UEFA Tautų lygos C diviziono rungtynėse Tiranoje lietuviai sensacingai 1:0 pranoko grupės favoritais laikomus Albanijos futbolininkus.
Tai buvo pirmoji Lietuvos rinktinės pergalė oficialiose rungtynėse per ketverius pastaruosius metus.
V | Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | Kazachstanas | 1 | 0 | 1 | 3:2 | 3 |
2 | Albanija | 1 | 0 | 1 | 2:1 | 3 |
3 | Baltarusija | 1 | 0 | 1 | 2:3 | 3 |
4 | Lietuva | 1 | 0 | 1 | 1:2 | 3 |
2016-ųjų spalio 11-oji buvo paskutinė diena, kai geltonais marškinėliais vilkėję futbolininkai triumfuodami į viršų kėlė rankas.
Kitos dienos vaikinai su vyčiais ant širdžių turėjo laukti 1427 dienas.
Nuo tos šventės LFF stadione oficialiose rungtynėse lietuviai patyrė 20 pralaimėjimų ir tik du mačus baigė lygiosiomis.
Tokio ilgo badmečio per nepriklausomos Lietuvos istoriją dar niekada nėra buvę. Nuo 1992-ųjų ilgiausiai be pergalės oficialiame mače lietuviai buvo trejus metus, arba 1130 dienų (1999 09 08–2002 10 12). Dabar sausra buvo dar ilgesnė.
Kaip seniai lietuviai buvo laimėję svarbias rungtynes, puikiai iliustruoja vienas faktas. Vienintelis futbolininkas rinktinėje, kuris žaidė aikštėje tiek prieš ketverius metus su Malta, tiek pirmadienio vakarą prieš Albaniją – Egidijus Vaitkūnas.
Per šiuos ketverius metus Edgarą Jankauską vyriausiojo trenerio poste pakeitė V.Urbonas, tačiau sugrąžinti komandą ant pergalės bėgių 52-ejų panevėžiečiui sekėsi labai sunkiai.
Kantrybė – savybė, kurios tikrai nestigo 2019-ųjų vasarį rinktinės vairą perėmusiam treneriui. Į Lietuvos futbolo istoriją V.Urbonas įeis kaip ilgiausiai pergalės oficialiose rungtynėse laukęs rinktinės strategas.
8 pralaimėjimai ir 1 lygiosios. Tik dešimtajame oficialiame mače dabartiniam nacionalinės komandos generolui pavyko plačiau nusišypsoti.
Iki V.Urbono ilgiausiai pergalės tarptautinėje arenoje buvo tekę laukti Benjaminui Zelkevičiui, kai šis antrą kartą savo karjeroje stojo prie komandos vairo 2001-aisiais. 2002-ųjų pasaulio čempionato atranką užbaigusiam strategui laimėti pavyko tik kitame Europos pirmenybių atrankos cikle, arba 7 oficialiame mače, prieš Farerų salas (2:0).
Rungtynės | Treneris | Laikotarpis |
---|---|---|
1 | Jose Couceiro | 2008–2009 |
1 | Igoris Pankratjevas | 2013–2015 |
2 | Algimantas Liubinskas | 2003–2008 |
2 | Raimondas Žutautas | 2010–2011 |
3 | Algimantas Liubinskas | 1992–1994 |
3 | Benjaminas Zelkevičius | 1995–1997 |
3 | Kęstutis Latoža | 1998-1999 |
3 | Csaba László | 2012–2013 |
3 | Edgaras Jankauskas | 2016–2018 |
7 | Benjaminas Zelkevičius | 2001–2003 |
10 | Valdas Urbonas | nuo 2019 |
- | Stasys Stankus | 2000 |
Per nepriklausomybės laikotarpį be pergalės oficialiuose mačuose liko vienintelis Stasys Stankus. Beviltiškai 2000-aisiais su nacionaline komanda eksperimentavęs kaunietis iš pradžių 0:1 pralaimėjo 2002-ųjų pasaulio čempionato atrankos akistatą Rumunijai, o po to net 0:4 Kaune prapylė ir Sakartvelui. Po šio mačo S.Stankus neišlaikė ir pasitraukė, o gaisrą gesinti bandęs buvęs jo asistentas Julius Kvedaras negelbėjo – po keturių dienų lietuvius 6:1 Kaune sumindė ir vengrai.
Iš dešimties V.Urbono pirmtakų, vadovavusių nacionalinei komandai, dviem pavyko laimėti jau pirmose oficialiose rungtynėse.
Portugalas Jose Couceiro 2008-ųjų rugsėjį nusivežė savo komandą į Rumuniją ir netikėtai Kluže iškovojo vieną įstabiausių pergalių per visą šalies futbolo istoriją.
Mariaus Stankevičiaus, Sauliaus Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai ir skaičiai 3:0 aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos futbolo istoriją, o toks smagus startas davė neblogą postūmį ir tolesnėms 2010 metų pasaulio čempionato atrankos kovoms.
2013 metais komandos vairą perėmęs Igoris Pankratjevas irgi į pirmą mūšį ėjo neapšilęs kojų, bet spalio 11-ąją išjojo su skydu, o ne ant jo.
„Pasakorių“ iš Vengrijos Csaba László trenerio poste pakeitęs strategas iš karto debiutavo pasaulio čempionato atrankos rungtynėmis namuose su latviais. Sauliaus Mikoliūno ir Fiodoro Černycho taiklūs smūgiai lėmė lietuvių pergalę 2:0 ir šis rezultatas leido mūsiškiams galiausiai aplenkti kaimynus turnyro lentelėje.