Netrukus spaudos konferencijoje Vladimiras Čeburinas pasakys, kad jo žaidėjai degė noru laimėti, tačiau primins, kad jei neįmuši – pergalės tikėtis negali.
Jei būtų laimėjęs, „Žalgiris“ būtų garantavęs sau kelialapį į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą. Bet tai neįvyko.
Griebėsi už galvų LFF stadiono tribūnose susirinkę sirgaliai 12-ąją minutę, kai Žiga Kousas išniro prieš vartus ir, sulaukęs puikaus perdavimo, smeigė įvartį.
Pirmosios rungtynės buvo pasibaigusios 0:0, išvykos įvarčio taisyklė jau negalioja, tad reikėjo „Žalgiriui“ mušti bent kartą, kad išplėštų pratęsimą.
Ir tai buvo galima padaryti.
Jakubas Sylvestras turėjo galimybę, vėliau Josipas Tadičius sunkiai suvokiamai nepataikė į vartų plotą iš kelių metrų. O kur dar smūgiai, skrieję šalia virpsto, kur tie pralaimėti centimetrai, neleidę sukurti pavojaus.
„Žalgirio“ atakų uraganas siaubė slovėnų baudos aikštelę mačo pabaigoje, bet auksinės „Mura“ ekipos gynybos sienos taip ir nepavyko pramušti.
„Ir nusiteikimas buvo, ir analizė varžovo, – atsiduso V.Čeburinas po mačo spaudos konferencijoje. – Pradėjome rungtynes užtikrintai, tačiau nepavyko apsiginti. Nors tada buvo baudos aikštelėje daug mūsų žaidėjų, jie įmušė įvartį.
Po praleisto įvarčio atsirado sutrikimas, pradėjome neužimti tų pozicijų, kuriose turėjome būti. Varžovai tikrai gynėsi labai gerai. Nors ir priartėdavome prie jų vartų, jų gynyba neleido susikurti rimtų progų.
Antrajame kėlinyje kontroliavome žaidimą beveik visą laiką, kūrėme progas. Varžovai turėjo tik vieną kontrataką, bet labai ilgai kamuolį valdėme mes. Per abejas rungtynes turėjome pakankamai momentų, kad įmuštume.
Neįmuštas įvartis neduoda galimybės laimėti.“
Žvelgiant į bendrą vaizdą, buvo galima sakyti, kad „Žalgiris“ yra geresnė komanda aikštėje. Paklaustas, kodėl to nepavyko paversti rezultatu, V.Čeburinas tiesiog pasikartojo.
„Dar kartą pasakysiu, kad neįmuštas įvartis neleidžia laimėti. Komanda yra liūdna, nusivylusi, bet tai jau praeitis, tai jau istorija“, – sakė V.Čeburinas.
Labai norėjome įmušti, labai norėjome laimėti
Akcentavo treneris iš Kazachstano savo žaidėjams nebūdingas klaidas.
„Labai norėjome įmušti, labai norėjome laimėti. Buvo didžiulis noras eiti tolyn. Žinoma, nereikia pamiršti, kad varžovai didelėmis pajėgomis gynėsi, gal tai ir lėmė tas mūsų klaidas“, – svarstė V.Čeburinas.
Tad gal tas didžiulis tikėjimas bei noras ir kišo koją „Žalgiriui“?
„Tikėjomės, kad namuose su savais sirgaliais, mūsų aikštėje pasieksime teigiamą rezultatą. Negaliu pasakyti, kad „Žalgirio“ žaidėjai nesistengė, jie tikrai atidavė visą save, bet tas neįmuštas įvartis neleidžia laimėti“, – pasikartojo V.Čeburinas.
S.Mikoliūnas mačo pabaigoje jau sunkiai bėgo aikštėje, tačiau vieną po kito kamuolius siuntė tolyn į baudos aikštelę ieškodamas komandos draugų.
„Labai nusiminę esame, – sakė Lietuvos čempionų kapitonas. – Tikrai atidavėme daug jėgų, palaikymas jautėsi didžiulis, o ypač „Pietų IV“. Jie buvo nuostabūs, norėjosi padovanoti istorinę pergalę ne tik atėjusiems į tribūnas, bet ir visai Lietuvai. Gal ta įtampa ir pakišo koją. Kažkur perdegėme, perskubėjome. Išmušė iš vėžių ir praleistas apmaudus įvartis. Tada stengėmės kuo greičiau išlyginti rezultatą, o tai lėmė skubėjimą, chaosą, pridarėme sau nebūdingų klaidų.
Sukūrėme keletą labai gerų progų, gaila, kad nepavyko jų realizuoti. Nėra kada liūdėti, kitą savaitę laukia kitas šansas, žinome, kas per komanda mūsų laukia. Dėsime visas pastangas, kad įgyvendintume savo svajonę. Tikimės, kad Fortūna bus mūsų pusėje.“
O tada pakartojo S.Mikoliūnas tai, ką sakė ir treneris.
„Kai nerealizuoji progų... Negali laimėti neįmušęs įvarčio. Nežinau, ar Fortūna, ar dar kas, bet norint laimėti, reikia mušti įvarčius“, – pabrėžė S.Mikoliūnas.
Vis tik „Žalgirio“ viltis Europoje – dar gyva. Atsigavęs po skaudaus smūgio, Lietuvos čempionas žais Konferencijų lygos paskutiniame atrankos etape prieš „Bodo/Glimt“ komandą. Tą pačią Norvegijos komandą, kuriai praėjusiais metais pralaimėjo 1:3.
Paklaustas, ar būsimas varžovas iš Norvegijos pajėgesnis nei „Mura“, S.Mikoliūnas sakė: „Teoriškai gal ir pajėgesnis, bet „Mura“ labai disciplinuota komanda, labai gerai gynėsi. Per tą klampią gynybą buvo sunku mums rasti išėjimų. „Bodo/Glimt“ mėgsta daugiau būti su kamuoliu, atakuoti. Manau, bus visai kitokios rungtynės.“
Ir jei „Žalgirio“ rūbinėje po rungtynių buvo gedulo nuotaikos, tai „Mura“ žaidėjai triumfavo LFF stadione su saujele atvykusių savo sirgalių.
„Ši pergalė itin svarbi ne tik mūsų klubui, ne tik mūsų bendruomenei, bet ir visai Slovėnijai. Parodėme, kad galime žaisti gerą futbolą. Tai nuostabus pasiekimas mūsų futbolui, mūsų šaliai. Norime tai tęsti“, – kalbėjo Slovėnijos čempionų treneris Ante Šimundža.
Jis pasakojo, kad „Žalgiris“ kėlė jo komandai labai rimtų problemų visų rungtynių metu, o ypač aikštės viduryje, tačiau tai pavyko išspręsti keitimais.
„Vis tik varžovai parodė, kodėl yra tokia gera komanda. Laimei, mums pavyko“, – nukėlė kepurę prieš „Žalgirį“ slovėnų strategas.
Slovėnija tapo šalimi, šią vasarą dukart nuskriaudusia lietuvius. Iš pradžių Luka Dončičius ir Slovėnijos krepšininkai užkirto mūsų šalies rinktinei kelią į olimpines žaidynes, dabar „Mura“ neleido „Žalgiriui“ žengti istorinio žingsnio.
„Manau, parodėme sporto kokybę, kurią turi Slovėnija. Mes turime gerų, ambicingų sportininkų. Atrodo, kad tą energiją, kurią Lietuvoje pademonstravo rinktinė, jautėme ir mes. Ačiū krepšininkams už tai“, – šypsojosi A.Šimundža.
