Bulgarijos oligarcho patikėta misija V.Dambrauskui – pasiekti Europoje unikalų rekordą

Razgradas yra mažiausias miestas, kuriame Valdas Dambrauskas yra dirbęs per savo profesionalaus trenerio karjerą, o „Ludogorec“ sezono pabaigoje gali tapti klubu, kuriam šiuo metu Europoje neprilygsta niekas.

Pirmauti nepakanka

Geriausias Lietuvos futbolo treneris pradeda naują karjeros etapą. Su Razgrado „Ludogorec“ klubu rankomis sukirtęs 43-ejų pakruojiškis dar kartą savo karjeroje išdrįso palikti komforto zoną ir Bulgarijoje neria į didžiausią gyvenimo avantiūrą, o kartu ir į unikalaus pasiekimo Europoje medžioklę.

Jauną specialistą iš Lietuvos Bulgarijoje pasitinka ne tik vėsokas oras, bet ir šaltos vietos futbolo sirgalių ir specialistų nuotaikos.

Bulgarijos interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose šiomis dienomis apstu komentarų, abejojančių V.Dambrausko kompetencija, juolab kad lietuvis šiaurės rytų Bulgarijoje perima komandą, kuri pirmauja čempionate ir lenkia visas penkiolika kitų ekipų.

Vis dėlto net „Parva liga“ lyderės pozicija treneriui iš Čekijos Pavelui Vrbai ramaus gyvenimo negarantavo.

Razgrade P.Vrba išdirbo ilgiausiai iš visų kada nors šiam klubui vadovavusių užsieniečių – 297 dienas, tačiau nuolat patirdavo didžiulį vietos sirgalių ir žiniasklaidos spaudimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Vrba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Vrba

Atmosfera dar labiau įkaito po Europos lygos kovų, kai grupėje su Londono „Tottenham Hotspur“ (Anglija), Linco LASK (Austrija) ir „Antwerp“ (Belgija) bulgarai prapylė visas šešias akistatas ir liko lentelės dugne.

Net kitoje grupėje žaidusi tos pačios šalies Sofijos CSKA, nors irgi liko paskutinė, surinko penkis taškus.

Bulgarijos čempionate po 16 turų „Ludogorec“ pirmauja, artimiausias persekiotojas Plovdivo „Lokomotiv“ ir Sofijos CSKA lenkdama šešiais taškais, bet metų pabaigoje daugkartinių čempionų žaidimas kėlė daug aistrų.

Fiasko Europos lygoje bei sunkios pergalės vietiniame fronte privertė klubo savininkus imtis permainų.

„Scanpix“ nuotr./Rungtynių akimirka
„Scanpix“ nuotr./Rungtynių akimirka

Šį sezoną Razgrado komanda pralaimėjo tik pirmą sezono mačą Vracos „Botev“ ekipai (1:3), o po to sekė dvylika pergalių per penkiolika dvikovų, tačiau gruodžio antra pusė nebuvo įkvepianti.

Sunki pergalė 1:0 prieš Varnos „Černo More“, lygiosios 2:2 su Kardžailio „Arda“, minimalus laimėjimas (2:1) prieš Plovdivo „Botev“.

Klausimų Razgrado ekipos žaidimas kėlė vis daugiau, o klubo savininkas Kirilas Domuščievas kritikos strėles iš sostinės Sofijos dažniausiai atmušinėjo baksnodamas į turnyro lentelę, tačiau po „nulinės“ kampanijos Europoje ir vis blankesnio žaidimo „Parva liga“ galiausiai palūžo.

Nenorėdamas laukti, kol varžovai pavys ir sumedžios jo futbolo erelį, K.Domuščievas nusprendė atleisti P.Vrbą ir įlieti šviežio kraujo.

Užsieniečiams – milžiniškas spaudimas

Nors Bulgarijos futbolas pastaruoju metu išgyvena krizę ir pastarąjį kartą didžiojoje scenoje šalies vardas skambėjo 2004-ųjų Europos čempionate, sostinėje Sofijoje sukoncentruota vietos žiniasklaida iki šiol yra įsitikinusi, jog vietos specialistai yra kur kas labiau tinkami šalies klubams nei užsieniečiai.

Dėl šios priežasties vietos žurnalistai į K.Domuščievo epizodinius eksperimentus su portugalu Bruno Ribeiro (2015) ir brazilu Paulo Autouri (2018) žiūrėjo skeptiškai.

Dabar storą odą Razgrade augintis teks V.Dambrauskui, juolab kad futbolo įmantrybių stipriausios bulgarų komandos žaidėjus mokys žmogus ne iš Portugalijos, Brazilijos ar kitos futbolo šalies, o mažai kam žinomos Lietuvos.

nuotr. hnk-gorica.hr/Valdas Dambrauskas
nuotr. hnk-gorica.hr/Valdas Dambrauskas

Galbūt dėl šios priežasties į Razgradą V.Dambrauskas keliasi vienas, be savo štabo, o asistuos jam Stanislavas Genčevas, kuris laikinai buvo perėmęs komandos vairą po P.Vrbos atleidimo.

Užsienio treneris Bulgarijoje – ganėtinai retas reiškinys. Iš šešiolikos „Parva liga“ klubų užsienio specialistus turi vos keturi. Sofijos CSKA vadovauja bosnis Bruno Akrapovičius, Sofijos „Levski“ – Slaviša Stojanovičius, Sofijos „Slavia“ – gerai mūsų šalies futbolo sirgaliams pažįstamas buvęs Vilniaus „Vėtros“ strategas rusas Aleksandras Tarchanovas.

Taikinys – unikalus rekordas

Pagal čempionų titulų skaičių jauna Razgrado komanda dar stipriai atsilieka nuo šios šalies futbolo milžinių Sofijos CSKA (31) ir Sofijos „Levski“ (26), tačiau dar šiemet gali įsirašyti ne tik į Bulgarijos, bet ir visos Europos futbolo istoriją.

Šiemetinė pergalė Bulgarijos čempionate būtų dešimtoji iš eilės. Tokias įspūdingas serijas šiuo metu Senajame žemyne turi vos trys komandos. Devynis kartus iš eilės čempionu tapo ir Turino „Juventus“ bei Glazgo „Celtic“, tačiau abiejų šių komandų pozicijos vietiniuose frontuose yra stipriai susvyravusios.

„Juventus“ dešimtojo titulo medžioklė su nauju treneriu Andrea Pirlo kol kas sekasi sunkiai. „Senoji Sinjora“ Italijos „Serie A“ užima vos penktą poziciją ir jau dešimt taškų atsilieka nuo „AC Milan“.

„Celtic“ situacija dar keblesnė. „Keltiškasis“ Glazgo milžinas šiemet neturi jokių šansų prieš principinį varžovą „Rangers“. Abi komandas jau skiria devyniolikos taškų praraja, nors „Celtic“ dar turi trejas rungtynes atsargoje.

Visa tai aiškiai signalizuoja, kad jau po šio sezono „Ludogorec“ gali tapti išskirtiniu klubu visoje Europoje ir V.Dambrauskas yra tas žmogus, kuris turi komandą į šį tikslą atvesti.

Ilgiausiai besitęsiančios čempionų serijos
Šalis Klubas Titulai
Bulgarija Razgrado „Ludogorec“ 9
Škotija Glazgo „Celtic“ 9
Italija Turino „Juventus“ 9
Vokietija Miuncheno „Bayern“ 8

Dešimtasis titulas būtų išskirtinis ir pačioje Bulgarijoje. Sofijos CSKA klubui 1954–1962 metais irgi buvo pavykę laimėti devynis kartus iš eilės, tačiau dešimtais metais netikėtai kelią pastojo vienintelį savo Bulgarijos čempionų titulą iki šiol iškovojęs Plovdivo „Spartak“.

Iki visų laikų geriausio Europos pasiekimo Razgrado klubui būtų toloka net ir pasiekus tikslą.

Visų laikų geriausias pasiekimas Senajame žemyne – 14 titulų iš eilės – priklauso Latvijos ir Gibraltaro ilgamečiams čempionams. „Lincoln Red Imps“ Gibraltare šeimininkavo 2003–2016 metais, o iš Latvijos futbolo žemėlapio jau išnykęs Rygos „Skonto“ klubas – nuo 1991-ųjų iki 2004-ųjų.

Po trylika titulų iš eilės yra iškovoję Barysavo BATE (Baltarusija) ir Trondheimo „Rosenborg“ (Norvegija), vienuolika – Zagrebo „Dinamo“ (Kroatija).

Ilgiausios serijos Europoje
Titulai Laikotarpis Klubas
14 2003-16 „Lincoln Red Imps“ (Gibraltaras)
14 1991-04 Rygos „Skonto“ (Latvija)
13 2006-18 Barysavo BATE (Baltarusija)
13 1992-04 Trondheimo „Rosenborg“ (Norvegija)
11 2006-16 Zagrebo „Dinamo“ (Kroatija)
10 2001-10 Jerevano „Piunik“ (Armėnija)
10 2001-10 Traspolio „Šeriff“ (Moldova"
10 1990-99 Tbilisio „Dinamo“ (Sakartvelas)
10 1979-88 Drezdeno „Dinamo“ (VDR)
10 1914-25 Budapešto MTK (Vengrija)
9 2012-20 Glazgo „Celtic“ (Škotija)
9 2012-20 Turino „Juventus“ (Italija)
9 2012-20 Razgrado „Ludogorec“ (Bulgarija)
9 1993-01 Kijevo „Dinamo“ (Ukraina)
9 1989-97 Glazgo „Rangers“ (Škotija)
9 1966-74 Glazgo „Celtic“ (Škotija)
9 1954-62 Sofijos CSKA (Bulgarija)
8 2013-20 Miuncheno „Bayern“ (Vokietija)
8 2012-19 „The New Saint“ (Velsas)
8 2010-17 „Basel“ (Šveicarija)

Jaunas klubas

Į Europos futbolo istorijos puslapius V.Dambrauskas bandys savo pavardę įrašyti kol kas mažiausiai gyventojų turinčiame mieste, kuriame jam teko dirbti per profesionalaus trenerio karjerą.

Netoli Rumunijos sienos esančiame Razgrade suskaičiuojama vos 32 tūkst. gyventojų.

Futbolo ištakos čia siekia 1945-uosius ir nors šie metai yra įspausti ir pernai atnaujintoje „Ludogorec“ emblemoje, tikrąją Bulgarijos futbolo vėliavnešio istoriją reikėtų skaičiuoti nuo šio amžiaus pradžios.

„HNK Gorica“ nuotr./Valdas Dambrauskas
„HNK Gorica“ nuotr./Valdas Dambrauskas

Penktajame dešimtmetyje iš penkių nedidelių klubų sudaryta futbolo komanda kovojo Bulgarijos žemesniuose divizionuose, kol galiausiai 1961-aisiais pirmą kartą prasmuko į antrąjį šalies futbolo ešeloną.

1990-aisiais tarp antrojo ir trečiojo diviziono laviravusios ekipos pavadinimas pakeistas į „Antibiotik“, tačiau net toks „atsparus“ vardas pasirodė bejėgis prieš 2006-aisiais klubą užklupusias finansines problemas ir bankrotą.

Visgi be futbolo Razgradas neliko. 2001 metais mieste pradėjo kurtis mėgėjiška „Razgrad 2000“ komanda. 2010-aisiais ji perkrikštyta į „Ludogorec“, o atsinaujinusiam klubui kaipmat „prilipdyta“ ir 2006 metais išnykusios vietos komandos istorija.

Laiminga pasaka

Bet 2010-ieji yra Razgrado lūžio metai ne tik dėl šios priežasties. Būtent tuomet komandą globoti pradėjo įtakingas vietos verslininkas K.Domuščievas, iš karto pareiškęs, kad per keletą metų padarys komandą dominuojančia Bulgarijos futbolo jėga.

Ir savo žodžio naujasis vietos futbolo gelbėtojas laikėsi. „Ludogorec“ iš karto laimėjo antrąjį divizioną ir pirmą kartą Razgrado istorijoje iškovojo vietą aukščiausiojoje lygoje.

Tačiau tuo naujoko sėkmės istorija nesibaigė. Priešingai – kaip tik prasidėjo. K.Domuščievas negailėjo lėšų pirkdamas naujus žaidėjus, o jo dešiniąja ranka tapęs komandos vyriausiasis treneris Ivaylo Petevas išleistus milijonus efektyviai konvertavo į taškus turnyro lentelėje.

„Scanpix“ nuotr./Razgrado „Ludogorec“ 2014-aisiais
„Scanpix“ nuotr./Razgrado „Ludogorec“ 2014-aisiais

Jau debiutuodamas tarp stipriausių šalies komandų Razgrado klubas sukūrė stebuklą, kokį 1998-aisiais Vokietijoje pavyko padaryti „Kaiserslautern“ – iš karto tapo šalies čempionu. Sezono finiše naujokas tašku aplenkė garsųjį Sofijos CSKA, nors prieš sezono pradžią jo šansai laimėti pirmenybes buvo vertinami 1 prie 50.

Maža to, tais metais „Ludogorec“ pridėjo ir šalies taurės bei supertaurės trofėjus, taip tapdamas pirmuoju tripleto autoriumi Bulgarijos futbolo istorijoje.

Nuo šios akimirkos „Ludogorec“ vietiniame fronte tapo neįveikiamas ir spėjo kaip reikiant patriukšmauti Europoje.

Bulgariško futbolo stebuklo architektas

Kas jis, sukūręs didžiausią XXI amžiaus Bulgarijos futbolo stebuklą? 51-erių metų Sofijoje gimęs K.Domuščievas savo šalyje yra stambi žuvis, kurios turtas vertinamas daugiau kai milijardu eurų.

Vienas žinomiausių Bulgarijos verslininkų gimtajame mieste baigė prancūzakalbių mokyklą, o vėliau Sofijos techniškajame universitete įgijo vadybos ir rinkodaros magistro diplomą.

Prasidėjus politiniams neramumams, 1990 metais vyras talentingai pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis ir kartu su broliu Georgijumi įsteigė keletą gamybos įmonių, vertėsi drabužių bei avalynės prekyba.

Asmeninio archyvo nuotr./Kirilas Domuščievas
Asmeninio archyvo nuotr./Kirilas Domuščievas

Verslas sekėsi ir 1996-aisiais veiklos barai smarkiai išsiplėtė. K.Domuščievas privatizavo „Napredak Holding“ fondą, per kurį įsigijo akcijų daugybėje Bulgarijos bendrovių įvairiuose pramonės sektoriuose. Tarp tokių buvo ir dviračių bei sunkvežimių gamintojas „Balkan“, kurios vadove verslininkas paskyrė savo motiną Margaritą.

1999 metais vyras pradėjo farmacijos verslą ir įkūrė „Huvepharma“, o dar po metų privatizavus veterinarijos verslo milžinę „Biovet“, K.Domuščievas tapo pasaulinio lygio farmacijos žaidėju. Šiuo metu bendrovė turi savo atstovybes Bulgarijoje, JAV ir Italijoje, veterinarijos sektoriuje sėkmingai veikia daugiau nei dešimt jai priklausančių prekės ženklų.

Maža to, po kelerių metų verslininkas įkūrė investicijų bendrovę bei žengė į laivų statybos verslą.

2014-aisiais K.Domuščievas buvo išrinktas Bulgarijos darbdavių konfederacijos pirmininku, o po ketverių metų perrinktas dar vienai kadencijai.

Razgrade apie verslininką kalbama ne tik kaip apie žmogų su stora pinigine, tačiau ir pilietį, kuriam nepaprastai svarbi jo krašto istorija bei tradicijos. Būtent K.Domuščievo iniciatyva 2010-aisiais komanda buvo perkrikštyta pavadinimu, kuris labiau atspindėtų vietos regioną. Išvertus pažodžiui, Ludogorec reiškia „laukinį mišką“, o būtent tokioje šiaurės rytų Bulgarijos vietovėje ir įsikūręs Razgradas.

Dabar šiame miške, padedamas to paties erelio, į svarbiausią karjeros medžioklę leidžiasi ir V.Dambrauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų