Rumunijoje ir Lenkijoje pastaruosius metus praleidęs bei Lietuvos rinktinėje spėjęs debiutuoti naujasis riteris teigia, jog į tėvynę jį grąžino noras žaisti.
„Iš tikrųjų, jaučiuosi puikiai. Pagaliau galėsiu žaisti, o ne užsiimti ieškojimais“, – teigė N.Valskis.
– Kokie buvo paskutiniai mėnesiai prieš atvykstant į „Trakus“?
– Sudėtingi. Nėra smagu visą laiką treniruotis vienam, o ne su komanda. Susidarė tokia situacija, kad norėjau geriau, buvo pažadų, tačiau nepavyko.
– Prisimink savo karjeros tarpsnį užsienyje…
– Tarkim, Rumunijoje praleidau puikų laiką – praleidau daug įsimintinų akimirkų, įgavau daug naujos patirties. Vienintelis neigiamas dalykas tas, kad žaidžiau mažiau negu norėjau.
Pirmą pusmetį gaudavau minučių, antrą pusmetį nebegaudavau. Komandoje per metus pasikeitė net keturi treneriai, mane patį kamavo traumos, tad susidarė tokia situacija, kokia susidarė.
Tada nuvažiavau į Lenkiją. Ten irgi viskas atrodė neblogai, bet po penkerių rungtynių nuplyšo meniksas. Teko operuotis. Klubas siūlė pasilikti, tačiau bandžiau ieškoti geriau. Taip kurį laiką liko be nieko.
– Žaisdamas Suvalkų „Wigry“ komandoje, prieš sezoną draugiškose rungtynėse turėjai galimybę įvertinti „Trakų“ pajėgumą. Kaip komanda atrodė tada ir kaip atrodo dabar?
– Žaidėjų atžvilgiu, komanda beveik nepasikeitusi. Tačiau žaidimo atžvilgiu pasikeitusi ir netgi labai. Komanda per tą laiką labai patobulėjo. Viskas tik į gera.
– Ko pats tikiesi čia?
– Pirmiausia tikiuosi gerų rezultatų. Tiek asmeninių, tiek komandos. Aišku, tikiu savo galimybėmis ir, manau, kad komandai galiu duoti tikrai daug naudos.
– Kokios?
– Darbais.
– Užsiminei apie plyšusį meniską. Kaip su sveikata dabar?
– Jau viskas gerai. Prabėgo trys mėnesiai. Galbūt, tikėjausi grįžti greičiau, tačiau nesigavo. Šiai dienai jaučiuosi pasiruošęs šimtu procentų. Aišku, kondicijos kažkiek trūksta, tačiau neabejoju, kad per keletą rungtynių savo formą pasieksiu.
– O kaip žaidimas komandoje? Ypač, kai treniravaisi vienas...
– Nebuvo taip, kad visą laiką sportuočiau vienas. Treniravausi tai su viena, tai su kita komanda, tad nėra taip, jog būčiau visai nesitreniravęs.
– Kaip įsivaizduoji save ir komandą po keturių mėnesių?
– Taip toli nežiūriu. Reikia kovoti kiekvienose rungtynėse ir nežiūrėti, kur ten „Žalgiris“ ir kiek jis turi taškų. Reikia žiūrėti savęs. O kiekvieną dieną dirbant, tikrai galima pasiekti gerų rezultatų.
– Visą karjerą taip galvodavai?
– Tikrai, taip. Nemėgstu pralaimėjimų, taip kad einu tik į priekį.
