Pasirengimo 2018 metų sezonui laikotarpiu Lietuvos čempionai sužaidė 8 kontrolines rungtynes. Iš pradžių Marijampolėje 1:0 nugalėta „Palanga“, 3:4 nusileista Rygos RFS, 3:1 įveikta „Jonava“ ir sužaista lygiosiomis 1:1 su „Liepaja“. Vėliau treniruočių stovykloje Turkijoje 3:1 įveiktas Samaros „Kryja sovetov“, sužaista 1:1 su Kosovo čempionato lyderiu „Llapi“, 0:1 nusileidta Zlino „Fastav“ ir 1:0 įveiktas Plovdivo „Lokomotiv“.
Iš Turkijos sugrįžę sūduviai nuo vasario 10-osios treniruojasi Marijampolėje.
– Treneri, ar likote patenkinti Turkijoje nuveiktu darbu? – paklausėme V.Čeburino.
– Pavyko surengti gerą, naudingą treniruočių stovyklą, oras buvo puikus, geros aikštės, geri varžovai. Manau, gerai atlikome savo darbą.
Mūsų žaidėjų pagrindas išliko iš praeito sezono, tad tarpusavio ryšiai jau yra, jie gerai veikia. Tai yra labai gerai. Tačiau reikia integruoti naujus žmones, kurie atvyko į labai svarbias pozicijas – atraminis saugas, vidurio saugas. Tai yra komandos širdis, kuri turi veikti gerai.
Turkijoje pavyko nušlifuotų daug įvairių dalykų, veiksmų, tačiau jie dar neveikia aukščiausiu lygiu. Tam reikia daugiau laiko, tai yra normalus procesas.
Per kontrolines rungtynes ieškojome savo silpnybių, žiūrėjome, kuriuos dalykus reikia tobulinti labiausiai, kuria kryptimi žengti.
Džiaugiuosi, kad teko susitikti su gerais varžovais. Dar derindami kontrolines rungtynes kreipėme į tai dėmesį. „Lappi“ nėra garsus klubas, bet tai yra Kosovo čempionato lyderis, tikrai gera komanda. „Krylja sovetov“ siekia sugrįžti į Rusijos aukščiausią lygą ir jiems tai gerai sekasi, „Fastum“ žaidė Europos lygos grupių etape, tai daug pasako apie komandos lygį. Plovdivo komanda irgi rimta, tad turėjome tikrai labai gerus varžovus ir naudingas rungtynes.
– Turkijoje prie komandos prisijungė du žaidėjai, kurių komandos gerbėjai dar nėra matę. Kaip galėtumėte apibūtinti Alassane N’Diaye ir Marko Iharošą?
– Galima būtų daug kalbėti, tačiau žaidėjo lygį geriausiai parodo jo veiksmai aikštėje. Manau, bus geriausia, jei aistruoliai pamatys žaidėjus patys ir tada įvertins.
Jau vasario 17-ąją žaisime rungtynes dėl Supertaurės, manau, tie žaidėjai pasirodys aikštėje.
Galiu pasakyti, kad stengėmės įsigyti žmones, kurių mums reikia, kurie tinka savo stiliumi, darbštumu. Bet geriau pamatyti pačiam nei 5 kartus išgirsti.
– Didelio ažiotažo sulaukė čiliečio Gersono Acevedo atvykimas į Lietuvą. Per pirmąsias kontrolines rungtynes Marijampolėje jis dar nebuvo pasirengęs žaisti, kaip saugas atrodė Turkijoje?
– Taip, Marijampolėje buvo matyti, kad jis dar nepasirengęs, pavargdavo, bet per rungtynes su „Lokomotiv“ jau žaidė nuo 1 iki 93 min. Dabar futbolininko fizinis pasirengimas yra daug geresnis. To labiausiai ir siekėme treniruočių stovykloje.
Apie patį žaidimą galiu pasakyti, kad dar yra tam tikrų kampų, kuriuos reikia gludinti, bet jie jau ne tokie aštrūs. Jau atsiranda Gersono ir kitų žaidėjų tarpusavio supratimas aikštėje. Norėtume, aišku, kad viskas vyktų kuo greičiau, bet taip nebūna, viskam reikia laiko, tai nėra keleto dienų reikalas. O pats žaidėjas yra aukšto lygio, dėl to abejonių nekyla.
– Kitas naujokas – Julius Kasparavičius – žaidė daug ir Lietuvoje, ir Turkijoje. Ar galima tikėtis, kad jis ir sezono metu bus svarbus veikėjas aikštėje?
– „Sūduvoje“ žaidėjai nėra skirstomi į pagrindinius ir atsarginius, žaidžia tie, kuris yra geriau pasirengę, geriausiai atrodo treniruotėse. Jei aikštėje kažkas gerai pasirodys per vienerias rungtynes, žais ir per kitas. Mūsų komandoje – tokie principai.
Galiu pasakyti, kad stengėmės įsigyti žmones, kurių mums reikia, kurie tinka savo stiliumi, darbštumu. Bet geriau pamatyti pačiam nei 5 kartus išgirsti
Gerai, kad atkreipėme į Julių dėmesį. Tai yra geras žaidėjas, labai stengiasi, komanda jį labai gerai priėmė. Vaikinas – techniškas, turi greičio savybių. Ir įvartį į „Krylja sovetov“ vartus įmušė tiesiog super. Kaip ir G.Acevedo atveju, dar yra kampų, dalykų, kuriuos reikia tobulinti, bet vaikinas – ir tikrai geras.
– Į komandą sugrįžo Aleksandaras Živanovičius, bet nebus traumuoto Radanfah Abu Bakro. Žvelgiant į sudėtį peršasi mintis, kad komandoje tiesiog trūksta dar vieno vidurio gynėjo.
– Iš mūsų turimų žaidėjų vidurio gynėjo pozicijoje gali žaisti Alassane, šioje pozicijoje išbandėme ir Povilą Leimoną. Pastarasis vidurio gynėju sužaidė labai gerai, patikimai. Povilas jau ne vieneri metai komandoje, yra aukšto lygio tarpusavio supratimas su kitais nariais. Tad tikrai turime kuo pakeisti vidurio gynėjus, yra sprendimų.
– Tačiau naujų vidurio gynėjų komandoje vis dėlto gali atsirasti?
– Gali būti visaip, bet kol kas taip yra.
– Vienu metu komandoje buvo likę tik du krašto gynėjai, nes su „Sūduva“ Turkijoje dėl šeimyninių aplinkybių nesitreniravo Choco. Dar tikėtasi, kad šis futbolininkas liks komandoje, tačiau vis dėlto jis jau išvyko į Braziliją ir „Sūduvoje“ 2018 metais nežais. M.Iharošas tapo pamaina Andro Švrljugai, bet kairiajame krašte Vaidą Slavicką keisti nėra kam. Ar nekelia nerimo ši situacija?
– Vaidas yra tikras šaunuolis – ir namie, ir išvykoje žaidė per visas rungtynes. Mače su „Lokomotiv“ jau jautėsi nuovargis, bet jis vis tiek sužaidė aukštu lygiu.
Žinote, nors M.Iharošas yra dešiniakojis, pagrindinė koja yra labai svarbi krašto gynėjo pozicijoje, tačiau svarbiausia yra gynybiniai sugebėjimai. Jei turi gebėjimų žaisti krašto gynėju, gali žaisti abiejuose kraštuose. Tad galimybių keisti V.Slavicką turime.
– Per kontrolines rungtynes V.Slavicką keitė Sergejus Amirzianas.
– Buvo tokia situacija, o ir rungtynių su Samaros komanda rezultatas sudarė tam sąlygas. Tačiau tuomet įtakos turėjo keletas veiksnių, ne tik tai, kad reikėjo leisti pailsėti V.Slavickui. Peržiūroje turėjome S.Amirziano pozicijoje žaidžiantį Turkmėnijos rinktinės narį, reikėjo jį išbandyti, o ir pačiam Sergejui reikėjo suteikti žaidimo laiko. Tad buvo priimtas toks sprendimas.
Krašto saugai rungtynių metu neretai atsiduria krašto gynėjų pozicijose, jiems reikalingi gynėjų įgūdžiai, tad mes tokius keitimus darome ir treniruotėse. Robertas Vėževičius kontrolinėse rungtynėse taip pat žaidė krašto gynėju, tai nėra sprendimai iš niekur.
– Ar galima tikėtis, kad ir sezono metu S.Amirzianas gali keisti V.Slavicką?
– Vargu, bet jei susiklostytų situacija, kai kitų variantų neturėtume, tai galėtų nutikti.
– Taip pat komandoje nėra atakuojančio stiliaus saugo, kokie buvo Jeremy Manzorro arba Ernestas Veliulis.
– Mes labiau remiamės į taktinę schemą, o ne atskiras pozicijas. „Sūduvos“ puolamuosiuose veiksmuose dalyvauja daug žaidėjų, 2017-aisiais net 6 mūsų pirmuosius įvarčius įmušė krašto gynėjai. Svarbiausia atgabenti kamuolį į reikiamą zoną ir teisingai atsidengti.
Turime pakankamai žaidėjų, kuriuos galime keisti tarpusavyje ar keisti jų pozicijas aikštėje. Šiais laikais nėra taip, kad futbolininkai žaidžia tik 1 pozicijoje, šiuolaikinis futbolininkas turi sugebėt žaist 2-3 vietose. Totalinis futbolas laikomas senu prisiminimu, bet dabar gynėjai jungiasi į atakas, atakuojantys žaidėjai gali gintis, tad ir mes turime labai įvairių sprendimų.
– 2018-ųjų sezoną „Sūduva“ pradės jau šeštadienį 12 val. Marijampolės „Arvi“ arenos manieže rungtynėmis su „Stumbru“ dėl Supertaurės. Marijampolėje gyventojai nekantriai laukia šių rungtynių ir tikisi džiaugtis dar vienu trofėjumi. Ko iš šių rungtynių tikitės jūs? Kauniečiai taip pat stovyklavo Turkijoje, gal stebėjote jų kontrolines rungtynes?
– Stebėjome „Stumbro“ rungtynes su Sankt Peterburgo „Zenit“. Rusijos komandos sudėtis per tas rungtynes buvo stipri, tačiau tikrai negaliu sakyti, kad „Stumbras“ garsiems varžovams 100 proc. nusileido.
Kauniečiai šiemet išsaugojo komandos branduolį, per metus komanda susižaidė, žaidžia agresyviai. Laukia labai įdomios rungtynės. Kviečiu visus aistruolius šeštadienį atvykti į maniežą, palaikyti „Sūduvą“ ir įvertinti naujus mūsų komandos žaidėjus.
