Vasaros perėjimų lango apžvalga – kas brangiausiai pirko, pardavė ir daugiausiai kainavo?

SPORTO grupę „Facebook“ tinkle jau mėgsta daugiau nei 8 tūkst. žmonių – prisijunk ir tu, spausk „LIKE“!

Net šeši šios vasaros sandoriai pateko į brangiausių visų laikų pirkinių dvidešimtuką, o G.Bale‘o perėjimas iš „Tottenham Hotspur“ į Madrido „Real“ tapo apskritai brangiausiu pirkiniu futbolo istorijoje. Įdomu, kad pirmajame brangiausių istorijoje pirkinių dešimtuke jau rikiuojasi net penki „Los Blancos“ pirkiniai.

Be to, Marquinhos, kuris perėjo iš „Roma“ klubo į PSG, tapo penktu brangiausiu gynėju, trečiu brangiausiu 19-mečiu ir pačiu brangiausiu tokio amžiaus gynėju istorijoje.

Prisiminkime, kad ilgai puoselėtą taupios komandos įvaizdį aistruolių džiaugsmui pagaliau sulaužė ir Londono  „Arsenal“, kuri iš „Real“ už 50 mln. eurų įsigijo Mesutą Ozilą – tai brangiausias pirkinys Londono klubo istorijoje.

Išlaidūnai

Šią vasarą futbolininkų turguje tikra pirkimo manija buvo susirgęs į Prancūzijos aukščiausiąją lygą grįžęs „Monaco“ klubas, kuris naujiems žaidėjams iš viso ištaškė daugiau nei 166 mln. eurų, nors mokėjo tik aštuonių žaidėjų perėjimo mokesčius. Iš žaidėjų pardavimo Monako klubas uždirbo tik kiek daugiau nei 6 mln. eurų. Balansas – minus 160 mln. eurų.

Daugiausiai pinigų išleido rekordinį sandorį susukęs „Real“, kuris mokėdamas tik penkių žaidėjų perėjimo mokesčius išleido 181,5 mln. eurų. Vis dėlto „Los Blancos“ ir uždirbo nemažai – 114,5 mln. eurų, tad „Real“ mastu minusinis 67 mln. eurų balansas neatrodo taip jau blogai, o tarp Europos klubų yra „vos“ penktoje vietoje.

Brangiausi 2013 metų vasaros pasaulio futbolinkai

+13

Pinigus į kairę ir į dešinę vėl taškė ir naują vyriausiąjį trenerį turintis „Manchester City“. Ilgą laiką Ispanijoje dirbęs Manuelis Pellegrini įsigijo tris šioje šalyje žaidusius futbolininkus, o iš viso išleido 116 mln. eurų. Kiek didesnę sumą uždirbo „miestiečiai“ tik iš Carloso Tevezo pardavimo už 9 mln. eurų, tad bendras balansas antras Europoje – minus 104,3 mln. eurų.

110,9 mln. eurų vos trims žaidėjams išleido „Paris Saint-Germain“ ekipa, įsigijusi antrąjį brangiausią vasaros žaidėją Edinsoną Cavani – jis atsiėjo 64,5 mln. eurų. Pardavė paryžiečiai tik du futbolininkus – Mamadou Sakho (21 mln.) ir Keviną Gameiro (7,5 mln.), tad balansą taip pat turi neigiamą – minus 82,4 mln. eurų.

Ketvirtoje minusinių balansų vietoje žygiuoja Londono „Chelsea“ klubas, apsipirkęs už 77,9, o uždirbęs tik 10,2 mln. eurų. Neskaitant PSV už 2,95 mln. parduoto Jeffrey Bruma, „mėlynieji“ viską uždirbo už futbolininkų nuomą. Iš viso stažuotėms į kitus klubus „Chelsea“ išsiuntė net 18 žaidėjų. Bendras Londono klubo balansas – minus 67,7 mln. eurų.

Jeigu pabandytume pažaisti skaičiais, nesunku sudėti – šie penki išlaidūnai kartu ištaškė 652,3 mln. eurų. Tai yra 2 procentai nominalaus 2012 metų Lietuvos BVP.

Įdomu, kad į didžiausių neigiamus balansus turinčių klubų dvidešimtuką, taip pat pateko net 9 „Premier“ lygos komandos.

_{*Maskvos „Dinamo“ liepą pardavė Aleksandrą Kokoriną Machačkalos „Anži“ už 19 mln. eurų, o rugpjūtį už tiek pat nusipirko atgal.}

Didžiausi pardavėjai ir geriausi „verslininkai“

Geriausiais ir tuo pačiu keisčiausiais vasaros verslininkais galima karūnuoti Machačkalos „Anži“ klubą, kuris tapo puikiu pavyzdžiu, rodančiu, kas gali atsitikti, kai pinigus taškantiems milijardieriams atsibosta jų žaisliukai. Per pastaruosius tris sezonus naujiems žaidėjams 183 mln. eurų išleidęs „Anži“ klubas šią vasarą visas savo žvaigždes pardavė arba paleido už dyką.

Komandos vadovui nusprendus drastiškai sumažinti klubo biudžetą klubą paliko skambiausi pirkiniai – Samuelis Eto‘o, Willianas, Christopheris Samba, Lassana Diara ir kiti. Net keturiems futbolininkams Dagestano klubas iškrėtė meškos paslaugą ir jiems teko pakeisti dvi komandas per vieną mėnesį.

Aleksejus Kokorinas liepą persikėlė iš „Dinamo“, o po mėnesio grįžo į buvusią ekipą, Igoris Denisovas liepą atvyko į „Anži“ iš „Zenit“, o rugpjūtį jau išvyko į „Dinamo“, Aleksejus Ionovas į „Dinamo“ pateko po persikėlimo iš Krasnodaro „Kuban“ į „Anži“.

Dar keistesnės C.Sambos kelionės – gynėjas iš „Blackburn Rovers“ į „Anži“ atvyko 2012 vasarį (14 mln. eurų), o 2013 sausį jį perpirko „Queens Park Rangers“ (15 mln.). Šių metų liepą kongietis vėl grįžo į „Anži“ (11,6 mln.), o rugpjūtį buvo parduotas tam pačiam „Dinamo“ (10 mln.).

Per šiuos futbolininkų siuntinėjimo viražus „Anži“ iš viso išleido 59,4 mln. eurų, tačiau uždirbo net 133,85 mln. Net šešis klubo futbolininkus įsigijo Maskvos „Dinamo“, tris – „Lokomotiv“. Dar 20 mln. eurų klubas sutaupė paleisdamas Samuelį Eto‘o – toks buvo metinis puolėjo atlyginimas.

Nors lentelėje „Santos“ klubas yra aukštai, tačiau brazilai beveik visą uždarbį gavo iš vieno žaidėjo – Neymaro. Jo perėjimo suma 57 mln. eurų, tačiau „Barcelona“ klubas jau ne kartą oficialiai teigė, kad „Santos“ iš šio sandėrio gavo tik apie 19 mln. eurų, o kiti pinigai nukeliavo trečiosioms šalims, turėjusioms teisių į šį supertalentą.

Beveik visą „Porto“ uždarbį taip pat atnešė dviejų žaidėjų pardavimas – „Monaco“ už Joao Moutinho ir Jamesą Rodriguezą paklojo 70 mln. eurų, o „Atletico“ net 60 mln. gavo už puolėją Radamelį Falcao.

Vis dėlto atsiribojus nuo šių skaičių kur kas įdomiau yra panagrinėti, kaip klubai investavo savo uždirbtus pinigus. Šią vasarą itin aktyviai rinkoje dirbo „Roma“, „Sevilla“, „Napoli“, „Tottenham Hotspur“, „Šachtar“ klubai, pelningai pardavę vieną ar kelis futbolininkus, tačiau tuo pat metu ieškoję, kuo sustiprinti savo komandas.

Pavyzdžiui Portugalijos čempionas „Porto“ įsigijo aštuonis žaidėjus už 30 mln. eurų ir visi jie nežinomi – vienas atvyko iš „Serie B“ čempionato, o kiti iš Pietų Amerikos lygų. Žinodami, kaip „Porto“ moka atrasti talentus ir juos pelningai parduoti, galime neabejoti, kad bent vienas ar du iš šios kompanijos po poros metų iškeliaus į didžiuosius Europos klubus, o perėjimų sumos jau bus dviženklės.

Radamelis Falcao

Panaši ir ukrainiečių „Šachtar“ strategija: už Fernandinho ir Henriką Mchitarianą gautus 67 mln. eurų jie investavo į brazilus. Tiesa, „kurmių“ pirkiniai kiek žinomesni ir brangesni – už Bernardą paklota 25, už Fredą 15, o už Fernando – 11 mln. eurų. Tačiau išlaidų ir pajamų balansą ukrainiečiai išlaikė teigiamą – plius 500 tūkst. eurų.

„Tottenham“ ekipa išleido net 121,9 mln. eurų, tačiau 100 mln. uždirbo vien iš Garetho Bale'o pardavimo. Iš viso „Spurs“ įsigijo 7 naujus žaidėjus, o vienas futbolininkas jiems vidutiniškai kainavo 17,4 mln. eurų. Iš esmės Londono klubas prarado tik vieną labai svarbų žaidėją, o įsigijo žinomus futbolininkus  – Robertą Soldado, Eriką Lamelą, Paulinho, Christianą Erikseną, Etienne'ą Capoue. Treneriui belieka sulipdyti juos į vieną komandą.

 Penki klubai-išlaidūnai kartu ištaškė 652,3 mln. eurų. Tai yra 2 procentai nominalaus 2012 metų Lietuvos BVP. 

Ne ką mažiau įdomiai vasaros turguje darbavosi ir „Roma“ klubas, už žaidėjų pardavimą uždirbęs 105 mln. eurų, tačiau čia pat ir išleidęs 66 mln. Amžinojo miesto klubas pardavė E.Lamelą (30 mln.), gynėją Marquinhos (31,4 mln.), Pablą Osvaldo (15,1 mln.), tačiau įsigijo Keviną Strootmaną (16,5 mln.), Mehdi Benatia (13,5 mln.), Ademą Ljajičių (11 mln.), Gervinho (8 mln.), Maiconą (nemokamai), o išlaidų ir pajamų balansas atrodo puikiai – plius 38,6 mln. eurų.

Daug dirbo ir trenerį pakeitęs bei Edinsoną Cavani už 64,5 mln. eurų pardavęs „Napoli klubas. Nors neapoliečių balansas minus 16,3 mln. eurų, tačiau klubas įsigijo Gonzalo Higuainą, Raulį Albiolį, Driesą Mertensą, Jose Callejoną ir akivaizdžiai sustiprėjo.

Kaip matome, daugiausia iš savų žaidėjų pardavimo uždirbusios komandos šiuos pinigus suskubo investuoti į ateitį ir įsigijo ne vieną talentingą futbolininką. Vis dėlto „Tottenham“ ir „Napoli“ ekipų situacija yra kitokia nei „Porto“ ar „Sevilla“. Pirmieji du pirko tokius naujokus, kurie čia ir dabar sustiprintų komandą ir padėtų kovoti dėl titulų, antrieji du – labiau investavo į ateitį ir įsigijo ne tokius žinomus žaidėjus, kurie, galima spėti, po kelių metų bus pelningai parduoti.

Tad pinigais besišvaistantys klubai ne tik iškraipo rinką, bet ir atneša naudos. Jei PSG, „Real“, „Monaco“ ar „Manchester City“ nesitaškytų pinigais, silpnesni klubai neturėtų tokių išteklių atsinaujinti. Taip, tai gana stipriai iškreipia rinką ir kyla kitų žaidėjų kainos, tačiau daugiau niekas be išvardytų komandų nesugebėtų mokėti tokių pinigų už R.Falcao, E.Cavani ar G.Bale'ą, o buvę jų klubai turėtų arba parduoti savo nepatenkintas žvaigždes už nedideles kainas, arba vis didinti joms atlyginimus, vis tiek rizikuodami, kad kuriais nors metais žvaigždė sutarties pratęsti nesutiks ir paliks klubą už dyką. Taip kitąmet atsitiks su Dortmundo „Borussia“ lenku Robertu Lewandowskiu, taip nutiko Bilbao „Athletic“ komandai, kai į Turino „Juventus“ persikėlė Fernando Llorente.

Jei „Napoli“ klubas šiemet kausis dėl „Serie A“ karūnos, „Spurs“ pateks tarp keturių stipriausių „Premier“ lygos klubų, o „Atletico“ ir vėl sugebės mesti rimtą iššūkį „Barcai“ ir „Real“, sirgaliai netruks pamiršti brangiai parduotas žvaigždes ir garbins naujus futbolininkus.

Edinsonas Cavani

Kurios šalys išleido daugiausiai?

Gana netikėtas reiškinys šių metų rinkoje yra Ispanijos „Primera“ lygos taupumas – ispanai šią vasarą sudėjus visų 20-ies „La Liga“ komandų perėjimus sugeneravo 103 mln. eurų balansą. Užpernai balansas dar buvo neigiamas (minus 90 mln. eurų), o pernai jau teigiamas – 72,9 mln. eurų. Tai tik dar kartą įrodo, kad nepaisant didelių „Barcos“ ir „Real“ pirkinių, kitos Ispanijos ekipos taupo.

Britų salų futbolininkai reikalingi tik britams – neskaitant „Premier“ lygos, kitose keturiose stipriausiose Europos futbolo lygose britų beveik nėra.

„Atletico“ balansas siekia 42 mln. eurų, San Sebastiano „Real Sociedad“ – 36 mln., „Valencia“ – 27 mln., „Malaga“ – 33 mln., „Sevilla” – 56 mln. Kitos komandos generavo šiek tiek mažesnius „pliusus“ arba leido sau turėti nedidelius minusinius balansus, o be „Barcos“ ir „Real“ šiek tiek daugiau išleido tik „Athletic“ (minus 15,3 mln.) ir „Villarreal“ (minus 10 mln.), tačiau abi komandos nemažai pardavė pernai, tad šiemet galėjo sau leisti įsigyti vieną kitą žaidėją.

Ispanijos lygą šiemet papildė Neymaras ir G.Bale'as, tačiau „Primera“ prarado kur kas daugiau – R.Falcao, G.Higuainas, M.Ozilas, T.Alcantara, I.Aspas, F.Llorente, J.Navas, A.Negredo, G.Kondogbia, G.Medelis, R.Soldado – visi jie išvyko svetur. O daugiau pinigų už ispanų komandas uždirbo tik Nyderlandų klubai.

„Premier“ lygos klubai vėl leido sau išlaidauti. Iš 20-ies Anglijos aukščiausios lygos klubų tik du šią vasarą išlaikė teigiamus balansus – „Tottenham“ (5 mln.) ir Liverpulio „Everton“ (8,5 mln.). Milijonus eurų išleido net tokios komandos kaip „Cardiff City“ (minus 38 mln.), „Southampton” (minus 38 mln.), „Crystal Palace“ (minus 20 mln.) ar „Norwich City“ (minus 26 mln.).

Minus 152 mln. eurų balansą šiemet turi ir „Ligue 1” komandos, tačiau tai vos trijų klubų kaltė – „Monaco“, PSG ir „Marseille“. Šių trijų komandų bendras balansas – minus 286 mln. eurų. Likusios komandos uždirbo kur kas daugiau nei išleido, o lyderiai šioje kategorijoje yra „Lille“ (42 mln.) ir „Lyon“ (20 mln.). Kitų daugiau išleidusių nei uždirbusių ekipų skaičiai didelės reikšmės bendram kontekstui nedaro – „Stade Reims“ (minus 3 mln.), „Nantes“ (minus 3,4 mln.).

Italijoje situacija panaši, tačiau bendras „Serie A“ balansas yra 2 mln. eurų. Didžiausius „minusus“ turi „Inter“ (-22 mln.), „Napoli“ (-16 mln.), „Sassuolo“ (-16 mln.) ir „Milan“ (-10 mln.). Vis dėlto Italijoje komandos pirmiausia stengiasi kažką parduoti, o tik po to pirkti.

Bundeslygoje klubai ekonominė ekipų situacija yra puiki ir apie vokišką tvarką jau sklando legendos, tad nenuostabu, kad Bundeslygos ekipos gali leisti sau pirkti. „Bayern“ pardavė L.Gustavo ir M.Gomezą, tačiau įsigijo M.Goetze ir T.Alcantara., „Borussia“ už M.Goetze gautus pinigus investavo į H.Mchitarianą, P.E.Aubameyangą ir Sokratį, o paišlaidauti sau leido dar ir „Schalke“ (-19 mln.) su „Wolfsburg“ (-19 mln.).

„Premier“ lygos finansinė stiprybė kasa duobę Anglijos futbolui?

Šie skaičiai įrodo, kad mažesnieji Ispanijos klubai kuo toliau, tuo labiau tampa tik laikinomis žaidėjų karjeros stotelėmis, o kiekvienas į save dėmesį atkreipęs futbolininkas, netrukus išvyksta svetur. Dažniausiai ispanai išvyksta į britų salyną – „Premier“ lygoje ispanų skaičius šį sezoną siekia 8,7 proc. visų futbolininkų (32 žaidėjai). Italijoje yra vos 11 ispanų, Vokietijoje – penki, Prancūzijoje – vos vienas. Be to, Ispanijos lygos klubai tramplinu į stipresnius Europos klubus dažnai tampa ne vien ispanams, bet ir kitų šalių žaidėjams, kurių „Primera“ lygoje žaidžia nemažai – argentiniečiams (14 proc. arba 27 žaidėjai), portugalams (9,8 proc. – 19), brazilams (9,8 proc. – 19) ir kitiems, ypač Pietų Amerikos valstybių futbolininkams.

Britų salų futbolininkai reikalingi tik britams – neskaitant „Premier“ lygos, kitose keturiose stipriausiose Europos futbolo lygose britų veik nėra. „Serie A“ ir „Ligue 1“ pirmenybėse jų nėra nė vieno, Ispanijoje Didžiosios Britanijos garbę šį sezoną gins valas Garethas Bale‘as, o Bundeslygoje rungtyniauja vienas anglas – Michaelas Mancienne‘as. Viskas. Prisiminus pastaruosiuose pasaulio ir Europos čempionatuose Anglijos rinktinę kamuojančias nesėkmes nesunku suprasti, kodėl jos nesibaigia – britų salų žaidėjai tiesiog nesugeba prisitaikyti prie kitokio futbolo. Jeigu ispanai, prancūzai, vokiečiai, italai, portugalai, belgai, olandai, danai ir kitų šalių futbolininkai rungtyniauja visoje Europoje, tai britai žaidžia tik savo salyne.

Mesutas Ozilas

Žinoma, prie to prisideda ir itin gera „Premier“ ir žemesnių Anglijos futbolo lygų finansinė padėtis, leidžianti išlaikyti geriausius vietinius žaidėjus namuose. Tačiau tai nebūtinai yra gerai. Jeigu Ispanijos „Primera“ seniai virto dviejų komandų, kurios sugeba, jei nori, įsigyti ar nupirkti bet kurį ispaną, kovos lauku, tai Ispanijos rinktinė vieną po kitos skina pergales tarptautiniuose turnyruose. Anglai, kurie savo žaidėjus išlaiko namie, nelaimi nieko. Kita vertus, „Premier“ lygoje net 69,4 proc. žaidėjų sudaro užsieniečiai. Jeigu nelaikysime legionieriais škotų, airių, ir valų, „Premier“ lygoje vis tiek turėsime 55 proc. užsieniečių ir tai yra didžiausias skaičius iš visų penkių stipriausių lygų.

Tuo tarpu „Primeroje“ legionierių skaičius siekia 40 proc., „Ligue 1“ – 45 proc., Bundeslygoje – 45,8 proc., „Serie A“ – 53,7 proc.

Taigi į „Premier“ lygą atvažiavę užsieniečiai susipažįsta su Anglijos futbolu, išmoksta jų paslapčių, žaidimo stiliaus, įsisavina britų žaidėjų įpročius, taktiką, pamato galimybes, o grįžę į savo šalių rinktines anglus paprasčiausiai įveikia. Galbūt tokia išvada skamba vaikiškai, tačiau realybė netoli.

Kita vertus, „Premier“  lygos finansinės galimybės leidžia lygą išlaikyti itin patrauklią kiekvienam futbolo gerbėjui, nes kiekvieną sezoną dėl čempionų titulo lygiai kaunasi bent 5-6 komandos. Nors panaši situacija pastaraisiais metais buvo ir Prancūzijoje, kur lygos laimėtojas keitėsi kasmet, tačiau pirmo ryškumo žvaigždžių nebuvimas tokio didžiulio populiarumo negarantavo. PSG ir „Monaco“ klubams ėmus į kairę ir į dešinę taškyti pinigus, ne visi Prancūzijos klubai dėl to pyksta – yra manančių, kad šalies futbolui tai tik į gera, nes žvaigždės traukia žiūrovus ir TV pinigus, kurie vėliau atitenka visoms komandoms.

O gal vis dėlto geriausias yra Vokietijos modelis, kai komandos yra nemažai užsieniečių, tačiau stipriausi vokiečiai rungtyniauja savoje šalyje? Mesutas Ozilas, Sami Khedira, Mario Gomezas, Peras Mertesackeris, Andre Schurrle, Miroslavas Klose –  aukščiausios klasės vokiečių, kurie rungtyniautų svetur, sąrašas ne toks jau ilgas.

Daugiau įdomių tekstų apie futbolą ieškokite Pauliaus futbolo tinklaraštyje!