1988-ųjų spalio 19 diena. Kijevo olimpinis stadionas ir 95 tūkst. sirgalių tribūnose. 1990-ųjų pasaulio čempionato atrankos rungtynėse tarp Europos vicečempionės SSRS ir Austrijos legendinis sovietų strategas Valerijus Lobanovskis starto sudėtyje išleidžia dar laibą, bet jau tvirtai ant kojų stovintį vaikiną iš Vilniaus „Žalgirio“. SSRS rinktinės naujokui V.Ivanauskui vos 22-eji ir jis yra jauniausias šeimininkų vienuoliktuko žaidėjas.
Per pertrauką lietuvis užleidžia vietą Maskvos „Lokomotiv“ atstovui Sergejui Gorlukovičiui, SSRS rinktinė laimi 2:0, o įvarčius muša tuometinės Kijevo „Dinamo“ ir Turino „Juventus“ žvaigždės Aleksejus Michailičenka ir Aleksandras Zavarovas.
Po šio mačo V.Lobanovskis pakviečia Valdą su rinktine skristi į komercinį turnyrą Kuveite ir neslepia, jog mato lietuvį tarp pretendentų tapti SSRS rinktinės žaidėju po pusantrų metų vyksiančiame pasaulio čempionate Italijoje.
Tiesa, kieto charakterio treneris iškelia ir labai konkrečią sąlygą – palikti „Žalgirį“ ir keltis į jo treniruojamą Kijevo „Dinamo“.
„Jei nori žaisti 1990 metų pasaulio futbolo čempionate, turi būti „Dinamo“, o ne „Žalgirio“ žaidėjas. Paskutinį kartą sakau: pradžioje gyvensi klubo bazėje, o paskui gausi butą. Daugiau neprašysiu pereiti pas mane“, – Andriaus Guginio parašytoje biografinėje knygoje „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ vėliau lemtingą pokalbį ir legendinio ukrainiečio ištartus žodžius prisimins futbolininkas.
Po ilgų svarstymų V.Ivanauskas atsisakė. Principingasis V.Lobanovskis išbraukė lietuvį iš kandidatų sąrašų ir SSRS rinktinė 1990-ųjų birželį dalyvavo paskutiniame savo pasaulio čempionate. Beveik mėnesiu anksčiau V.Ivanauskas užsivilko nepriklausomos Lietuvos rinktinės marškinėlius ir išbėgo į pirmąsias istorijoje draugiškas rungtynes su Sakartvelu (2:2).
Praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, bet vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos futbolininkų to istorinio vakaro Kijeve neužmiršo. Tuomet jis sulaukė V.Lobanovskio pasitikėjimo, o dabar jau pats būdamas treneriu taip pat yra linkęs pasitikėti jaunimu.
Kai praėjusį ketvirtadienį naujasis Lietuvos strategas pristatė pirmąjį savo kandidatų sąrašą, viena jo eilutė privertė kilstelėti antakius net ištikimiausius rinktinės gerbėjus ir futbolo specialistus.
Pirmą kartą kvietimo sulaukė tik šį mėnesį pilnametystės sulaukęs A.Tutyškinas.
„Neslėpsiu, toks trenerio sprendimas mane tikrai labai maloniai nustebino. Dar visai neseniai negalėjau apie tai net pasvajoti. Visgi, kai LFF atstovai paprašė telefono numerio ir pasakė, jog jis reikalingas V.Ivanauskui, supratau, kad treneriai mane stebi ir esu vienokiuose ar kitokiuose jų planuose. Galvojau, kad treneris tik paskambins, pakalbėsim ir įtrauks mane į kandidatų sąrašą, galbūt Marius Stankevičius kvies į U-21 rinktinę. Visgi, tikrai netikėjau, kad taip greitai gausiu kvietimą į nacionalinę komandą. Iš pradžių ištiko lengvas šokas, bet džiaugiuosi, kad vaikinai draugiški ir labai gerai mane priėmė“, –15min pasakojo rinktinės naujokas.
Savo karjerą A.Tutyškinas pradėjo pas trenerį Viktorą Osetrovą Vilniaus „Rotalio“ futbolo mokykloje. Vaikų futbole jaunuolio talentas skleidėsi ypač ryškiai, tad Artemijaus tėtis išvežė sūnų į kaimyninėje Lenkijoje įkurtą „Barcelona“ klubo akademijos filialą. Su „Escola Varsovia“ 2015-aisiais ji tapo savo amžiaus grupės Lenkijos vicečempionu bei netruko sulaukti kvietimo iš Lietuvos U-17 tuomet treniravusio Svajūno Česnulio.
Į 190 cm vidurio gynėją dėmesį iš karto atkreipė ir V.Ivanauskas, kai šių metų sausį buvo paskirtas U-19 rinktinės treneriu.
„Metų pradžioje jis buvo mano komandoje ir užteko vienerių rungtynių, kad paliktų labai gerą įspūdį, – savo netikėtą pasirinkimą aiškino treneris. – Jo požiūris į futbolą yra labai artimas manajam. Tai yra vaikis, kuris turi perspektyvą, pasirašė penkerių metų sutartį su Italijos „Serie B“ klubu, treniruojasi su pagrindine komanda ir jau registruojamas rungtynėms. Jis tikrai kažką turi. Jo šansai žaisti mano treniruojamoje komandoje yra geri. “
Tame minėtame mače su estais Artemijus švietė ryškiausiai lietuvių gretose, nors buvo gerokai jaunesnis už komandos draugus ir rungtyniavo skaudančia nugara.
„Man patinka, kad šis treneris turi charakterį. Nuo pirmos darbo dienos visi suprato, kad jam labai svarbi disciplina. Jis labai rimtas, bet geras“, – savo įspūdžiais apie V.Ivanauską dalijosi A.Tutyškinas.
Šiemet gražiausiomis spalvomis atsiskleidęs talentas domino ne vieną Lenkijos „Ekstraklasa“ komandą, bet pasirinko „Crotone“. 1910 metais įkurtas Kalabrijos klubas pastarąjį penkmetį išgyveno aukso amžių ir 2017-aisiais pirmą kartą prasibrovė į „Serie A“.
Stipriausiame Italijos futbolo ešelone komanda praleido tris sezonus, o pastarąjį kartą ten žaidė pernai, kai finišavo devyniolikta ir nusileido laipteliu žemiau.
„Buvo didelis susidomėjimas iš Lenkijos ir dar vienas pasiūlymas iš „Serie A“ klubo, bet jo treneriai mane matė jaunimo komandoje, o aš jau norėjau žaisti su vyrais. „Crotone“ iš karto kvietė į pagrindinę komandą, priėmė be jokios peržiūros. Tai ir buvo mano apsisprendimą nulėmę detalės“, – pasakojo gynėjas.
„Kalabrijos rykliai“, kaip kartais Italijoje pavadinamas „Crotone“ klubas, savo pažadus ištesėjo.
26 numerį vilkintis komandos naujokas iš karto buvo registruotas po baudinių laimėtoms Italijos taurės rungtynėms su „Brescia“, o vėliau ir „Serie B“ mačams su „Como“ (2:2) ir „Cittadella“ (2:4).
Kol kas savo ekipos žaidimą A.Tutyškinas stebi nuo atsarginių suolo, bet dėl to pernelyg nesijaudina.
„Vos atvykęs į Italiją iš karto pajaučiau, kad žaidimo intensyvumas ir greičiai čia yra visai kitokie. Treneris Francesco Modesto nekalba angliškai, tačiau iš savo atstovų girdėjau, kad mano darbu treniruotėse jis yra patenkintas. Tiesiog reikia ir toliau lygiai taip pat dirbti. Taigi jei stengsiuosi, savo šanso tikrai sulauksiu. Sezonas tikrai ilgas, nuovargis, traumos, nors to savo komandos draugams nelinkiu... Kaip bebūtų, visada būsiu pasiruošęs žengti į aikštę“, – ambicingai kalbėjo A.Tutyškinas.
Jei V.Ivanauskas suteiks šansą jauniausiam savo žaidėjui, jis iš karto taps išskirtine Lietuvos futbolo istorijos dalimi.
Gynėjui pasirodžius aikštėje bet kuriame iš artėjančių trijų pasaulio čempionato mačų su Šiaurės Airija, Bulgarija ar Italija, jis būtų visų laikų jauniausias rinktinės žaidėjas, kuriam yra pavykę sužaisti oficialiose rungtynėse.
Ketvirtadienį per rungtynes su Šiaurės Airija A.Tutyškinui bus 18 metų ir 25 dienos.
„Net neįsivaizduoju, ar panašaus amžiaus yra kas nors žaidęs rinktinėje, – interviu 15min neslėpė A.Tutyškinas. – Žinoma, tai puikus šansas, neįkainuojama patirtis, galimybė ir postūmis ateičiai. Juk man tik aštuoniolika – jei ir negausiu žaisti, tai viską pamatyti iš vidaus ar nuo atsarginių suolelio bus labai naudinga. Žaisti už rinktinę yra mano svajonė ir po truputį ji pildosi.“
Iki šiol jauniausio nacionalinės komandos debiutanto oficialiose rungtynėse rekordas priklauso dėl traumos šį kartą rinktinei negalinčiam padėti Gratui Sirgėdui.
| Futbolininkas | Amžius | Debiutas | Treneris |
|---|---|---|---|
| Gratas Sirgėdas | 18 m. 8 m. 24 d. | 2013 09 10 su Lichtenšteinu (2:0) | C.László |
| Eimantas Poderis | 18 m. 10 m. 30 d. | 1992 08 12 su Latvija (2:1) | A.Liubinskas |
| Simonas Stankevičius | 18 m. 11 m. 5 d. | 2014 09 08 su San Marinu (2:0) | I.Pankratjevas |
Vieną didžiausių savo kartos talentų pirmasis į rinktinę 2013-ųjų rugsėjį iškvietė vengras Csaba László, kai Gratas tebepriklausė vokiečių „Stuttgart“ klubo jaunimo sistemai.
Marijampolėje vykusiame mače su Lichtenšteinu (2:0) G.Sirgėdas aikštėje pasirodė tik 93-ąją minutę, pakeitęs Deivydą Matulevičių, bet vis tiek įrašė savo pavardę į Lietuvos futbolo istoriją.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį už A.Tutyškiną Lietuva yra turėjusi vos keturis jaunesnius debiutantus – Edgarą Jankauską, Luką Baranauską, Rolandą Karčemarską ir Darių Maciulevičių.
Tiesa, visas šis ketvertas savo šansą gavo ne oficialiuose atrankos mačuose, o draugiškose akistatose arba Baltijos taurės varžybose.
| Futbolininkas | Amžius | Debiutas | Treneris |
|---|---|---|---|
| Edgaras Jankauskas | 16 m. 8 m. 3 d. | 1991 11 15 su Estija (4:1) | B.Zelkevičius |
| Lukas Baranauskas | 17 m. 8 m. 15 d. | 2011 08 10 su Armėnija (3:0) | R.Žutautas |
| Rolandas Karčemarskas | 17 m. 11 m. 12 d. | 1998 08 19 su Baltarusija (0:3) | K.Latoža |
| Darius Maciulevičius | 18 m. 9 d. | 1991 11 15 su Estija (4:1) | B.Zelkevičius |
Jauniausio visų laikų debiutanto titulas veikiausiai dar ilgai priklausys E.Jankauskui.
Būsimą Čempionų lygos laimėtoją tuometinis rinktinės treneris Benjaminas Zelkevičius išbandė dar 1991-aisiais Baltijos taurės mače su Estija (4:1). Klaipėdoje vykusiame mače „Žalgirio“ talentas į aikštę žengė 58-ąją minutę pakeitęs Stanislovą Vitkovskį. Tuomet E.Jankauskui tebuvo 16 metų 8 mėnesiai ir 3 dienos.
Tiesa, oficialaus tarptautinio debiuto E.Jankauskui teko palaukti dar ketverius metus. Antrąkart su rinktinės marškinėliais puolėjas išbėgo tik 1995-ųjų spalį su tais pačiais estais (5:0) „Euro 96“ atrankos rungtynėse.
