„Negatyvas tik tas, kad nelaimėjome supertaurės ir praradome taškus Jonavoje. Pozityvo žymiai daugiau. Tai, ką mes kalbame su vaikinais, viską padarome. Nepaisant to, kad prasidėjo čempionatas, mes nei kiek nemažiname tempo per treniruotes. Tai nėra lengva, tačiau žiūrint į priekį kito kelio nėra. Man svarbiausia, kad vaikinai mane supranta ir atiduoda save šimtu procentų“, – pokalbį pradėjo treneris.
– Kada visa tai duos rezultatą?
– Aš manau, kad jau dabar matosi. Tarkime, rungtynėse su „Žalgiriu“ arba „Jonava“ mes antrus kėlinius buvome žymiai šviežesni už varžovus.
– Tačiau pirmieji kėliniai galėtų būti ir geresni. Sutinkate?
– Žmogiškas ir psichologinis momentas. Sezono pradžioje susideda daug dalykų: per didelis noras laimėti, nesuklysti, nori nenori atsiranda jaudulys. Galbūt, tai.
– Kodėl rungtynės su „Jonava“ nepasisekė? Apskritai, galime sakyti, kad jos nepasisekė?
– Iš esmės, galime taip pasakyti, nepaisant to, kad aš nesu šalininkas kalbų apie sėkmę. Aš esu profesionalumo šalininkas, todėl daugiau reiktų kalbėti apie neišnaudotus šansus, netikslius perdavimus, netikslius smūgius, į tai, kaip greitai reaguojame į aplinkybes ir pan. Visus šiuos dalykus galima išmokti per treniruotes.
Nepasisekti gali tada, kai visas 90 minučių esi žymiai geresnis už varžovą, o pabaigoje po rikošeto praleidi įvartį. Tačiau ir čia, pažvelgus giliau, seka klausimas: o kodėl apskritai leidai atlikti smūgį?
– Jei nežiūrėtumėm į rungtynių su „Jonava“ rezultatą, ar jūs likote patenkintas komandos žaidimu?
– Ne, aš nepatenkintas. Mes sužaidėme du visiškai skirtingus kėlinius ir mes nerealizavome tų progų, kurias sukūrėme.
– Kol kas visose rungtynėse keičiasi komandos starto sudėtis. Su kuo tai susiję? Su konkrečiu varžovu? Ar tai lemia kitos priežastys?
– Tai niekaip nesusiję su varžovais, nes pirmiausiai mes žiūrime savęs ir tuo, kaip mes toms rungtynėms ruošiamės. Reikia suprasti, kad „Trakuose“ visi žaidėjai yra starto sudėties ir bet kuris turi būti pasiruošęs žengti į aikštę. Net 10 rungtynių minutę.
Iš esmės, sprendimą dėl sudėties lemia du dalykai. Pirmas – žaidėjo pasiruošimas toms konkrečioms rungtynėms ir antras – strategija, kuria ruošiamės tas rungtynes žaisti. Tiesa, dar yra ir trečia pozicija – būtinas poilsis žaidėjui. Tačiau to kol kas nereikėjo ir tai yra labiau papildoma pozicija.
– Kaip paaiškintumėt Deivido Česnauskio vietą ant suolo?
– Aš suprantu kiekvieno žaidėjo norą žaisti, tačiau buvo pasirinktas toks taktinis paveikslas, kuriame Deividui neatsirado vietos. Jei aikštėje galėtų žaisti bent vienu žaidėju daugiau, garantuoju, kad jis žaistų visada. Kitas dalykas – net ir nežaisdamas, Deividas komandai savo patarimais duoda daug daugiau naudos nei daugelis gali įsivaizduoti. Jis yra komandos lyderis ir jis yra labai svarbi mūsų komandos dalis.
– Sužaisti du turai, galime daryti pirmas išvadas. Sakykite, ar panašaus vaizdo tikėjotės prieš atvykdamas į Lietuvą?
– Be abejo, aš supratau, kad visos lygos komandos eis į aikštę tam, kad ten iškovotų taškus. Aišku, yra toks dalykas kaip futbolo progresas. Net jei kažkam taip neatrodo, kiekvienais metais Lietuvoje futbolas progresuoja. Aš išstudijavau A lygą ir aiškiausiai matosi, kaip viskas kito nuo 2014 metų. Taip kad manęs pamatytas vaizdas nenustebino.
– Čempionato pradžioje komandos demonstruoja labai lygų futbolą. Kaip manote, kad atsiras atskirtis tarp pirmaujančių ir jiems nusileidžiančių komandų?
– Man sunku pasakyti, kada tai įvyks ir, tiesą sakant, nelabai galvoju apie tai. Man svarbiau tinkamai pasiruošti būsimoms rungtynėms nei žiūrėti, kuri komanda iškovojo tiek ir tiek taškų. Čempionatas bus įdomus – tai jau dabar yra aišku.
– „Trakų“ kitas varžovas – „Sūduvos“ klubas. Ką apie jį įdomaus galite pasakyti?
– Žaidžianti komanda. Sužaidė dvejas skirtingas rungtynes. Mes jų žaidimo analizę jau padarėme, tačiau jos atskleisti negaliu (šypsosi).
– „Trakai“ yra viena iš dviejų lygos komandų, kuri dar nepraleido nei vieno įvarčio, nepaisant to, kad prieš sezoną varžovai mušė labai daug. Kas pasikeitė?
– Dirbome tuo klausimu. Reikia suprasti, kad nusprendėme žaisti nauja schema, prie kurios priprasti futbolininkams prireikė laiko. Tokį pasikeitimą lėmė kruopštus darbas kiekvieną mielą dieną. Natūralu, kad mums ne viskas gaunasi, tačiau aš negaliu prikibti nei prie vieno žaidėjo – visi per treniruotes dirba maksimaliai susikoncentravę ir atsidavę.
– Ar tas pagerėjęs žaidimas besiginant, susijęs su tuo, kad suprastėjo reikalai mušant įvarčius?
– Deja, taip. Tie dalykai bėgant laikui pasikeis, tačiau ne viskas taip greitai. Šiuo metu įvarčiams skiriame didelį dėmesį. Mes jau priverčiame varžovus žaisti antru numeriu, susikuriame progas, tačiau trūksta išpildymo. Paskutinėse rungtynėse mes žaidėme taip, kad ne vieną ir ne dvi atkarpas savo visus vienuolika varžovų vertėme žaisti savo baudos aikštelėje.
Iki pertraukos, kol žaidėme ne taip aktyviai ir agresyviai, varžovai buvo atsitraukę į 35 metrų zoną. Tai yra trečdalis aikštės ir tokiame plote žaidžiant 21 futbolininkui nėra lengva.
– Bet juk niekam nėra lengva?
– Tiesa. Dėl to tai supratę, vaikinai įjungė aukštesnę pavarą ir pradėjome kurti progas. Taip, mums nepavyko su realizacija, tačiau šiuo klausimu, kaip minėjau, mes labai stipriai dirbame.
– Kaip sureagavo komanda, kai susirinkote į rūbinę?
– Rūbinėje buvo visiška tyla. Buvo toks įspūdis, tarsi, būtumėm pralaimėję rungtynes. O tai rodo apie jų dvasią. Nugalėtojų dvasią, kuriems lygiosios prilygsta pralaimėjimui.
