Pats faktas, kad rinktinių treneriai viešai pristato tai, kas jiems pavyko, o kas ne – sveikintinas dalykas. Atrankos ciklo aptarimo metu daugiausiai diskutuota apie futbolininkų į rinktines atranką. Ar išties atrenkami patys geriausieji? Kokie yra tos atrankos kriterijai? Kodėl rinktinėse nematyti tam tikrų veidų, kurie, kaip mano ne vienas, nusipelnė jose būti?
Išsiunti Vilniaus „Žalgirio“ klubui oficialų žaidėjo iškvietimą į rinktinę ir net nesulauki atsakymo, ar jis atvyks, – guodėsi U-19 rinktinės treneris Svajūnas Česnulis.
Štai atakuojantį futbolą propaguojantis ir spaudimo praradus kamuolį svarbą pabrėžiantis U-17 rinktinės treneris Vytautas Vaškūnas kandidatų atrankos kriterijų grafos viršuje nurodė drąsą, motyvaciją, psichologinį pasiruošimą. Rodos, pralaimėjimų nualintai rinktinei norima pirmiausia įpūsti pasitikėjimo savimi. Peržiūrų skaičiai skiriasi. 2013 m. buvo peržiūrėta 100 kandidatų, 2016 m. trigubai mažiau – tik 31.
Kiek kitokie kriterijai įvardyti atrankoje į U-19 rinktinės sudėtį: geriausia forma, žaidybinė praktika, žaidimas aukštesniame lygyje, trenerių rekomendacijos.
„Visą laiką atsiras tokių, kurie skųsis, kad jo vaiko nepaėmė į rinktinę. Tačiau reikia pasitikėti personalu. Spaudoje ir viešoje erdvėje skamba pareiškimai, kad S.Stankus vadovauja rinktinės atrankai. Jis ne prie ko, palikite tą žmogų ramybėje ir geriau paklauskite pačių žaidėjų. Ar rezultatai išties tokie prasti? Per 1,5 metų sužaidėme 21 rungtynes, per kurias iškovojome 12 pergalių, 5 kartus sužaidėme lygiosiomis ir tik 4 kartus pralaimėjome. Įvarčių santykis – plius 9“, – pabrėžė V.Vaškūnas.
Jis pripažino, jog nepavyko šiemet jo rinktinei puolime išgauti aštrumo, tinkamai ir laiku atsidengti, žaisti greito futbolo ir patekti į Elitinį etapą, tačiau pavyko išugdyti komandos kovinę dvasią, sukurti gerą mikroklimatą, laimėti dvikovas, neleisti varžovui lengvai įžaisti kamuolio nuo vartų.
Klubai nebendradarbiauja
Tiek U-17 treneris V.Vaškūnas, tiek U-19 treneris Svajūnas Česnulis pabrėžė, kad kartais tai, kas žais rinktinėje, priklauso ne nuo jų pasirinkimo.
„Egzistuoja administracinės problemos. Pavyzdžiui, išsiunti Vilniaus „Žalgirio“ klubui oficialų žaidėjo iškvietimą į rinktinę ir net nesulauki atsakymo, ar jis atvyks. Galbūt traumuotas. Tuomet skambini treneriui Skerlai. Šis sako, skambink Dambrauskui. Dambrauskas liepia skambinti sporto direktoriui Nikoličiui, o šis teiraujasi: „Prie ko čia aš? Skambink treneriui“.
Arba Marijampolės „Sūduvos“ vadovai neišleidžia Eligijaus Jankausko, nes jiems svarbios rungtynės su „Žalgiriu“. Kai kada net meluojama, jog žaidėjas traumuotas, nors po to matome, kad žaidžia. Klubų požiūris turi keistis. Juk egzistuoja punktas, kad žaidėjas privalo atvykti į rinktinę, kitaip bus diskvalifikuotas. Nejau A lyga svarbiau už rinktinę?“, – retorinį klausimą uždavė U-19 treneris S.Česnulis.
Pasak jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai į rinktinės stovyklą jaunuolis atvyksta per pastarąsias dešimt dienų sužaidęs keturis mačus.
Štai U-17 rinktinėje nebuvo matyti A lygoje reguliariai žaidžiančio Kauno „Stumbro“ puolėjo Naurio Petkevičiaus, o vietoj jo pakviesti tie, kurie toli gražu nėra ragavę vyrų futbolo. U-17 rinktinės personalas paaiškino, kad Nauris kviestas tris kartus, bet visus tuos tris kartus jį išleisti į rinktinę atsisakė klubas, nes laukė svarbios rungtynės lygoje.
Kitokio atsakymo 15min žurnalistė sulaukė iš U-19 rinktinės štabo, paklaususi, kodėl į šią rinktinę nekviečiamas ką tik sutartį su „Los Angeles Galaxy“ klubu pasirašęs Lukas Laurinavičius. Peržiūrėjęs rungtynių, kuriose žaidžia šis vaikinas, vaizdo įrašus, personalas nusprendė, jog jis netinkamas šiai rinktinei – yra geresnių.
Padėtų psichologas
Abu rinktinių treneriai išskyrė ir dar vieną problemą – personalo trūkumą.
Už aikštės ribų galioja tokia pati raudonų bei geltonų kortelių sistema kaip ir aikštėje. Raudona kortelė rodoma už alkoholio vartojimą, cigarečių rūkymą, vagystes. Gavęs ją, žaidėjas šalinamas iš rinktinės.
„Atrankoje į Europos čempionatą žaidėme prieš Ukrainą. Turi jie ir psichologą, ir analitiką. O mus kamuoja sovietinis mąstymas, jog treneris turi būti viskas viename. Reikia psichologo, labai reikia. O dabar stengiamės kaip išgalime. Prieš rungtynes su norvegais surinkome vaizdo įrašus, kuriuose žaidėjų tėvai linki jiems sėkmės. Bandai visaip pakelti ūpą.
Tačiau kai tik per Marytės plauką nepapuolėme į Elitinį etapą, vaikinai pabiro. Suprastėjo ir rezultatai mokykloje. O juk jie – pažangiausia sportinė klasė. Sausį laukia turnyras. Manau, nacionalinės rinktinės geri rezultatai turėtų įkvėpti vaikinus“, – teigė V.Vaškūnas.
Motyvuojančius filmukus treniruočių stovyklose stebi ir U-19 rinktinės nariai. Pagrindinius šūkius – „Viena komanda – vienas tikslas“ ar „Stiprybė – vienybėje“ – bandoma perteikti per animacinių filmų ištraukas. Kartu būrys pingvinų, skruzdžių ar krabų gali nuveikti daugiau nei pavieniui.
„Svarbi ir disciplina, pagarba rinktinės personalui, vienas kitam. Už aikštės ribų galioja tokia pati raudonų bei geltonų kortelių sistema kaip ir aikštėje. Raudona kortelė rodoma už alkoholio vartojimą, cigarečių rūkymą, vagystes. Gavęs ją, žaidėjas šalinamas iš rinktinės. Dieną prieš rungtynes atimame iš jų telefonus. Egzistuoja vidinė tvarka, rėmai. Jei netelpi į juos, negali būti komandos dalimi“, – patikino treneris S.Česnulis.
Nacionalinė futbolo akademija yra būtina
U-17 rinktinėje 80 proc. žaidėjų sudaro Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) auklėtiniai. Jų demonstruojamas žaidimas, rodos, neblogas, tačiau paskutinė vieta grupėje kalba pati už save. Vienose kitose rungtynėse pritrūksta disciplinos ar paprasčiausios sėkmės. Laimi komanda, pralaimi treneris. Ar V.Vaškūnas įžvelgia savo klaidų ir ko reiktų, norint tobulėti?
„Atidavėme visą širdį. Atrankinėse rungtynėse dažnai viską nulemdavo akimirka. Vienas smūgis, ir gali būti pirmas arba likti paskutinis. To vieno smūgio kaina buvo per didelė. Varžovai šiai dienai tiesiog yra geresni. Normalu, kandidatus tokios šalys kaip Norvegija, Ukraina, Turkija renkasi iš milijonų, o mes? Pietiečiai net bręsta anksčiau. Tačiau ukrainiečiai penkis NFA auklėtinius norėtų regėti savo sudėtyje. Tai, manau, yra įvertinimas“, – patikino V.Vaškūnas.
Žiniasklaidoje ne kartą dėl neįgyvendintų tikslų NFA buvo kritikuojama. Tačiau U-17 treneris išreiškė norą, jog akademija ne tik kad nebūtų sunaikinta, bet ir įsikurtų naujų.
„Keliavau po Utenos apskrities miestus. Yra ten mažų perliukų. Jie puikiai žaidžia 7 prieš 7, 9 prieš 9, bet 11 prieš 11 rungtynės nevyksta. Kodėl? Mažuose miestuose nesurenkama tokia komanda. Kur tam vaikui dėtis paaugus? Jis prapuola. Tam reikalingos akademijos“, – patikino V.Vaškūnas.
Jam pritarė ir S.Česnulis. Pasak jo, dažnai jaunesnis NFA auklėtinis vyresniųjų ekipoje netgi pasirodo geriau. Kodėl? Todėl, kad jam nereikia aiškinti teorijos, pagrindinių futbolo principų, kuriuos jau jis būna įgijęs NFA.
„Latviai ir estai taip pat savo grupėse liko paskutiniai. Rusai – treti. Iš Baltijos valstybių tik suomiai pateko į Elitinį etapą. Mūsų pagrindinis tikslas – ruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei. Džiugu, kad du jauniai jau debiutavo suaugusiųjų vienuolikėje“, – šviesulius įžvelgė S.Česnulis.
Trūko informacijos apie varžovus
Apžvelgdamas savo rinktinės rezultatus, U-19 treneris išskyrė ir dar vieną bėdą – informacijos apie varžovus trūkumą. Štai apie bosnius pavyko sužinoti tik jų sudėtį ir kokiems klubams žaidėjai atstovauja. Dėl to kreiptasi į serbus, tačiau šie atsiuntė dvejų metų senumo įrašą.
„Nežinau, kaip patobulinti analizės sritį. Pastebėjau, jog nacionalinės rinktinės net treniruotės filmuojamos. Bandėme nusifilmuoti ir mes. Tai kameros nebuvo, tai dar ko“, – skėstelėjo rankomis S.Česnulis.
Svarbu, anot jo, sukurti ir apskričių rinktines, įtraukiant komandų trenerius.
„Reikia ir teisingų datų draugiškoms rungtynėms. Nes šiuo metu užsienio klubai į jaunių rinktines žaidėjus išleidžia tik nacionalinių rinktinių varžybų ciklo metu. Štai Italijoje, kai žaidžia nacionalinė rinktinė, jaunių ekipos nežaidžia. Niekas nežaidžia“, – teigė jis.
Prieš pat atrankines varžybas, Lietuvos U-19 jaunių rinktinė sulaukė pakvietimo į Gruziją, kur sužaidė du kontrolinius mačus. Vienas jų baigėsi lygiosiomis, kitas – pralaimėjimu 0:3. Būtent šioje šalyje kitąmet vyks finalinis Europos čempionato etapas.
Reikia ir teisingų datų draugiškoms rungtynėms. Nes šiuo metu užsienio klubai į jaunių rinktines žaidėjus išleidžia tik nacionalinių rinktinių varžybų ciklo metu.
„Sąlygos buvo sukurtos idealios. Žaidėme 27 tūkst. vietų stadione. Apgyvendinti buvome viešbutyje, pro kurio langus matėsi anksčiau lengvaatlečiams priklausęs stadionas. Dabar jis padovanotas futbolui. Bus pertvarkytas. Taip gruzinai ruošiasi finaliniam etapui. Mes turėjome tik 5 atsarginius žaidėjus, o jie atsirinko 27. Netgi panaikino dublerių lygą, kad tik visas dėmesys būtų skirtas U-19“, – įspūdžiais pasidalijo S.Česnulis.
Reziumuodamas savo auklėtinių šių metų pasirodymą, treneris patikino: nors Baltijos turnyre buvo iškovoti 5 taškai, sužaista be pralaimėjimų, geresni statistiniai rodikliai pademonstruoti atrankos į Europos čempionatą metu. Bėda ta, kad varžovai sugebėjo iš 9 susikurtų progų išnaudoti 8.
