Vilniaus futbolo vairą P.Malžinskas perėmė 2017-ųjų pabaigoje, tad šias pareigas užima jau beveik metus. VRFS vadovas pirmąjį savo veiklos etapą vertina teigiamai.
„Pavyko užmegzti konstruktyvius santykius su visomis Vilniaus regiono savivaldybėmis, buvome susitikę su vadovais, aptarėme visas vietos futbolo aktualijas ir problematiką. Galiu tik pasidžiaugti, kad visos savivaldybės nori vystyti futbolą ir aktyviai bendradarbiauti. Pavyzdžiui, jau šiais metais kartu su Širvintų savivaldybe pirmą kartą istorijoje Vilniaus taurės turnyro finalą surengsime būtent šiame mieste, – pasakojo VRFS prezidentas. – Kiekviena savivaldybė turi kuo pasidžiaugti, tačiau netrūksta ir darbų, kuriuos būtina visiems kartu atlikti. Štai Pabradėje būtina atnaujinti stadioną, nes miestas turi gilias futbolo tradicijas. Elektrėnų savivaldybė jau renovuoja miesto centrinį stadioną ir yra pasirengusi prisidėti prie futbolo aikštės Vievyje atsiradimo, jei pavyks suderinti dangos skyrimo klausimą su LFF. Tikrai malonu, kad regiono savivaldybės nėra abejingos sportui ir stengiasi gerinti infrastruktūrą.“
Padėtis gerėja, bet labai lėtai
Stadionų klausimas aktualus ne tik mažesniuose miestuose. Nėra naujiena, kad mėgėjams žaisti tinkamų aikščių katastrofiškai trūksta ir Vilniuje.
„Padėtis gerėja, bet nepakankamai greitai, – įvertino padėtį P. Malžinskas. – Labai laukiame Pilaitės stadiono projekto, kuriam jau skirtas finansavimas ir kuris jau šiais metais turėjo būti pradėtas statyti. Deja, viskas įstrigo kažkur Vilniaus savivaldybės koridoriuose. Pilaitėje gyvena virš 100 tūkst. žmonių, ten stadionas yra būtinas.
Džiugu, kad sparčiai juda privatus Baltijos futbolo akademijos (BFA) projektas – tikiu, kad dar šiais metais BFA ir visa Vilniaus futbolo bendruomenė galės džiaugtis nauja aikštė Karoliniškėse. Vos prieš keletą savaičių LFF vykdomasis komitetas pritarė dangos įsigijimo sandoriui. Jei neiškils kokių nors nenumatytų kliūčių ir LFF sparčiai įformins sandorio detales, jau po mėnesio Vilniuje atsiras dar viena pilnų matmenų futbolo aikštė.
Valstybinės komisijos „palaiminimo“ laukia KAM lėšomis įrengtas stadionas Molėtų plento pradžioje. Tiesa, kol kas nėra žinoma, ar juo galės naudotis visuomenė, mat tai yra karinė teritorija turinti tam tikrų suprantamų apribojimų ir reikalavimų. Bandysiu kalbėtis ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių su KAM vadovybe ir kariškių futbolo klubo „Geležinis vilkas“ atstovais, kad būtų ieškoma galimybių naudotis jų stadionu ir futbolo mėgėjams, vaikams bei futbolo bendruomenei.“
Vilniaus futbolo vadovas atkreipė dėmesį, kad turimi stadionai regione, deja, ne visada prižiūrimi tinkamai.
„Futbolo akademija „Žalgirietis“ rodo puikų pavyzdį, kaip reikia rūpintis stadionu. Deja, to nepasakysi apie Fabijoniškių mokyklos stadioną, kuriame jau dabar reikalingas dangos keitimas. Vis dėlto, nepaisydama vis prastėjančios stadiono būklės, mokykla neseniai drastiškai pakėlė nuomos kainas, – dėstė P.Malžinskas. – Atsakomybę dėl šios situacijos turi prisiimti ir Vilniaus savivaldybė, nes šio stadiono priežiūrai ji per pastaruosius 4-5 metus neskyrė nė euro. Mokykla stadioną turi prižiūrėti iš savo lėšų, tuo ir yra motyvuojamas nuomos kainų augimas. Fabijoniškių stadiono istorija yra gana pamokanti. Dangą jam nemokamai skyrė LFF, o dabar stadiono valdytojas drastiškai kelia nuomos kainas. Tokių dalykų neturėtų būti. Kaip LFF vykdomojo komiteto narys sieksiu, kad sudarant dangų skyrimo sutartis jose aiškiai būtų nustatyti šalių įsipareigojimai ir atsakomybė. Vilniuje šiuo metu reikia dar mažiausiai 5-6 didelių futbolo aikščių, daug mažesnio dydžio futbolo aikštelių ir tiesiog verkiant – dar vieno maniežo.“
Burtis į komandas tampa nemadinga
VRFS ir Sekmadienio futbolo lygos (SFL) sostinės regione rengiamuose III-VII lygos mėgėjų čempionatuose, moterų, senjorų, Įmonių lygos pirmenybėse dalyvauja apie 3500 futbolo gerbėjų, tačiau pastebima tendencija, kad mėgėjų turnyruose vis mažėja komandų.
„Jaučiama bendra tendencija, kad mažėja futbolą žaidžiančių žmonių, – sakė VRFS vadovas. – Šią tendenciją pastebime ne tik Vilniuje, ji yra labai aiški ir visoje Lietuvoje bei Europoje. Apie tai kalbama UEFA, LFF ir kitose futbolo institucijose. VRFS rengia, pavyzdžiui, 35 metų ir vyresnių bei 45 metų ir vyresnių žaidėjų turnyrus. Juose nėra komandų trūkumo, dalyvių skaičius vis auga, net nepajėgiame priimti visų norinčių. Vyresnės kartos žaidėjai, kurie ir buvo SFL variklis prieš dešimtmetį, pereina į senjorų futbolą, o jaunimas sunkiai perima tą norą ir entuziazmą žaisti, burti komandas, aukoti tam savo laisvalaikį, finansus ir daug kitų dalykų. Juk tai ne vien pomėgio klausimai, tai ir atsakomybė, lyderystės iššūkis. Trumpai tariant, tai yra socialinė tendencija, nes keičiasi socialinio gyvenimo įpročiai, pomėgiai, gyvenimo tempas, jaunimo prioritetai.“
Pasak VRFS prezidento, besikeičiantys įpročiai nėra visuomenės problema, tai yra iššūkis komandinėms sporto šakoms, kurios ima vis labiau neatitikti naujų žmonių prioritetų.
„Mano minėta padėtis nereiškia, kad žmonės mažiau dėmesio skiria sportui. Sporto klubai pilni žmonių, daugėja bėgančių, dviratį minančių ar individualias programas besirenkančių žmonių, taip pat vis gausėja asmeninių trenerių, konsultantų ir įvairių kitų specialistų, – kalbėjo P.Malžinskas. – Gyvenimo tempas diktuoja savo sąlygas. Žmogui patogiau sportuoti tada, kada jis nori ir gali, ir taip, kaip jis nori nesiderindamas prie nieko. Komandinėse sporto šakose viskas yra kiek kitaip.“
Todėl VRFS vadovas puoselėja mintį rengti mažojo futbolo varžybas.
„Jau antrus metus puoselėju idėją surengti 8x8 (1/2 aikštės) formato futbolo pirmenybes. Viliuosi, kad kitais metais šis projektas prasidės. Poreikis jam tikrai yra, – pasakojo VRFS prezidentas. – Yra daug komandų ir kolektyvų, kurie nesurenka reikiamo skaičiaus žaidėjų didžiojo futbolo čempionatams, o sumažintas formatas būtų tarpinis tarp didžiojo futbolo ir mažojo 7x7 (1/4 aikštės), kuris labai populiarus žiemos metu „Sportimos“ arenoje.“
LFF biudžeto projektui – atskira darbo grupė
VRFS prezidento pareigos suteikė P.Malžinskui vietą LFF vykdomajame komitete. Pašnekovas teigia, kad šiame Lietuvos futbolo valdymo organe, virš kurio yra tik LFF konferencija, artėjama prie regioninėms federacijoms palankių sprendimų.
„Apskritys turi tapti labai svarbia visos futbolo struktūros dalimi. Pagal futbolo vystymo strategijoje numatytas gaires ir gerosios praktikos raporto išvadas būtent apskritys turi vystyti masinio futbolo projektus, mėgėjiško futbolo pirmenybes, vaikų ir moterų futbolo turnyrus bei daugelį kitų projektų. Juk kas geriau, jeigu ne apskritys, gali vystyti bendradarbiavimą su savivalda, komunikuoti ir bendradarbiauti su vietos futbolo bendruomene. Nebus masiškumo, nebus ir tobulėjimo visoje futbolo veikloje, – kalbėjo VRFS prezidentas. – Kad apskritys galėtų daugiau nuveikti masinio futbolo vystymo srityje, be abejo, pirmiausia reikia deleguoti joms daugiau funkcijų ir atsakomybės. Reikia iš esmės peržiūrėti ir finansavimo sistemą. Reikia daugiau dėmesio skirti projektinei apskričių veiklai, tada finansavimas bus efektyvus ir tikslinis, skirtas konkretiems projektams. Na, negali juk taip būti, kad apskritys gauna per metus po 14 tūkst. eurų iš LFF, o tos pačios LFF stadiono nuomai savo renginiams mūsų VRFS išleidžia apie 15 tūkst. eurų. Ir tai – tik keletui VRFS renginių! O kur dar sumos, kurias išleidžia mūsų klubai?
Džiaugiuosi, kad pagaliau užmezgėme konstruktyvią kalbą su dauguma LFF VK narių, po ilgų diskusijų ir nagrinėjimų artėjame prie bendro sutarimo, kad apskričių finansavimas turi keistis iš esmės. Labai viliuosi, kad tai bus įgyvendinta planuojant kitų metų LFF biudžetą. Šis klausimas yra vienas iš prioritetinių mano darbų atstovaujant VRFS nariams. Jeigu pavyks įtikinti visus dėl didesnio apskričių finansavimo būtinybės, tai, be jokios abejonės, pajaus ir visi mūsų nariai – galėsime daugiau dėmesio skirti veiklos skatinimui, naujiems projektams, palengvinsime klubų finansinę naštą ir tokiu būdu didinsime futbolo prieinamumą bei patrauklumą“
LFF vykdomasis komitetas neretai atsiduria visuomenės dėmesio centre dėl prieštaringų situacijų. P.Malžinskas teigia, kad VRFS nesivelia į politinius klausimus ir koncentruojasi į sąjungai aktualius klausimus.
„Tenka pripažinti, kad futbole, jei tiksliau – aplink futbolą, pastaruoju metu yra daug negatyvo, prieštaringos informacijos ir diskusijų. Kaip bebūtų, mes tvirtai pasakėme, kad palaikysime visus sprendimus, kurie yra naudingi futbolui, o ne kažkieno asmeniniams interesams. Futbolas neturėtų būti politika, nors sakoma, kad teigiantys, kad futbolas nėra politika, nesupranta nei politikos, nei futbolo, – nusišypsojo VRFS prezidentas. – Galiu pasikartoti, kad pagrindinis mano, kaip vykdomojo komiteto nario, siekis yra atstovauti VRFS nariams ir visai Vilniaus regiono futbolo bendruomenei, rūpintis jų interesais. Tai yra mano pareiga ir prioritetas. Kaip ir apskričių finansavimo sistemos peržiūrėjimas, didesnis dėmesys masiniam futbolui, mėgėjų klubams, moterų futbolui. Jau teikėme siūlymą, kad kitų metų LFF biudžeto projekto rengimui būtų sudaryta atskira darbo grupė, o paties projekto svarstymui būtų skirtas atskiras vykdomojo komiteto posėdis. Malonu, kad šiai iniciatyvai buvo pritarta. Taip pat aktyviai keliu klausimą dėl teisėjavimo mokesčio kompensavimo mechanizmo peržiūrėjimo. Mano nuomone, didelė neteisybė, kad kompensuojame jį A lygai, bet pamirštame I ir II lygų klubus. Turi būti nuoseklumas. Juk būtent žemesnių lygų klubai turi labiausiai ribotas finansavimo galimybes ir, skirtingai nuo A lygos, neturi jokių galimybių sulaukti didesnės verslo ar savivaldos paramos.
Taip pat jau paruošiau siūlymą kompensuoti teisėjavimo kaštus LFF taurės turnyre ar bent jau pradiniuose jo etapuose, kuriuose dalyvauja mažesni klubai iš žemesnių lygų. LFF taurės turnyras praranda populiarumą ir masiškumą, todėl ir čia reikia sisteminių pokyčių, kitokio požiūrio – teiksiu pasiūlymą koreguoti turnyro reglamentą, kad namie žaisiančios komandos taip pat būtų nustatomos burtais. Pasisakiau ir visada pasisakysiu už tai, kad lygos – tiek A, tiek I – būtų formuojamos pagal sportinį principą. Turi būti pagaliau baigta ir su įvairiomis išimtimis priimant komandas į I lygą. Klaipėdos „Koralo“ ir „Kupiškio“ pavyzdžiai šiemet parodė, kad tai buvo klaidingas sprendimas.“
