JAV rinktinės kapitonės Alex Morgan žaidimu ir charakteriu besižavinti mažeikiškė kaip viesulas įsiveržė į Lietuvos moterų futbolo padangę. Šį sezoną žaisdama „Gintros-Universiteto“ komandoje jaunoji futbolininkė A lygos pirmenybėse įmušė 24 įvarčius per 8 rungtynes ir yra svarbi tiek jaunimo, tiek nacionalinės rinktinės žaidėja.
Balandžio mėnesį Lietuvos rinktinė žaidė dvejas draugiškas rungtynes su Farerų salų komanda, o R.Jonušaitė savo debiutinėse rungtynėse įmušė puikų įvartį.
Birželį mažeikiškė griežė pirmaisiais smuikais Lietuvos WU-17 rinktinės auksiniame triumfe Baltijos taurės varžybose – įmušė šešis iš septynių komandos įvarčių rungtynėse su Latvija ir Estija.
Dabar R.Jonušaitė laukia šį mėnesį prasidėsiančių svarbiausių kovų – UEFA Europos moterų futbolo čempionato atrankos varžybų. Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos rinktinė Šiauliuose žais su Kroatija, o rugsėjo 3 dieną susitiks su Šveicarija
R.Jonušaitė lff.lt svetainei papasakojo apie savo futbolininkės kelio pradžią, kelią į priekį nutiesusias didžiausias mergaičių futbolo žaidynes Baltijos valstybėse ir naujas atsakomybes nacionalinėje rinktinėje.
– Kada pirmąkart pagalvojai, gal nori būti futbolininke? Kaip tavo gimtasis miestas prisidėjo prie tavo futbolo starto?
– Meilė futbolui prasidėjo nuo 4 metų, kai su tėvu ėjom spardyti kamuolį šalia buvusioje futbolo aikštėje Mažeikiuose. Taip vaikystėje užsimezgusi meilė žaidimui gyva iki šiol. Dažnai žaidžiau su vietos berniukais aikštėje, vadinamajame „gardelyje“. Mane pastebėjo treneris Algirdas Mika ir pakvietė prisijungti prie treniruočių, nes matė, jog lenkiu keletą berniukų. Jis kvietė mane į rungtynes ir man jose gerai sekėsi, tad pradėjau rimčiau žiūrėti į futbolą. Keletą metą metų žaidžiau jo treniruojamoje komandoje. Vėliau Mažeikiuose susikūrė moterų futbolo komanda „Triumfas“, žaidusi Lietuvos moterų I lygoje, į kurią perėjau.
– Savo talentą Lietuvos futbolo entuziastams pirmiausiai galėjai atskleisti masiškiausiose Baltijos valstybėse mokyklų komandų žaidynėse „LadyGolas“. Kokius įspūdžius paliko tavo atstovautos Mažeikių Ventos progimnazijos komandos sėkmingas pasirodymas?
– Mūsų komandos žaidėjos neturėjo žaidybinės patirties, todėl priėmiau lyderės vaidmenį. Galima sakyti, „ištempiau“ komandą į finalą. Progimnazijai patekimas į Lietuvos superfinalą buvo kažkas vau, aš pati mūsų sėkmę priėmiau santūriai, nes tada teikiau prioritetą žaisti „Triumfo“ komandoje Lietuvos pirmenybėse.
– Žaisdama Mažeikių „Triumfo“ ekipoje pritraukei stipriausio Lietuvos moterų klubo – „Gintros-Universiteto“ dėmesį. Kokia buvo tavo emocija sulaukus skambučio, kad tavimi domisi daugkartinės Lietuvos čempionės. Kaip manai, kuo tu tada sudominai Šiaulių klubo atstovus?
– Klubas norėjo, kad aš atvažiuočiau mokytis į Šiaulius, bet iš karto tėvai manęs neišleido. Kai baigiau 8 klasę, tada su tėvais ir treneriais pakalbėjome, kad reikia kažkur tobulėti. Rinkomės tarp Šiaulių ir Vilniaus. Pas mus į Mažeikius atvažiavo „Gintros-Universiteto“ treneris Rimantas Viktoravičius su klubo prezidentu Gintaru Radavičiumi, tai pakalbėję nusprendėme, kad man verta prisijungti prie Šiaulių ekipos. Jie išskyrė mano greitį, rezultatyvumą I lygoje, buvo matę mano ankstesnius pasirodymus turnyruose.
– Debiutavai Šiaulių klube 2018 metais, o šiame sezone esi rezultatyviausia A lygos žaidėja, per 8 rungtynes pelnydama net 24 įvarčius. Balandžio 7 dieną debiutavai kontrolinėse rungtynėse prieš Farerų salų rinktinę ir jose pelnei įvartį. Atskleisk, kas tave įkvepia tokiam galingam sezonui?
– Siekiu savo svajonių, noriu ateityje dar labiau tobulėti, o šiemet padėti „Gintrai-Universitetui“ UEFA Čempionių lygoje ir Lietuvos rinktinei. Manau, kad tiesiog dirbu savo darbą, kuris pavyksta. Iš komandos draugių stengiuosi perimti patirtį, klausau patarimų treniruotėse ir rungtynių metu.
– Nacionalinėje rinktinėje išvysti 15 metų futbolininkę yra itin retas atvejis. Kokių specifinių dalykų išmokai žaidžiant su vyresnėmis žaidėjomis?
– Išmokau greičiau reaguoti aikštėje, plačiau matyti aikštę ir visokių gudrybių.
– Būdama jauniausia Lietuvos rinktinės nare jau turi tam tikrų atsakomybių?
– Jaučiu atsakomybę, nes mūsų komandai bus būtini įvarčiai. Atrodo, dar neseniai lankiausi jos rungtynėse kaip žiūrovė ir turėjau svajonę patekti į nacionalinę rinktinę. Kai ėmiau žaisti Šiauliuose, treneris stebėjo mano darbą, patikėjo manimi ir paėmė į pagrindinę komandą.
– Mūsų rinktinėje turime žaidėjų, kurios patobulėjusios Lietuvos klubuose dabar žaidžia užsienio lygose. Kaip save matytum po kelerių metų? Ar norėtum pasukti dabar Ispanijos klube žaidžiančios Liucijos Vaitukaitytės keliu?
– Džiaugiuosi už Liuciją ir tikiuosi, jog ir man pasitaikys tokia galimybė. Aš dar jauna ir manau, jog Lietuvos klubai tikrai ne paskutinis taškas mano karjeroje.
– Minėjai, kad stebėjai UEFA burtų ceremoniją, kurioje paaiškėjo mūsų rinktinės varžovės. Primink, kokie buvo tavo įspūdžiai sužinojus, kad žaisim su Šveicarija, Belgija, Rumunija ir Kroatija?
– Norėjosi silpnesnių komandų, bet yra kaip yra. Kovosim, sieksim kuo geresnių rezultatų, o taip pat bus labai gera patirtis sužaisti su tokiomis pajėgiomis žaidėjomis.
– Šių metų atrankos turnyras į Europos čempionatą prasidės Šiauliuose ir neabejojame, kad sulauksi palaikymo iš atvykusių artimųjų. Ką tau reiškia galimybė sužaisti tokiame futbolo stadione už Lietuvą, stebint draugams ir šeimos nariams?
– Palaikymas – labai svarbus kiekvienam žaidėjui, tarp jų ir man. Artimųjų palaikymas ir pasitikėjimas manimi man tarsi duoda antrą kvėpavimą. Už tai labai jiems dėkoju.
– Kaip pavyksta derinti futbolą su kita kasdiene veikla? Kaip draugai, šeima priima tavo naują gyvenimo režimą?
– Šiauliuose sudarytos puikios sąlygos, jog per dieną turime dvi treniruotes, tad viską pavyksta suderinti. Kita vertus, kai turime daug futbolo stovyklų, tenka praleisti pamokas, reikia atlikti daug namų darbų, bet tai netrukdo. Man laisvalaikiu patinka pabūti su šeima ir draugais, nors laisvalaikis irgi įprastai būna susijęs su futbolu.