja penkioliktoje pozicijoje iš šešiolikos komandų, tačiau J.Marazas tikina, kad komanda sunkiai dirba, kad galėtų kopti turnyro lentelėje aukščiau.
„Jau pora mėnesių esu Lenkijoje ir pripratau. Kai atvykau man buvo du pažįstami treneriai iš „Trakų“ klubo, komandos draugai priėmė gerai, yra draugiški, – pasakojo saugas. – Aišku, komanda turnyro lentelės apačioje, tai situacija liūdina, tačiau stengiamės nenuleisti rankų, kovoti kiekvienose rungtynėse.
Lenkijos čempionatas yra nenuspėjamas, ten gali žaisti su pirma vieta, o atrodys, kad žaidi su sau lygia komanda. Iš pradžių, kai tik atvykau, man buvo lengvas šokas, nes nebuvau žaidęs prie tiek sirgalių. Būna labai gera atmosfera ir tu su komandos draugais net negali susišnekėti, nes toks triukšmas ir palaikymas.“
Pats futbolininkas Lenkijoje turi ir savo tikslų, kurie jam padėtų įsitvirtinti ir Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.
„Norėčiau įsitvirtinti komandoje, ten gaunu aikštėje savo minutes, pats pasitikiu savimi, jog galiu žaisti ir kovoti. Nėra lengva, tačiau tikiuosi mušti įvarčius, juos noriu mušti, noriu prisidėti prie komandos pergalių“, – ambicijų nestokojo J.Marazas.
O ko dar gali svajoti taip greit save Lietuvos sirgaliams pristatęs jaunuolis?
„Aš tikiuosi, kad čia mano tik pirmos legionieriaus stotelės. Rinktinė buvo viena iš mano svajonių, ją išpildžiau. Dabar esu Lenkijoje, bandysiu čia parodyti save ir noriu kilti toliau, į aukštesnes lygas. Mano svajonė nuo pat mažens yra žaisti Madrido „Real“ komandoje“, – tikino J.Marazas.
Artimiausias rungtynes Lietuvos rinktinė žais birželio 7 dieną, kai LFF stadione Vilniuje priims Liuksemburgo rinktinę.
