Tomas Ražanauskas yra tapęs Estijos, Šveicarijos ir Kipro čempionu, bet Lietuvos pirmenybių aukso medalio dar nėra laimėjęs. „To sieksiu su naująja komanda“, – tvirtina T.Ražanauskas.
– Pasibaigus 2010 metų sezonui gan greitai pasirašėte sutartį su „Sūduva“. Nelaukėte geresnių pasiūlymų, nebenorėjote išvykti į turtingesnį užsienio klubą, kuriame galima daugiau uždirbti? Ar jau nusibodo klajoti? – Fksuduva.lt pradėjo pokalbį su T.Ražanausku.
– Iš tiesų jau nebetraukia keliauti į svetimus kraštus. Norėjau likti Lietuvoje, arčiau namų. Mano jau ne tas amžius, kad būčiau pasirengęs belstis bet kur.
– Kokią įtaką jūsų sprendimui priimti Marijampolės klubo pasiūlymą turėjo tai, kad komandos treneriu tapo žinomas futbolo specialistas Virginijus Liubšys?
– Didelę. V.Liubšys yra treniravęs mane, kai rungtyniavau Vilniaus „Vėtros“ ekipoje. Kai jis tapo „Sūduvos“ strategu, iš karto paskambino man ir pakvietė į komandą. Aš nė kiek nedvejojau, mielai priėmiau kvietimą.
– Ar didelis kontrastas tarp treniruočių sąlygų Tauragėje ir Marijampolėje?
– Žiemą Tauragėje man neteko treniruotis, tad sunku lyginti. Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad „Sūduva“ Lietuvoje turi geriausias treniruočių sąlygas. Yra maniežas, tad nereikia būti lauke. Suvalkijos sostinėje futbolininkams yra idealios sąlygos.
– Vienas iš „Tauro“ dalininkų Jaunutis Šetkus teigė, kad kai kurie legionieriai atsisakė žaisti Tauragės komandoje vien dėl prastų treniruočių sąlygų. Kaip suprantu, jūs sutarties su „Tauru“ nepratęsėte ne dėl to?
– Aš nesakyčiau, kad „Tauro“ futbolininkams buvo labai blogos treniruočių sąlygos. Tačiau mes sportuodavome ne Tauragėje, o Pagėgiuose, kurie yra 20 kilometrų nuo Tauragės. Jei tauragiškiai padarys, ką yra suplanavę, turės visai normalias treniruočių sąlygas.
„Taure“ nelikau todėl, kad kiekvienas žaidėjas nori pasiekti kiek galima daugiau. Sutikite, „Sūduvos“ galimybės kur kas didesnės nei „Tauro“. Aš su naująja komanda taip pat tikiuosi pasiekti geresnių rezultatų. Be to, Marijampolė man yra arčiau namų.
– Praėjusią savaitę su „Sūduva“ jau pradėjote rengtis sezonui. Kuriuos futbolininkus pažinojote ne tik iš matymo?
– Galima sakyti, kad visus žinojau, nes tekdavo žaisti A lygos čempionate. Tad nori ar nenori, susipažįsti aikštėje. Anksčiau jie buvo mano varžovai, o dabar bus komandos draugai. Nepažinojau gal tik jaunesnių futbolininkų iš antrosios komandos.
– Esate tapęs Estijos, Šveicarijos, Kipro čempionu, tačiau Lietuvoje šio titulo neiškovojote nė su jokia ekipa. Turbūt turite vilčių kitais metais tai padaryti su „Sūduva“?
– Mes ir sieksime iškovoti Lietuvos čempionų vardus.
– „Sūduva“ yra jau aštuonioliktasis klubas, kuriam atstovausite. Gal jame baigsite ir profesionalo karjerą, juk jums už trijų savaičių sukaks 35 metai?
– Neatmetu tokio varianto. Greičiausiai taip ir bus, jei viskas klostysis sėkmingai.
– O gal esate pasirengęs žaisti iki tokio amžiaus, kaip Deimantas Bička? Panevėžio „Ekrano“ saugui 38–eri, bet jis šiemet dar pasirodydavo aikštėje...
– Sunku dabar atsakyti į šį klausimą. Viskas priklausys nuo savijautos, nuo to, ar nepatirsiu traumų. Kol galėsiu, tikrai rungtyniausiu. Žaisti aš dar noriu ir galiu. Manau, dar dvejus metus išbėgsiu į aikštę.
– Dabar į treniruotes važinėjate iš Vilniaus ar apsistojote Marijampolėje?
– Žinoma, Marijampolėje.
