Lietuvos futbolo rinktinė atakavo daugiau antrajame kėlinyje, bet atakų šuorai neatnešė vaisių tuščiame LFF stadione.
Pagal UEFA reikalavimus be žiūrovų vykusiame mače rusiškai keiksmažodžiais savo bendražygius vis raginęs Kazachstano vartininkas Stasas Pokatilovas išlaikė vartus sausus, nes ir patys lietuviai šaudė greta vartų.
„Fizinis elementas tik vienas iš kelių. Kitas dalykas, kuris išlenda ne pirmą kartą – tai progų realizacija. Kai negalime įmušti įvarčio, negalime kalbėti apie teigiamą rezultatą. Nes varžovai išnaudoja savo progas, – sakė V.Urbonas. – Žaidėjų atsidavimas, noras kovoti dėl kiekvieno kamuolio, spausti – tai sunkus fizinis darbas, žaidėjai padarė viską, bet mums reikalingas progų išpildymas. Sukuriame geras situacijas ne pirmą kartą, bet kamuolys neatsiduria tinkle.“
V.Urbonas mano, kad rezultatas nėra dėsningas.
„Nesutikčiau. Kontroliavome žaidimą, kontroliavome situaciją, nusipelnėme tikrai daugiau. Be abejo, tai tik žodžiai, nes viską atspindi galutinis rezultatas, kuris, deja, ne mūsų naudai“, – sakė rinktinės treneris.
Jis pripažino, kad trečią minutę kritęs įvartis buvo it nemalonus šaltas dušas.
„Ta pradžia mums buvo netikėta – praleistas įvartis. Antrojoje pusėje turėjome gerų progų, žaidėjai atidavė daug jėgų, – sakė V.Urbonas. – Antrasis įvartis nulėmė rungtynių baigtį.“
Varžovų įvarčiai 3 ir 86 minutę nuliūdino Saulių Mikoliūną, kuris žaidė 85-ąsias rungtynes rinktinėje ir pagerino Andriui Skerlai priklausiusį mačų nacionalinėje komandoje rekordą.
„Tai nebuvo dėl vieno žaidėjo klaidos, bet iš pradžių mes išmušėme kamuolį prastai, tada nespėjo vienas, paskui antras, tada ir aš – susidėjo grandinė. Ankstyvas įvartis išmušė mus iš vėžių, turėjome labiau atsiverti, – analizavo S.Mikoliūnas. – Antras įvartis: gavome greitą ataką, žaidėjas puikiai išpildė smūgiu nuo 16 metrų.“
Laikai pasikeitė nuo tada, kai S.Mikoliūnas pradėjo karjerą rinktinėje prieš 16 metų, kai ir Lietuvos komanda buvo daug stipresnė, o pergalės prieš tokio lygio varžovus kaip 118 vietą FIFA reitingą užimantis Kazachstanas atrodė savaime suprantamos.
Bet 36 metų veteranas tvirtino, kad nepaisant pasikeitusio futbolo greičio ir dinamikos ir Lietuvos rinktinės nelaimėtų oficialių rungtynių serijos nuo 2016 metų, jis dar vis tiki.
„Jei netikėčiau, būčiau atsisveikinęs su rinktine. Bet jaučiu pasitikėjimą iš trenerio, jaučiuosi reikalingas“, – sakė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas.
Jis atlaikė per 90 minučių kovos, kitaip nei kitas rinktinės senbuvis Fiodoras Černychas, šįsyk blankiai atrodęs atakos smaigalyje pirmajame kėlinyje, kai lietuviai beveik nesukūrė progų.
„F.Černychas negalėjo tęsti rungtynių, – puolėjo keitimą Karoliu Laukžemiu aiškino V.Urbonas. – O kiti žaidėjai buvo laikomi ilgai, nes jie žaidė su azartu, kažką pakeisti buvo sudėtinga.“
Kitas Tautų lygos rungtynes Lietuva žais Tiranoje pirmadienį, o C diviziono 4-osios grupės pirmą ratą baigs mačas Baltarusijoje spalį.
Minske tris savaites nesiliaujant daugiatūkstantiniams žmonių protestams prieš Aliaksandrą Lukašenką, sportininkių žodis irgi tampa svarbus. Suomijos ledo ritulio klubas neišvyko žaisti KHL rungtynių į Minską.
Bet lietuvių treneris tokio varianto nesvarsto.
„Galbūt labiau galima nerimauti dėl COVID-19, kad nesumaišytų kortų, – į klausimą apie Baltarusiją atsakė V.Urbonas. – O politinė situacija nuo mūsų nepriklauso, rungtynės vis tiek vyks.
Apie norą ar nenorą nenorėčiau plėstis. Mes laikysimės UEFA reglamento.“
