Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Svajojanti Italija krykštauja: „Be žvaigždžių, bet gudrūs ir pavojingi“

„Svajok, Italija, svajok“! Tokią jausmingą antraštę didžiulėmis mėlynomis raidėmis ant rožinio popieriaus pirmajame puslapyje užrašė „La Gazzetta dello Sport“ po italų pergalės prieš Belgiją. 2:0 – tokio rezultato Apeninuose nesitikėjo net didžiausi optimistai, nes mačo favoritais buvo skelbiami belgai – „diavoli rossi“ (it. raudonieji velniai).
Dienraščio viršelis
Dienraščio viršelis / Pauliaus Jurkevičiaus nuotr.

Seniausias Europos sporto dienraštis šioms rungtynėms skyrė dešimt puslapių, pasiuntęs į Lioną įspūdingą dešimties futbolo apžvalgininkų ir specialistų komandą. Jie visi, kaip vienas buvo vieningi: Italija neturi supertalentų, neturi tokių žvaigždžių kaip Ronaldo, šįmet jau užsidirbusio 86 milijonus eurų, neturi „tiqui – taca“ stiliaus kamuolio virtuozų.

Užtat turi Grafą (italų trenerio Antonio Conte pavardė reiškia „grafas“), taktikos meistrą, kuris sugeba įkrėsti savo žaidėjams motyvacijos. Turi labiausiai patyrusį Europos vartininką Gianluigį Buffoną, kuris lemiamais momentais aikštėje atlikdavo žaidžiančio trenerio vaidmenį. Turi nacionalinę futbolo mokyklą, kuri kažkada remdavosi nykiu gynybiniu futbolu vardu „catenaccio“, pagaliau tapusiu gudria klampios gynybos ir pavojingų kontratakų strategija.

Tiesa, po efektingos pergalės „La Gazzetta dello Sport“ saviškius gyrė saikingai, labai saikingai. Siūlydama nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Pirmas: ši „Squadra Azzurra“ yra darbščių senukų komanda, pati seniausia Europos čempionatų istorijoje, nes vidutinis žaidėjų amžius siekia 31 metus ir 169 dienas. Antras: puolimo linija – silpniausia Europos čempionatų istorijoje, be asmenybių ir lyderių. Trečias: įmušusi pirmąjį įvartį Italija pavojingai sustojo perleidusi iniciatyvą belgams, kurie nesugebėjo tuo pasinaudoti. Ketvirtas: pirmąsias rungtynes „mėlynieji“ gerai sulošė pasaulio čempionate su anglais, o paskui pakriko prieš Kosta Riką.

Gana kritiškai apie „Grafo“ vyrus atsiliepė ir Romos dienraščio „La Repubblica“ apžvalgininkas: „Aš manau, kad ši rinktinė yra ne rinktinė, o klubas. Savo stiliumi labai panašus į Turino „Juventus“, kurį kažkada treniravo pats Antonio Conte“. Viena vertus – tai nėra blogai. Ypač jeigu „rinktinė – klubas“ yra sutelkta, atidirbusi gynybos schemas, drausminga komanda. Kita vertus, rinktinė – tai turėtų būti šis tas daugiau nei klubas, daugiau nei aritmetinė atskirų žaidėjų vertės suma.

Turino dienraštis „La Stampa“ ironizuoja: „Mes visi galime būti Giaccheriniais ir Pellėmis, bet su viena sąlyga: mūsų treneris turės būti Conte“. Italams trūksta talentų, bet entuziazmo ir kovingumo – nė kiek. Reikia įrodymų? Visi pastebėjo kruviną vyriausiojo trenerio nosį ir perrėžtą žandą? Kas atsitiko? Teroristai? Belgų ultros sviestas akmuo? Nieko panašaus: tai trenerio džiaugsmo pasekmė po pirmojo įvarčio. Apsikabinimas su kitu treneriu Mauro Sandreani buvo toks galingas, jog komandos gydytojui teko suteikti „Grafui“ pirmąją pagalbą.

A.Conte džiaugėsi dėl dviejų priežasčių. Dėl pirmojo čempionato įvarčio. Ir dėl įvarčio autoriaus – jo paties treniruoto „Juventus“ laikais žaidėjo Emanuele Giaccherini. Visi Italijos portalai ir dienraščiai pripažino: geriausias mače su „raudonaisiais velniais“ buvo jis – „Giak“.

31 vienerių metų puolėjas gana tiksliai perteikia visos Italijos rinktinės įvaizdį: vidutiniško klubo (Bolonijos „Bologna“), vidutiniškas žaidėjas, vidutiniškai talentingas. Tačiau tam tikrais atvejais vidutinybė gali tapti aršiu kovotoju. Ir tampa. Mače su belgais Giakas lakstė kaip išprotėjęs, bet mažai kas žino, jog tai vienintelis Europos čempionato žaidėjas, kuris rungtyniauja be vieno vidaus organo – blužnies. Chirurgai ją išoperavo po sunkios traumos – kone mirtino susidūrimo su vartininku.

Štai kaip po laimėto mačo su belgais „La Gazzetta dello Sport“ įvertino saviškius. Geriausieji: treneris Antonio Conte ir gynėjas Leonardo Bonucci. Abiems – po 8. Treneriui – padėka ir įvertinimas už teisingus taktinius sprendimus. Gynėjui – už „aikštės matymą“ ir rezultatyvų perdavimą. „Leonardo – tai mūsų Franzas Beckenbaueris“ – negailėjo komplimentų „La Gazzetta“.

7,5 pelnė įvarčio autorius E.Giaccherini: „Pademonstravo tipišką itališką futbolą gerąja prasme: racionalų, bet galingą“. Po 7 gavo: Giorgio Chiellini (stabdė juodąjį galiūną Lukaku), Antonio Candreva (puikus perdavimas Pelle), Marco Parolo (nelabai pastebimas dešiniajame krašte, bet pavojingas), Daniele De Rossi (DDR – taip Romoje vadina veteraną – aikštės viduryje buvo matematiškai tikslus), Graziano Pelle („Southampton“ puolėjas pelnė antrąjį įvartį).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos