Gaivūs pavasario vėjai Utenos futbolo visuomenėje nepapūtė per vieną dieną. Reorganizacijai, kurią rajono savivaldybė įgyvendina drauge su „Utenio“ klubu, ruoštasi seniai, tačiau kovo 1 d. planai įgavo kūną – Utenos daugiafunkciame sporto centre nebeliko futbolo grupių, o visi šios biudžetinės įstaigos auklėtiniai – apie 70 jaunųjų futbolininkų – tapo „Utenio“ futbolo akademijos nariais.
Ar žengti tokį žingsnį, savivaldybė svarstė bemaž metus. „Daug diskutavome, skaičiavome, kalbėjomės su sporto centre dirbančiais treneriais, mokinių tėvais. Labai svarbu, kad ta klubinė veikla neišgaruotų nuo žemės paviršiaus, tad savivaldybės taryba išreiškė politinę valią, kad mažiausiai trejus metus rems vaikų futbolą ir sudarys sąlygas „Utenio“ klubui. Turint politinį pritarimą buvo galima žengti tokį žingsnį. Taip elgtis turbūt reikėtų su visomis sporto šakomis. Piramidės principas teisingas ir perspektyvus“, – įsitikinęs miesto meras Alvydas Katinas.
„Pats teisingiausias klubinio futbolo vystymo modelis – nuo vaikų iki pagrindinės komandos, ypač kai tame dalyvauja ir savivalda. Mes tik už tokį modelį. Tikiu, kad toks modelis yra teisingas lietuviško klubinio futbolo vystymo modelis. Tai pats optimaliausias variantas savivaldybei investuoti į vaikų ugdymą. Per vaikų ugdymą automatiškai stiprėtų ir patys klubai, jie taptų sveikesni“, – Utenoje vykstančioms permainoms entuziastingai pritarė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edvinas Eimontas.
„Nuo pirmųjų žingsnių atkuriant „Utenį“ siekėme galimybės organizuojant futbolo klubo veiklą remtis piramidės principu. Esame dėkingi Utenos rajono savivaldybei už suteiktą galimybę, tikėjimą ir pasitikėjimą. Dabar tik nuo mūsų darbo ir jo kokybės priklausys futbolo vystymo sėkmė Utenos apskrityje“, – įsitikinęs „Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas.
Kodėl ryžosi tokioms pertvarkoms uteniškiai? „Visi žinome situaciją Lietuvos futbole“, – žodžių į vatą nevynioja Utenos r. savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas. Pasak jo, biudžetinių įstaigų darbo veikloje trūksta ne tik lėšų, bet ir lankstumo. „Kada ateina profesionalai ir jie nėra biudžetinių įstaigų vadovai, į viską – ir į finansus, ir į darbą, ir į treniruotę žiūri kitaip“, – įsitikinęs R.Kraulišas.
Kitokį požiūrį „Utenio“ klubas įrodė darbais ir užsitarnavo tiek savivaldybės, tiek Utenos gyventojų pasitikėjimą. 2013 m. atkurtas „Utenio“ klubas per tuos metus ne tik įkėlė koją į A lygą ir pernai finišą pasiekė būdamas šeštoje vietoje, bet ir tvirtai įsiliejo į miesto bei rajono bendruomenę, tapdamas dar vienu traukos centru ir visuomeninio gyvenimo dalyviu: „Utenio“ akademija kviečia pačius mažiausius, darželinukus, į nemokamas futbolo treniruotes, ne tik treneriai, bet ir futbolininkai tapo daugelio miesto švenčių dalyviai, organizatoriai ar partneriai.
Po reorganizacijos, akademijos auklėtiniams atsivers didesnės finansinės galimybės, nes jų ugdymui bus kooperuojamos lėšos iš kelių šaltinių – savivaldybės biudžeto, neformaliojo vaikų švietimo programos, LFF, UEFA, rėmėjų ir galiausiai – tėvų piniginės.
Bet ne tik finansinė, o ir moralinė motyvacija bus kur kas didesnė: sporto mokymo įstaigose jaunieji futbolininkai neturėjo į ką lygiuotis. Treniruodamiesi „Utenio“ futbolo akademijoje lygiuotis į ką ir ko siekti turės.
„Utenio“ akademija yra viena iš dviejų, kuri pradėjo bendradarbiauti su Aurelijumi Skarbaliumi, patyrusiu futbolo specalistu, dirbančiu Danijos „Brondby“ klube.
„Visi klubai taip dirba Europoje. Klubas investuoja į vaikus tai, ką jis nori turėti. Pirmasis ir pagrindinis mūsų akademijos uždavinys, kad pagrindinėje komandoje žaistų mūsų akademijos auklėtiniai. Akademijoje skiepijama klubo filosofija, psichologija, patriotizmas klubui“, – kalbėjo „Utenio“ akademijos vyr. treneris ukrainietis Olehas Boičyšynas, prieš atvykdamas į Lietuvą žaidęs ir dirbęs Ukrainos ir Estijos klubuose.
„Utenio“ akademija yra viena iš dviejų, kuri pradėjo bendradarbiauti su Aurelijumi Skarbaliumi, patyrusiu futbolo specalistu, dirbančiu Danijos „Brondby“ klube. Uteniškiai dirbs pagal A.Skarbaliaus parengtą programą „Auri“.
„Idėja – alternatyva dabartinei futbolo situacijai Lietuvoje. Kitaip dirbant su vaikais, nesiekiant rezultatų čia ir dabar, kreipiant dėmesį į vaikų techninį lavinimą. Kaip mokykloje nuo pirmos iki 12 klasės mokoma tam tikrų elementų, taip turi būti ir futbole. Tam reikia specialistų, kurie dirbtų su tam tikro amžiaus vaikais, o ne taip, kaip dabar nuo pirmos iki dvyliktos klasės dirba vienas ir tas pats treneris. Reikės nemažai metų. Bet yra didžiulis noras ir tai svarbiausia“, – „Utenio“ atvirumu pokyčiams džiaugėsi su klubu pradėjęs bendradarbiauti A.Skarbalius.
Jis kartą per mėnesį lankosi Utenoje, keletas trenerių iš Utenos viešėjo ir „Brondby“ klube Danijoje. „Jie pamatė, kaip čia dirbama – pamatė, kiek visko yra, ko jie net nežinojo, kaip kreipiamas dėmesys į tokius dalykus, apie ką anksčiau net nesusimąstė. Tai geriausas dalykas, kas įvyko. Kai atveri akis, praplėti akiratį – tobulėji“, – kad tobulėjimo kelias bus ilgas, A.Skarbalius neslepia – pirmuosius vaisus galima tikėtis raškyti galbūt po dešimtmečio.
Tačiau uteniškiai utopijose ir saldžiose svajonėse, pasiryžę reorganizacijai, nenuskendo. „Stebuklų nesitikime. Manau, jau vien žaidimas A lygoje naujai komandai yra nemenkas iššūkis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad mes turime aukščiausio lygio moterų ir vyrų krepšinio, vyrų rankinio komandas, I lygoje žaidžia moterų rankinio klubas. Miestui su 28 tūkstančiais gyventojų tai – nemenkas iššūkis. Mums užtenka, kad šalia augs vaikai, būsimi futbolininkai, kad yra komanda, kurios varžybos įdomios žiūrovams. Futbolas reikalingas žmonėms, užima jų laisvalaikį, ugdoma jaunoji karta ir kartu garsinamas miestas, galų gale padedame šiai sporto šakai“, – kalbėjo rajono meras A.Katinas, lyg tarp kitko pusiau juokais pridūręs – jeigu kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad Utenoje žais legendinė Zagrebo „Cibona“ krepšinio komanda, tai būtų buvęs labai garsus anekdotas mieste... Bet šiandien tai – realybė.
