„Geriausias visų laikų Lietuvos futbolininkas“, – nesikuklindamas reziumuoja šveicarų žurnalistas, nors Lietuva matė ir UEFA Čempionų lygą bei UEFA Europos lygą laimėjusį Edgarą Jankauską, ir olimpinį čempioną Arminą Narbekovą.
Straipsnio pavadinimas – „Ivanas Rūstusis“ treniruoja Lietuvą. Nekaltas melas sužlugdė jo perėjimą iš „Hamburger“ į „Wolfsburg“ klubą“.
Pirmiausia F.Ruchas šveicarams pristato garsiąją V.Ivanausko pravardę – „Ivanas Rūstusis“. „Turi tokią užsidirbti, – pabrėžia NZZ žurnalistas. – Karjeros piką jis išgyveno prieš 30 metų, bet pravardė prilipo visam gyvenimui.“
„Kartais žaisdavau tikrai siaubingai, bet visada atiduodavau visą save. Daug ginčydavausi su teisėjais ir turbūt užsidirbau viena kita raudona kortele per daug“, – NZZ cituoja patį V.Ivanauską, laisvai kalbantį vokiškai.
Šveicarų dienraštis suskaičiavo, kad per futbolininko karjerą karšto būdo „Ivanas Rūstusis“ iš aikštės buvo išvytas 12 kartų. Su Vienos „Austria“ klubu jis tris sykius laimėjo Austrijos čempionatą ir sykį šalies taurę (1990-1993 m.). Vėliau, persikėlęs į Vokietiją, „Hamburger“ klube (1993-1997 m.) jis „paliko ryškų įspaudą ir tapo sirgalių numylėtiniu“.
„Gerbėjai tribūnose traukdavo tokią savotišką skanduotę: „Ivanas kartą padaro Ding-Dong, tada aš bėgu nuogas į Honkongą“, – rašo F.Ruchas.
Hamburge – viename ryškiausių Vokietijos futbolo klubų – V.Ivanauskas atsimenamas iki šiol. Antroje „Bundeslygoje“ šiuo metu rungtyniaujančios ekipos tribūnose ir dabar beveik visada galima išvysti lietuvišką trispalvę.
Pagrindinė straipsnio naujiena – V.Ivanausko karjeros pabaigoje neįvykęs perėjimas į „Wolfsburg“ klubą. „Tuomet viešumoje pasirodė istorija, kad V.Ivanauskas kvietimą atmetė todėl, kad jo žmonai Volfsburgo miestas pasirodė per bjaurus“, – priminė NZZ žurnalistas.
„Tiesa ta, kad aš labai norėjau žaisti Čempionų lygoje ir persikelti į „Salzburg“ ekipą, bet buvau davęs žodinį susitarimą „Wolfsburg“ komandai, – cituojamas V.Ivanauskas. – Mano agentas pasakė, kad tuo pasirūpins ir netrukus pasirodė tie pranešimai apie mano žmoną. Deja, nebuvau nuoširdus su „Wolfsburg“ klubu. Turėjau pats jiems paskambinti ir viską papasakoti.“
Galiausiai neįvyko ir V.Ivanausko persikėlimas į „Salzburg“ ekipą.
Straipsnį tęsiantis F.Ruchas rašo, kad lietuvis „drebia tiesą į akis, todėl ir apie Lietuvos futbolo situaciją jis kalba be užuolankų“.
„Mūsų futbolas – apgailėtinas. Turime daugybę problemų ir turėtume gėdytis“, – cituojamas V.Ivanauskas.
Šveicarų dienraštis NZZ pažymi, kad Lietuva neturi nacionalinio stadiono ir tik kitąmet Kaune bus atidaryta aikštė su priimtina danga.
„Mūsų laukia ilgas kelias. Turime imtis didelių reformų ugdydami savo talentus“, – apie Lietuvos futbolo ateitį kalba „Ivanas Rūstusis“.
„Lietuvos čempionato lygis – labai kuklus“, – toliau cituojamas V.Ivanauskas. Šveicarų žurnalistas pabrėžia, kad Lietuvoje dominuoja krepšinis, „futbolas sulaukia nedaug dėmesnio, o V.Ivanauskas kiekvienam bent kiek talento turinčiam futbolininkui pataria kaip įmanoma greičiau keliauti į užsienį“.
„Kažką pasiekti mes galime tik kaip komanda, – teigia „Ivanas Rūstusis“. – Noriu parodyti mūsų žaidėjams, kad su tinkamu požiūriu galima pasiekti labai daug. Deja, šiuolaikinis jaunimas yra išlepintas kitų pomėgių ir sportui neskiria didžiausio dėmesio“.
Savo trenerio amato mokytoju ir idealu V.Ivanauskas vadina metais jaunesnį Matthiasą Sammerį, buvusį Dortmundo „Borussia“ strategą, dirbusį ir Miuncheno „Bayern“ sporto direktoriumi, o 1996-aisiais laimėjusį ir „Auksinį kamuolį“.
„Mano sutartis galioja iki metų pabaigos. Jeigu imsimės iš pagrindų ir kryptingai spręsti problemas, su malonumu liksiu prie rinktinės vairo“, – NZZ cituoja V.Ivanauską.
„Jeigu nematysiu futbolo federacijos pastangų pagaliau pradėti investuoti daugiau pinigų į treniruotes, struktūrą ir infrastruktūrą, tai aš tikrai nebūsiu tinkamas šiam darbui“, – pridūrė „Ivanas Rūstusis“.
Kalbėdamas apie mūšį su Šveicarija, Lietuvos rinktinės treneris išliko realistas. „Įprastai prieš tokias stiprias rinktines, kaip Šveicarija, mes neturime šansų. Tačiau aš nepriimsiu, jei žaidėjai neatiduos visų jėgų ir nekovos su varžovu kietai kiekvieną sekundę“, – teigė V.Ivanauskas.
„Jei reikės, žaidžiant siaubingą futbolą“, – straipsnį baigė F.Ruchas.
