Prieš rungtynes išleidęs savo vyrus į „Eleda“ stadiono aikštę apšilti, V.Čeburinas kelis kartus ir pats palei vidurio liniją nužingsniavo iki aikštės centro ir atgal.
Vėliau nuėjo prie rungtynes pradėjusio startinio vienuoliktuko, sukvietė vyrus į būrį ir kelis kartus ratu aplink apėjo ir juos.
Tada tėviškai paglostė trumpai kirptą Renano Oliveiros galvą.
Tai yra ritualai, be kurių šis 57-erių specialistas iš Karagandos neįsivaizduojamas.
Na, o tada prasidėjo mačas ir žalgiriečiai pradėjo rašyti pasaką, kokios Lietuvos futbolo istorijoje dar nėra buvę.
„Žaisime taip, tarsi rezultatas būtų 0:0, o švedai žais taip, kaip leisime jiems mes“, – prieš mačą žadėjo strategas.
Ir pažadą ištesėjo. Fantastišką drausmę demonstravę vilniečiai ramiai gynėsi, o tada atėjo 34-oji minutė.
Mathiasas Oyewusi laimėjo oro dvikovą, tada kovingai sužaidė Fabienas Ourega, o Oliveris Buffas atliko fantastišką perdavimą į priekį. M.Oyewusi pabėgo vienas prieš vartininką ir nepaisant to, jog buvo jauniausias žaidėjas sudėtyje, šaltakraujiškai pasiuntė kamuolį į tolimą vartų kampą.
1:0. Ne šeimininkų naudai. Praėjusį sezoną čia tokius Europos futbolo vardus kaip Turino „Juventus“ ir Londono „Chelsea“ regėjusios „Eleda“ stadiono tribūnos nuščiuvo.
Kai 52-ąją minutę Petaras Mamičius atliko puikų reidą kairiu kraštu ir Renanas Oliveira dar kartą pasiuntė šeimininkus į nokdauną, tapo aišku, kad daugkartinius Švedijos čempionus gali išgelbėti tik stebuklas.
Bet stebuklingą lazdelę laikęs žmogus stovėjo „Žalgirio“ komandos techninėje zonoje ir po mačo triumfuodamas iškėlė rankas į viršų.
„Šitas vyras padarė, kad mes būtume tenai“, – iš karto po mačo sušuko Saulius Mikoliūnas rodydamas į trenerį, kai komanda išsirikiavo prieš triumfuojančius ištikimiausius sirgalius.
Prieš mačą 15min paklaustas, ar tai bus svarbiausia dvikova jo karjeroje, V.Čeburinas tiesaus atsakymo neturėjo.
Po rungtynių pasiteiravus, ar tai yra pati saldžiausia pergalė, treneris jau buvo kur kas atviresnis ir ramiai atsiduso.
„Ketverius metus beldžiausi į šias duris. Galiausiai penktuoju bandymu man pavyko. Pasakiau vyrams, kad jais didžiuojuosi. Bravo mano žaidėjams, bravo „Žalgiriui“, – šypsojosi kazachas.
Nepaisant istorinio pasiekimo, V.Čeburino veidas vis tiek išliko ramus. Kaip bebūtų, kartkartėmis specialistas išspausdavo šypseną.
„Sveikinu visą Lietuvą, mūsų klubą ir visus „Žalgirio“ sirgalius. Tai yra didi diena. Mūsų planas kai kada veikė 100 procentų, kai kada ne, tačiau esu labai patenkintas savo auklėtiniais. Žaidėme antru numeriu, puikiai supratome, kad rungtyniaujame svečiuose ir „Malmo“ sieks bet kokiomis aplinkybėmis įmušti. Visgi mes atsilaikėme, žaidimas pavyko, buvome aštrūs, o tai lėmė sėkmę“, – po mačo džiaugėsi strategas.
Iš švedų žurnalistų išgirdęs klausimą, ar per 180 minučių „Žalgiris“ šioje poroje buvo geresnė komanda, V.Čeburinas net kiek sutriko. Bet nepasimetė.
„Toks klausimas tikrai yra keistas ir įdomus, kai žinai, kad rezultatai abiejuose mačuose yra 1:0 ir 2:0“, – kirto Kazachstano specialistas.
Po istorinės pergalės V.Čeburinas pakartojo tai, ką sakė ir prieš dvikovą. Strategas pagyrė „Malmo“ komandą ir teigė, kad tai labai pajėgus bei gerai sukomplektuotas klubas, turintis ne vieną individualiai labai pajėgų žaidėją.
„Bet jiems nepavyko, o mes buvome tarsi kumštis, labai gerai žaidėme ir sugebėjome. Tikrai labai rimtai ruošėmės šiam mačui, nes Čempionų lyga mums – reta ir labai didelė šventė. Džiaugiuosi dėl savo žaidėjų, kad ši maloni kelionė tęsiasi“, – džiaugėsi strategas.
V.Čeburino negąsdina ir trečiajame etape laukiantis „Bodø/Glimt“ barjeras.
Šis norvegų klubas dvejus pastaruosius metus užbaigė žalgiriečių kelionę Europoje.
Visgi strategas tikisi, kad šį kartą viskas bus kitaip.
„Mes jau du kartus su jais žaidėme. Tikiu, jog galime. Pernai irgi nedaug trūko. Sužaidėme 2:2 ir pralaimėjome 0:1“, – prisiminė strategas.
