Panevėžio „Ekrane“ vyriausiojo trenerio kelią 2014-siais metais pradėjęs specialistas iš Pakruojo vėliau vadovavo Vilniaus „Žalgiriui“, Rygos RFS, „HNK Gorica“, Razgrado „Ludogorec“, Splito „Hajduk“ ir Kretos OFI komandoms.
Pastarasis V.Dambrausko etapas Heraklione truko kiek daugiau nei metus, bet menka graikiška kantrybė išseko dėl prastesnės komandos atkarpos.
Greitų sprendimų priimti šiuo metu nesirengiantis strategas 15min pasakojo, jog futbolo pasaulyje pažintys ir ryšiai dažnai yra svarbesni faktoriai nei pasiekimai prie šoninės linijos ar į viršų iškelti trofėjai.
„Taip, titulai tau labai padeda, bet net ir tai nėra kažkoks viską sprendžiantis faktorius. Galvoju, kad daug lemia tavo pažintys. Žiūrėk, man yra 18 metų, sakykim, aš Gvidas Gineitis. Nuo jauno amžiaus aš esu „Serie A“, tai įsivaizduok, kiek per karjerą susirenku ryšių, kontaktų, mane žino ir panašiai. Po 10 metų nebus žaidėjo, kurio nepažįsti ar nežinai.
Tada kažkas baigia karjeras, tampa sporto direktoriais ar kitais futbolo žmonėmis. O kai tu esi Dambrauskas iš Lietuvos 25 metų, tu tada dar net treniruoti nebuvai pradėjęs. 27-erių gavai pirmą licenciją, pradėjai treniruoti ir viso to, ką kalbėjau ką tik, neturi. Iš kur tą gauti? Tada tavo žinios, titulai… Trūksta tos kitos dalies.“
O ir buvimas treneriu lietuviu dažniausiai yra trūkumas, ne privalumas žvalgantis darbo futbole.
Neimant žaidėjų, kalbant apie valdymą, treniravimą, Europos futbole mūsų nėra.
