Rungtynių išvakarėse „Žalgiris“ surengė antrą ir paskutinę savo treniruotę bei pirmą kartą išbandė Ramono Sanchezo Pizjuano stadiono aikštę.
1958-aisiais duris atvėręs ir prieš 1982-ųjų metų Ispanijoje vykusias pasaulio futbolo pirmenybes restauruotas stadionas persmelktas futbolo dvasia.
R.S.Pizjuanas – žymus ispanų teisininkas, 17 metų ėjęs klubo prezidento pareigas dviem skirtingais laikotarpiais (1932–1942 ir 1948–1956).
Būtent jis šioje teritorijoje nupirko žemės sklypą 1937-aisiais, tačiau statybų darbai pradėti tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių. 1955-aisiais prezidento svajonė pagaliau pradėjo pildytis, tačiau pamatyti naujųjų „Sevilla“ namų R.S.Pizjuanui nebuvo lemta – praėjus vos kelioms savaitėms nuo statybų pradžios, teisininkas netikėtai mirė. Visgi jo įpėdiniams, renkant stadiono pavadinimą, jokių klausimų nekilo.
Ryški raudona spalva ir stadiono galinėse tribūnose iš baltų kėdžių suformuoti didžiuliai pirmieji „Sevilla“ klubo logotipai – taip atrodo ispaniškoji „La Bombonera“.
Tokiu pačiu pavadinimu Buenos Airėse yra garsusis Alberto J.Armando stadionas, kuriame namų rungtynes žaidžia „Boca Juniors“. Dėl panašios karštos atmosferos Sevilija turi savąją, kuri pagal čia esančio Nerviono rajono pavadinimą vietinių vadinama tiesiog „La Bombonera de Nervión“ .
1986-aisiais čia vyko UEFA Čempionų taurės finalas, kuriame Bukarešto „Steaua“ sensacingai iškovojo vienintelį savo trofėjų, baudinių serijoje palaužusi „Barcelona“. 1982-aisias pasaulio pirmenybėse čia buvo sužaistas epinis pusfinalis tarp Prancūzijos ir Vokietijos.
Ramonas Sanchezas Pizjuanas savyje saugoja ir dar vieną legendą, kuri yra svarbi visai Ispanijai. Nacionalinė rinktinė jame dar nėra pralaimėjusi nė karto.
Sunkiai įveikiama savo tvirtovėje būna ir „Sevilla“. Andalūzijos klubas per visą istoriją Europos taurių turnyruose čia yra kritęs vos keturis sykius: 2006–2007 metų sezoną prieš Alkmaaro AZ, Maskvos CSKA (2009–2010), Sevilijos „Real Betis“ (2013-2014) ir Miuncheno „Bayern“ (2017–2018).
Prieš šešiasdešimt metų į stadiono tribūnas susigrūsdavo apie 70 tūkst. aistruolių. Po rekonstrukcijos arenoje įrengta 42 tūkst. kėdžių ir, anot „Sevilla“ klubo atstovų, ketvirtadienio vakarą maždaug pusė iš jų turėtų būti užimtos.
Rungtynių išvakarėse „Žalgiriui“ čia rengiant treniruotę, prie stadiono kasų esančių langelių buvo galima išvysti po kelis bilietus perkančius vietos aistruolius. Saujelė smalsuolių po treniruotės palydėjo Lietuvos vicečempionus ir į viešbutį.
„Jau prieš atvykdami čia, mes puikiai žinojome, kas mūsų laukia. Aikštė nuostabi, stadionas puikus – neabejoju, kad rungtynės bus tokios, kurios daugeliui įsimins ilgam“, – įsitikinęs vienas „Žalgirio“ komandos lyderių Tomašas Šimkovičius, kurio nuostabus išlyginamasis įvartis prieš savaitę Vaduce atvėrė Lietuvos vicečempionams duris į trečią atrankos etapą.
2013–2014 metų sezoną Bratislavoje gimęs, bet Austrijos pilietybę turintis saugas atstovavo Vienos „Austria“ ekipai ir su ja žaidė Čempionų lygos grupių etape su „Porto“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Madrido „Atletico“.
Anot T.Šimkovičiaus, būsimas mačas Sevilijoje jam sukėlė būtent penkerių metų prisiminimus. Dar ir todėl, kad „Žalgiris“, palyginus su „Sevilla“, irgi yra tarsi Dovydas stosiantis į kovą prieš Galijotą.
„Neabejoju, kad atmosfera čia bus tokia pati, kaip tuomet, kai mums teko žaisti Čempionų lygoje. Visi puikiai supranta, kad Sevilija yra aiškus dvikovos favoritas, o mes laikomi autsaideriais, tačiau pažadu, kad padarysime viską, kad apsunkintume šeimininkams gyvenimą. Tai yra mūsų pagrindinis uždavinys – nepraleisti pirmajame mače daug ir išsivežti kuo geresnį rezultatą. Jei tai pavyktų, ką gali žinoti, kas mūsų lauktų atsakomajame mače“, – svarstė saugas, rungtynių išvakarėse vykusioje treniruotėje irgi pasižymėjęs įspūdingu įvarčiu.
T.Šimkovičius nebuvo linkęs leistis į didelius išvedžiojimus, ar trečią atrankos etapą pradėti maču svečiuose yra parankiau.
„Man atrodo, kad svarbiausia yra mėgautis žaidimu tokioje nuostabioje atmosferoje. Jei tai pavyks, būsime patenkinti. O namuose ar svečiuose pirmosios rungtynės – manau, jokio skirtumo“, – kalbėjo T.Šimkovičius.
Kitas dabartinio „Žalgirio“ lyderis Liviu Antalis praėjusį ketvirtadienį Vaduce nesugebėjo pratęsti rezultatyvių savo rungtynių serijos iki šešių, bet dėl to nė kiek neišgyvena. Rumunui kur kas svarbiau, kad „Žalgiris“ peršoko Lichtenšteino barjerą ir gavo šansą pasirodyti dar didesnėje didesnėje futbolo scenoje.
Prieš tokius garsius vardus kaip Stambulo „Fenerbahče“, Lisabonos „Benfica“ ar Milan „Inter“ žaidęs puolėjas prieš ketvirtadienio mūšį savo komandos bičiuliams turi vieną patarimą.
„Svarbiausia, kad išlaikytume šaltas galvas, vykdytume savo užduotis ir laikytumėmės plano. Manau, jog lygiosios pirmajame mače nustebintų daugelį. Tai pasiekti bus nepaprastai sudėtinga, bet futbole būna visko – privalome atiduoti visas jėgas ir tikėti“, – kalbėjo L.Antalis.
29-erių metų antrą sezoną „Žalgirio“ marškinėlius vilkintis futbolininkas neabejoja, kad papildomas jaudulys 42 tūkst. vietų stadione žalgirių pečius šiek tiek slėgs, tačiau du atrankos etapus jau įveikusi komanda privalo su tuo susidoroti.
„Žinoma, atmosfera bus visai kitokia, nei mes kiekvieną savaitę žaidžiame A lygoje. Bet tai yra kiekvieno futbolininko svajonė ir turime mėgautis tuo“, – įsitikinęs rumunas.
