„Vilniaus „Žalgiryje“ praleidau trejus geriausius metus. Dirbau geriausiame klube su geriausiais žaidėjais, geriausiais fanais“, – sako pirmadienį iš Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiojo trenerių pasitraukęs 40 metų specialistas.
Stipriausiame pastarųjų metų Lietuvos futbolo klube strategas dirbti pradėjo 2014-ųjų žiemą.
„Pasakysiu tiesą – viena pagrindinių motyvacijų ateiti į „Žalgirį“ buvo pajusti tą spaudimą, kurį sukuria „Pietų IV“. Nes Lietuvoje daugiau niekas to nesukuria. Tai yra vienintelė organizacija, kuri gali duoti klubui, žaidėjams, treneriams papildomą spaudimą. Norėjosi įrodyti ir sau, ir kitiems, kad galiu tai padaryti. Juk ateiti į klubą, kuris viską laimi, treneriui yra labai sunku. Tu negali padaryti klaidos“, – kalbėjo buvęs „Žalgirio“ strategas.
Šis sezonas susiklostė taip, kaip nebuvo galima susapnuoti didžiausiam košmare.
V.Dambrauskas prisipažino, kad „Žalgiris“ buvo jo vaikystės svajonių klubas: „Jeigu ne sovietmečio „Žalgiris“, galbūt aš ir nebūčiau susidomėjęs futbolu. Aišku, buvo laikai, kai gyvenau užsienyje, buvau gal šiek tiek nutolęs nuo aktualijų. Bet džiaugiuosi, kad teko trejus metus dirbti vaikystės svajonių klube.“
V.Dambrausko vadovaujama komanda 2015-aisiais ir 2016 metais šlavė visus titulus Lietuvoje. Tačiau šiemet „Žalgiris“ LFF taurės finale 0:1 nusileido Kauno „Stumbrui“, o po keturių A lygos pirmenybių ratų buvo Marijampolės „Sūduvos“ nustumtas į antrą turnyro lentelės poziciją. Sekmadienį tarpusavio rungtynes vilniečiai sūduviams pralaimėjo 0:3.
„Žalgiris“ nuo „Sūduvos“ atsilieka vienu tašku, o iki sezono pabaigos komandoms dar liko po sužaisti penkerias rungtynes. Tačiau čempionų komanda šiuo metu yra didžiulėje psichologinėje ir žaidybinėje duobėje, o jos varžovė rungtyniauja lyg ant sparnų.
„Šis sezonas susiklostė taip, kaip nebuvo galima susapnuoti didžiausiam košmare. Dirbau ir dariau viską, ką leido mano futbolo supratimas, bet šį kartą nepavyko“, – samprotavo V.Dambrauskas.
Jis neigė, kad išsiskyrimas įvyko klubo iniciatyva. Sakė, kad jau anksčiau norėjęs pasitraukti, matęs, kad komandos žaidimo kreivė krypsta į blogąją pusę. „Buvo ir yra aišku, kad komandai reikia kažkokio sukrėtimo. Galbūt naujo trenerio atėjimas bus tas sukrėtimas ir išgelbės sezoną?“, – svarstė treneris.
Buvo ir yra aišku, kad komandai reikia kažkokio sukrėtimo. Galbūt naujo trenerio atėjimas bus tas sukrėtimas ir išgelbės sezoną?
Treneris teigė jokių konfliktų su futbolininkais, kitais komandos nariai neturėjęs.
„Jokios trinties su komanda nebuvo. Ir ekipos viduje nėra trinties, kolektyvas yra geras. Aš esu matęs komandų, kurių žaidėjai negali vienas į kitą žiūrėti, nuolat konfliktuoja, bet „Žalgiryje“ to tikrai nėra ir apie kiekvieną žaidėją galiu pasakyti tik gera. Nežinau, kas atsitiko po to pralaimėjimo Europoje, kad mes niekaip negalime persilaužti. Juk ta susikrauta taškų atsarga buvo todėl, kad komanda gerai žaidė. O kaip reikia žaisti, juk neturėjo pamiršti. Bet kokiu atveju dabartinis „Žalgirio“ rezultatas – blogas rezultatas. Ir už jį atsakomybę turi prisiimti treneris“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Jį pakeitė 44 metų baltarusis Aleksandras Brazevičius, savo laiku dirbęs ir Lietuvoje, buvęs FBK „Kauno“ vyriausiojo trenerio asistentu bei Tauragės „Tauro“ strategu.
Pastaruoju metu A.Brazevičius dirbo Barysavo BATE sporto direktoriumi.
„Žalgirio“ aistruoliai žinią apie naują strategą priėmė be didelio entuziazmo. Bet V.Dambrauskas nemano, kad čempionatas komandai jau palaidotas.
Naujajam treneriui reikia laimėti penkerias rungtynes. Kartą per keturias pirmąsias galima sužaisti ir lygiosiomis.
„Naujajam treneriui reikia laimėti penkerias rungtynes. Kartą per keturias pirmąsias galima sužaisti ir lygiosiomis. Tada reikėtų laimėti dar auksines rungtynes Marijampolėje. Bet užtektų ketvirtadienį pralaimėti „Atlantui“ ir viskas būtų baigta.“
Paklaustas, ar dabar bandys pasiilsėti nuo futbolo psichologiškai, V.Dambrauskas atsakė neigiamai: „Šiandien aš atsisveikinau su komanda ir šiandien pradėsiu ruoštis kitam darbui. Nežinau, kur jis bus, koks bus, tik žinau, kad iš futbolo niekur nedingsiu. Juolab, kad darbas „Žalgiryje“ man davė labai daug pamokų: ir gerų, ir blogų. Pamenu, koks aš į jį atėjau prieš trejus metus ir lyginu su tuo, koks esu dabar. Tai yra du skirtingi žmonės ir du skirtingi treneriai. Žiūrėsiu, nagrinėsiu rungtynes A lygoje, gal pavyks nuvažiuoti į stažuotę kur nors užsienyje. Tikrai nemanau, kad tai buvo paskutinis mano darbas futbole.“
