Šis užtikrintai dominavo abiejuose balsavimo etapuose, o finaliniame trejete sirgalių bei ekspertų balsais nukonkuravo Lietuvos rinktinės trenerį Valdą Urboną bei „Kauno Žalgirio“ strategą Roką Garastą.
Tiesa, V.Dambrauskas šį titulą iškovojo dar už savo pasiekimus su Kroatijos aukščiausioje lygoje žaidusia „HNK Gorica“ komanda.
Jis šios ekipos vairą perėmė praėjusių metų vasarį ir pirmą sezoną su klubu užbaigė šeštoje vietoje, o naujame sezone „Gorica“ komanda ilgai laikėsi trečioje lentelės vietoje. Sėkmingas darbas buvo įvertintas ir lietuvis po naujųjų metų perėmė stipriausio Bulgarijos klubo Razgrado „Ludogorec“ klubo vairą.
Atsimindamas savo karjeros etapą Kroatijoje, specialistas buvo atviras – ten praleistas laikas buvo įsimintinas.
„Aišku, geras etapas, bet visi jie man brangūs, kur bebūtų. Vienas etapas be kito nevyksta, kažkur kažką padarai, gauni šansą kitur. Tie 10 mėnesių su „Gorica“ buvo fantastiški ir gyvenimo, ir pažinčių, ir darbo prasme, tai buvo tikrai puikus laikas“, – kiek anksčiau bendraudamas su LFF.lt sakė jis.
Paprašytas palyginti sulaukiamą dėmesį iš aplinkinių Kroatijoje, jis teigė, kad jis buvo didesnis, lyginant su ankstesnėmis jo karjeros stotelėmis.
„Tikrai nemanau, kad esu žvaigždė, kad to nusipelnyčiau, bet, lyginant su Latvija ar Lietuva, tai dėmesio skirtumas tikrai didžiulis. Ypač po gerų, didelių rungtynių, kai laimi prieš tokias komandas, kaip Splito „Hajduk“ ar „Rijeka“, tai tų, kurie valgant restorane prieidavo ir siūlydavo pavaišinti gėrimu, desertu ar kava, visada būdavo. Ir šiaip, Velika Goricoje atpažindavo tikrai daug kas, bet atpažindavo nuvažiavus ir į Zagrebą ar šiaip kažkur, sustojus degalinėje, to dėmesio būdavo daug ir ryškesnio nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – mintimis tada dalinosi V.Dambrauskas.
Visgi V.Dambrauskas atviravo, jog tokiuose apdovanojimuose laimi ne vien treneris, bet didžiausios pergalės visgi yra iškovojami trofėjai ir titulai.
„Nelabai to akcentuoju, vis tiek svarbiausias apdovanojimas yra tada, kai laimi komanda. Kiekvienoje komandoje tos pergalės tai nėra vieno žmogaus darbas, tai yra didžiuliai mechanizmai, daugybė detalių ir visos jos turi veikti. Būtent tas kiekvienam treneriui teikia malonumą ir pasitenkinimą, kai sudėlioji tas detales taip, kad jos pasidaro vieninga mašina ir pradeda veikti. O individualūs titulai tokiame komandiniame sporte ko gero nėra tokie svarbūs, kaip individualiame, kur turi vieną auklėtinį ir turi kažką pasiekti su juo“, – svarstė jis.
Geriausiu jis tampa jau antrą kartą savo karjeroje – pirmą sykį jis šią nominaciją laimėjo dar 2016-aisiais.
Visi jau pristatyti 2020-ųjų Optibet Lietuvos futbolo apdovanojimų laureatai:
Rezultatyviausias Pirmos lygos žaidėjas – Evaldas Kugys (Kėdainių „Nevėžis“; 16 įvarčių);
Rezultatyviausias A lygos žaidėjas – Hugo Videmontas (Vilniaus „Žalgiris“; 13 įvarčių);
Geriausias Lietuvos metų futbolo BLOG‘as – „FutboloTreneris.lt“;
Geriausias A lygos futbolininkas – Saulius Mikoliūnas (Vilniaus „Žalgiris“);
Gražiausias metų įvartis – Rokas Župerka (Kėdainių „Nevėžis“);
Geriausias metų salės futbolo žaidėjas – Justinas Zagurskas (Kauno „Vytis“, Lietuvos salės futbolo rinktinė);
Geriausia jaunoji Lietuvos futbolininkė – Rimantė Jonušaitė (Šiaulių „Gintra–Universitetas“, Lietuvos moterų futbolo rinktinė);
Geriausias jaunasis Lietuvos futbolininkas – Titas Krapikas („Spezia“ (Italija), Lietuvos jaunimo rinktinė);
Geriausias Lietuvos moterų treneris – Rimantas Viktoravičius (Šiaulių „Gintra–Universitetas“, Lietuvos moterų rinktinė);
Geriausias Lietuvos vyrų treneris – Valdas Dambrauskas (Razgrado „Ludogorec“ (Bulgarija), 2020-aisiais – „HNK Gorica“ (Kroatija)).
