Į trečiadienio posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl daugiafunkcinio komplekso, kuris turėtų iškilti Ozo gatvėje. Čia jau stovi pradėto statyti stadiono „griaučiai“.
Sprendimo projekte nurodoma, kad daugiafunkcinis sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas su stadionu būtų statomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu, o sutarties terminas – ne ilgesnis nei 25 metai. Įgyvendinant projektą savivaldybė turės daugiausia prisidėti 4 mln. eurų.
Vyriausybė anksčiau skelbė, kad daugiafunkcinio objekto kaina sieks apie 94 mln. eurų, iš jų iki 75 proc. būtų galima finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Komplekse bus mažiausiai 20 tūkst. vietų, „lauko renginiams skirta erdvė“, čia taip pat įsikurs tiek įvairios privačios, tiek valstybės institucijos.
Daugiafunkcinio objekto kaina sieks apie 94 mln. eurų
Jei taryba pritars šiam projektui, bus pradėtos rengti konkurso sąlygos daugiafunkcinio komplekso investuotojų paieškoms, BNS sakė Ekonominės analizės skyriaus investicijų poskyrio vedėja Rasa Cibulskienė.
„Šiuo metu yra atlikta galimybių studija, ją rengė CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra). Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybė, ir galbūt Vyriausybės įgaliota institucija turi priimti sprendimą dėl projekto tikslingumo, kad tikslinga įgyvendinti projektą PPP būdu. Tai patvirtinus, kitas etapas bus rengti konkurso sąlygas ir daromi visi kiti veiksmai“, – sakė savivaldybės atstovė.
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS sakė, kad pagal preliminarius planus, projektą turės įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybė, tuo metu Vyriausybė tik galėtų finansuoti dalį projekto.
„Tai nebūtų nacionalinis stadionas, tai būtų multifunkcinis centras, nes stadionas, futbolo aikštė yra tik vienas komponentas. (...) Po tuo stadionu, po tribūnomis patalpos bus panaudojamos įvairioms viešą interesą atitinkančioms funkcijoms, ten būtų galimybė sukelti išmėtytas įvairias institucijas, klubus, popamokinės veiklos įstaigas“, – sakė A.Mačiulis.
Kaip skelbė savivaldybė, privatus subjektas turėtų pastatyti stadioną, o savivaldybė 25 metus jam mokėtų mokestį už teikiamas paslaugas bei investicijas. Po to kompleksas atitektų savivaldybei. Jis būtų skirtas lavinimui, jaunimo užimtumui, sveikatinimui, ikimokykliniam ugdymui.
Jame turėtų būti vaikų darželis, konferencijų ir mokymų salės, verslo inkubatorius patalpos, viešoji biblioteka, 4 dirbtinės dangos futbolo aikštės, 9 dirbtinės dangos bėgimo takeliai su lengvosios atletikos rungtims pritaikyta aikšte, lengvosios atletikos rungčių treniruočių aikštynas, 3 universalios sporto salės, 100 vietų viešbutis, administracinės patalpos, sporto muziejus, uždarų patalpų kultūriniams renginiams skirta erdvė (1 tūkst. vietų), lauko renginiams skirta erdvė (mažiausiai 20 tūkst. vietų), automobilių parkavimo aikštelės.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras sakė apie planus statyti daugiafunkcinį centrą su stadionu jį yra informavęs kadenciją baigiantis Artūras Zuokas, bet teigė detalių nežinantis. Pasak J.Kvedaro, tokio stadiono tikrai reikia, nes jame Lietuvos rinktinė galėtų rengti tarptautines varžybas. Šiuo metu standartų neatitinkančiame LFF stadione aukšto lygio varžybas tarptautinė futbolo federacija FIFA leidžia rengti tik taikydama didelę išimtį.
Mes neturime nė vieno stadiono, kuris atitiktų FIFA reikalavimus
„Anksčiau, jau pamiršau prieš kiek metų, buvome nuvežę Vilniaus miesto savivaldybės specialistus į Lenkiją, į Šveicariją, kad jie pažiūrėtų stadionus savo akimis. Tai dabar mes, federacija, nieko nežinome. Jei kvies (rengiant projektą), eis kažkas iš mūsų, yra licencijavimo skyrius, kuris žino, kokie reikalavimai turi būti. Dabar mums tik su leidimu leidžia žaisti Vilniuje – mes neturime nė vieno stadiono, kuris atitiktų FIFA reikalavimus“, – BNS sakė LFF vadovas.
Beveik 20,4 ha ploto sklype bus leidžiama užstatyti 80 proc. teritorijos, o likusi 2,48 ha ploto dalyje turės būti įrengta vadinamoji žalioji erdvė.
Teritorijoje esanti infrastruktūra buvo pradėta plėtoti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus papildomus 116 mln. litų (33,6 mln. eurų), statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Šiuo metu Lietuvoje nėra modernaus tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, kuriame būtų galima rengti skirtingų sporto šakų varžybas.
