Jaunas klubas su priklijuota istorijos barzda
Razgradas – kuklus vos 32 tūkst. gyventojų miestas netoli Rumunijos sienos. Futbolo ištakos čia siekia 1945-uosius ir nors šie metai yra įspausti ir pernai atnaujintoje „Ludogorec“ emblemoje, tikrąją Bulgarijos futbolo vėliavnešio istoriją reikėtų skaičiuoti nuo šio amžiaus pradžios.
Penktajame dešimtmetyje iš penkių nedidelių klubų sudaryta futbolo komanda kovojo Bulgarijos žemesniuose divizionuose, kol galiausiai 1961-aisiais pirmą kartą prasmuko į antrąjį šalies futbolo ešeloną.
1990-aisiais tarp antrojo ir trečiojo diviziono laviravusios ekipos pavadinimas pakeistas į „Antibiotik“, tačiau net toks „atsparus“ vardas pasirodė bejėgis prieš 2006-aisiais klubą užklupusias finansines problemas ir bankrotą.
Visgi be futbolo Razgradas neliko. 2001 metais mieste pradėjo kurtis mėgėjiška „Razgrad 2000“ komanda. 2010-aisiais ji perkrikštyta į „Ludogorec“, o atsinaujinusiam klubui kaipmat „prilipdyta“ ir 2006 metais išnykusios vietos komandos istorija.
Laiminga pasaka, kuri vis dar tęsiasi
Bet 2010-ieji yra Razgrado lūžio metai ne tik dėl šios priežasties. Būtent tuomet komandą globoti pradėjo įtakingas vietos verslininkas K.Domuščievas, iš karto pareiškęs, kad per keletą metų padarys komandą dominuojančia Bulgarijos futbolo jėga.
Ir savo žodžio naujasis vietos futbolo gelbėtojas laikėsi. „Ludogorec“ iš karto laimėjo antrąjį divizioną ir pirmą kartą Razgrado istorijoje iškovojo vietą aukščiausiojoje lygoje.
Tačiau tuo naujoko sėkmės istorija nesibaigė. Priešingai – kaip tik prasidėjo. K.Domuščievas negailėjo lėšų pirkdamas naujus žaidėjus, o jo dešiniąja ranka tapęs komandos vyriausiasis treneris Ivaylo Petevas išleistus milijonus efektyviai konvertavo į taškus turnyro lentelėje.
Jau debiutuodamas tarp stipriausių šalies komandų Razgrado klubas sukūrė stebuklą, kokį 1998-aisiais Vokietijoje pavyko padaryti „Kaiserslautern“ – iš karto tapo šalies čempionu. Sezono finiše naujokas tašku aplenkė garsųjį Sofijos CSKA, nors prieš sezono pradžią jo šansai laimėti pirmenybes buvo vertinami 1 prie 50.
Maža to, tais metais „Ludogorec“ pridėjo ir šalies taurės bei supertaurės trofėjus, taip tapdamas pirmuoju tripleto autoriumi Bulgarijos futbolo istorijoje.
Nuo šios akimirkos „Ludogorec“ vietiniame fronte tapo neįveikiamas – jau laimėjo šešis iš eilės Bulgarijos čempionų titulus ir spėjo kaip reikiant patriukšmauti Europoje.
Bulgariško futbolo stebuklo architektas
Kas jis, sukūręs didžiausią XXI amžiaus Bulgarijos futbolo stebuklą? 48-erių metų Sofijoje gimęs K.Domuščievas savo šalyje yra stambi žuvis, kurios turtas vertinamas daugiau kai milijardu eurų.
Vienas žinomiausių Bulgarijos verslininkų gimtajame mieste baigė prancūzakalbių mokyklą, o vėliau Sofijos techniškajame universitete įgijo vadybos ir rinkodaros magistro diplomą.
Prasidėjus politiniams neramumams, 1990 metais vyras talentingai pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis ir kartu su broliu Georgijumi įsteigė keletą gamybos įmonių, vertėsi drabužių bei avalynės prekyba.
Verslas sekėsi ir 1996-aisiais veiklos barai smarkiai išsiplėtė. K.Domuščievas privatizavo „Napredak Holding“ fondą, per kurį įsigijo akcijų daugybėje Bulgarijos bendrovių įvairiuose pramonės sektoriuose. Tarp tokių buvo ir dviračių bei sunkvežimių gamintojas „Balkan“, kurios vadove verslininkas paskyrė savo motiną Margaritą.
1999 metais vyras pradėjo farmacijos verslą ir įkūrė „Huvepharma“, o dar po metų privatizavus veterinarijos verslo milžinę „Biovet“, K.Domuščievas tapo pasaulinio lygio farmacijos žaidėju. Šiuo metu bendrovė turi savo atstovybes Bulgarijoje, JAV ir Italijoje, veterinarijos sektoriuje sėkmingai veikia daugiau nei dešimt jai priklausančių prekės ženklų.
Maža to, po kelerių metų verslininkas įkūrė investicijų bendrovę bei žengė į laivų statybos verslą.
2014-aisiais K.Domuščievas buvo išrinktas Bulgarijos darbdavių konfederacijos pirmininku, o šių metų kovą perrinktas dar vienai kadencijai.
Galingas erelio skrydis
Razgrade apie verslininką kalbama ne tik kaip apie žmogų su stora pinigine, tačiau ir pilietį, kuriam nepaprastai svarbi jo krašto istorija bei tradicijos. Būtent K.Domuščievo iniciatyva 2010-aisiais komanda buvo perkrikštyta pavadinimu, kuris labiau atspindėtų vietos regioną. Išvertus pažodžiui, Ludogorec reiškia „laukinį mišką“, o būtent tokioje šiaurės rytų Bulgarijos vietovėje ir įsikūręs Razgradas.
Šioje miškingoje vietovėje K.Domuščievas apgyvendino ir klubo simbolį erelį. „Ludogorec“ futbolininkai jau kuris laikas pravardžiuojami ereliais, o šis plėšrus paukštis yra įkomponuotas ir naujoje klubo emblemoje.
Tiesa, pats klubo savininkas neslepia idėją nukopijavęs iš Vakarų Europos komandų. 2013–2014 metų sezoną Europos lygos šešioliktfinalyje Razgrado klubas kovėsi su Romos „Lazio“ ekipa. Romoje bulgarai šventė pergalę 1:0, o namuose sugebėjo iškovoti rezultatyvias lygiąsias (3:3) ir pateko į kitą etapą.
Šią istorinę akimirką K.Domuščievas įprasmino originaliu sumanymu – verslininkas neslėpė, kad jį sužavėjo prieš rungtynes Romos stadione skraidantis „Lazio“ simbolis erelis ir jis šią idėją perkėlė į Razgradą.
Jau netrukus „Ludogorec“ tapo trečiuoju Europos klubu po „Lazio“ ir Lisabonos „Benfica“, kurioje prieš namų mačus virš aikštės skraido komandos simbolis, o verslininkas ereliui netgi davė romėnų sėkmės deivės Fortūnos vardą.
Istorinis gynėjo pasirodymas
Ir iš tiesų, jau kitą sezoną Razgrado erelis pakilo į tokias aukštumas, kokiose dar niekada nebuvo. 2014–2015 metų sezoną „Ludogorec“ sukūrė stebuklą, apie kurį kalbėjo visas Senasis žemynas ir kurio tikrai nenori prisiminti buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas Giedrius Arlauskis.
Čempionų lygos paskutiniame atrankos etape bulgarų varžovu buvo Bukarešto „Steaua“. Pirmąsias rungtynes namuose rumunai buvo laimėję 1:0 ir buvo per akimirką nuo patekimo į pagrindinį turnyro etapą, tačiau atsakomojo mačo paskutinę minutę praleido įvartį ir buvo privestas žaisti pratęsimą.
Pratęsimo metu „Steaua“ ekipa gavo dar vieną dovaną – 119-ą minutę „Ludogorec“ vartininkui Vladislavui Stojanovui buvo parodyta raudona kortelė, bet net ir jos išpakuoti rumunai nesugebėjo.
Netgi išnaudoję visus keitimus ir likę be vartininko, baudinių serijoje bulgarai sukūrė stebuklą. Į vartus stojęs gynėjas Cosminas Moti sugebėjo atremti du baudinius, o 6:5 laimėjęs „Ludogorec tapo antruoju Bulgarijos klubu po Sofijos „Levski“ patekusiu į Čempionų lygos pagrindinį turnyrą.
„Steaua“ futbolininkai jautė didelį spaudimą, nes privalėjo man įmušti įvartį. Vis dėlto varžovai nesitikėjo, kaip aš žaisiu baudinių serijoje, nes aš ir pats to nežinojau. Galima studijuoti vartininkų žaidimo ypatybes, į kokią pusę jie kris, tačiau net aš pats to nenumačiau. Nejaučiau jokio spaudimo, nes, pralaimėjimo atveju, niekas manęs pernelyg nekaltintų. Man pasisekė, nors, tiesą pasakius, nelabai žinojau, ką reikia daryti“, – pasakojo to mačo didvyris.
Įdomu tai, jog tai buvo pirmas sykis, kai C.Moti užsidėjo vartininko pirštines, maža to, gynėjas sykį sugebėjo nuginkluoti ir G.Arlauskį. Klubo savininkas K.Domuščievas netrukus pateikė rumunui sutartį iki pat gyvenimo pabaigos, be to, futbolininkas buvo pripažintas Razgrado garbės piliečiu.
Atsidūrę vienoje grupėse su Europos futbolo milžinais Madrido „Real“, „Liverpool“ bei stipriu tuo metu vidutinioku „Basel“, bulgarai revoliucijų nesukėlė, bet tarti klubo pavadinimą futbolo aistruolius išmokė.
Ne mažesnių lūkesčių klubo vadovai turėjo ir kitąmet, tačiau „Ludogorec“ odisėja Europoje tais metais baigėsi vos tik prasidėjusi – Čempionų lygos antrajame kvalifikaciniame etape nusileista kukliam Orchėjaus „Milsami“ klubui iš Moldovos.
Praėjusį sezoną Razgradas apie save Senajam žemynui vėl pranešė garsiai. Komanda vėl žaidė Čempionų lygos pagrindiniame etape, o grupėje su „Paris Saint Germain“, Londono „Arsenal“ ir „Basel“ užimta trečioji vieta leido komandai pratęsti kovą Europos lygoje.
Tiesa, daniškas „Kobenhavn“ barjeras turnyro šešioliktfinalyje pasirodė per aukštas.
Sezonas | Turnyras | Etapas | Varžovas | N | S | Bendras | |
---|---|---|---|---|---|---|---|
2012/13 | Čempionų lyga | III kvalifikacinis | Zagrebo „Dinamo“ | 1:1 | 2:3 | 3:4 | |
2013/14 | Čempionų lyga | II kvalifikacinis | Bratislavos „Slovan“ | 3:0 | 1:2 | 4:2 | |
III kvalifikacinis | Belgrado „Partizan“ | 2:1 | 1:0 | 3:1 | |||
Atkrintamasis | „Basel“ | 2:4 | 0:2 | 2:6 | |||
Europos lyga | B grupė | „PSV Eindhoven“ | 2:0 | 2:0 | I vieta | ||
Zagrebo „Dinamo“ | 3:0 | 2:1 | |||||
Odesos „Černomorec“ | 1:1 | 1:0 | |||||
1/16 | Romos „Lazio“ | 3:3 | 1:0 | 4:3 | |||
1/8 | „Valencia“ | 0:3 | 0:1 | 0:4 | |||
2014/15 | Čempionų lyga | II kvalifikacinis | „Dudelange“ | 4:0 | 1:1 | 5:1 | |
III kvalifikacinis | Belgrado „Partizan“ | 0:0 | 2:2 | 2:2 | |||
Atkrintamasis | Bukarešto „Steaua“ | 1:0 | 0:1 | 1:16:5 | |||
B grupė | Madrido „Real“ | 1:2 | 0:4 | IV vieta | |||
„Basel“ | 1:0 | 0:4 | |||||
„Liverpool“ | 2:2 | 1:2 | |||||
2015/16 | Čempionų lyga | II kvalifikacinis | Orchėjaus „Milsami“ | 0:1 | 1:2 | 1:3 | |
2016/17 | Čempionų lyga | II kvalifikacinis | Podgoricos „Mladost“ | 2:0 | 3:0 | 5:0 | |
III kvalifikacinis | Belgrado „Crvena Zvezda“ | 2:2 | 4:2 | 6:4 | |||
Atkrintamasis | Plzeno „Viktoria“ | 2:0 | 2:2 | 4:2 | |||
A grupė | PSG | 1:3 | 2:2 | III vieta | |||
Londono „Arsenal“ | 2:3 | 0:6 | |||||
„Basel“ | 0:0 | 1:1 | |||||
Europos lyga | 1/16 | „Kobenhavn“ | 1:2 | 0:0 | 1:2 | ||
2017/18 | Čempionų lyga | II kvalifikacinis | Vilniaus „Žalgiris“ |
Stadiono rekonstrukcija užtruko
Trečiadienį Vilniuje bulgarai pradės jau šeštąją savo kampaniją Europoje. Nors „Žalgiris“ dar tik svajoja padaryti tai, ką bulgarams pavyko įgyvendinti du kartus, vienu aspektu abi komandos yra panašios.
Namų rungtynes komanda žais „Ludogorets Arena“ stadione, tačiau dar visai neseniai jis neatitiko UEFA reikalavimų, tad svarbiausius mūšius Europoje „ereliai“ būdavo priversti žaisti daugiau nei už 350 km esančioje sostinėje Sofijoje.
Jei vilniečiams pagaliau pavyktų sukurti stebuklą ir prasibrauti į Čempionų lygos varžybas, klubui taip pat kiltų rimta dilema, kur reikėtų žaisti namų rungtynes.
„Progresas Europoje yra greitesnis nei stadiono statybos“, – dar visai neseniai iš 8 tūkst. vietų stadiono, kuriame net nebuvo dirbtinio apšvietimo, šaipėsi Bulgarijos žurnalistai.
Tiesa, ne viskas yra taip niūru. Per savo vadovavimo metus K.Domuščievas ne tik užkėlė „Ludogorec“ į viršūnę, bet ir modernizavo klubo bazę.
Šiuo metu klubo biudžetas yra bene tris kartus didesnis nei žalgiriečių ir siekia apie 7 mln. Eur. Pats verslininkas teigia, kad dvi sėkmingos Čempionų lygos kampanijos yra pakankamas įrodymas, kad ir Razgrado žmonės yra verti pamatyti aukščiausio lygio Europos futbolą, tad pradėjo stadiono renovacijos darbus, pagal kuriuos „Ludogorets Arena“ galėtų priimti apie 12,5 tūkst. aistruolių.
2011-aisiais pradėti stadiono renovacijos darbai tęsėsi dar beveik ir visą praėjusį sezoną ir pagal naująjį sumanymą klubas savo namų arenoje galės priimti Europos taurių turnyrų pusfinalio etapo varžovus. Prieš ateinančio sezono pradžią planuojama baigti ir likusios šoninės tribūnos rekonstrukciją.
Bulgariško futbolo Vladimiras Romanovas
Didžiausias Bulgarijos futbolo mecenatas dėl kai kurių aikštingų pasisakymų ir gana ekscentriško gyvenimo būdo vertinamas nevienareikšmiškai ir primena prieš keletą matų skandalingai pagarsėjusį Lietuvos bankininką Vladimirą Romanovą.
K.Domuščievo ir „Ludogorec“ įtaka pastarąjį dešimtmetį Bulgarijos futbole gerokai išaugo, tačiau net ir tapęs savo šalies klubinio futbolo ruporu, Razgradas priverstas kovoti prieš per dešimtmečius nusistovėjusią sistemą, kurioje svarbiausi įtakos svertai priklauso sunkiasvoriams iš Sofijos (CSKA, „Levski“) bei Lovečo („Litex“).
2015-ųjų pabaigoje Bulgarijoje kilo nemenkas skandalas, kai K.Domuščievas pareiškė, jog „Ludogorec“ paliks šalies pirmenybes, nes mačo teisėjai akivaizdžiai „už ausų“ tempia Razgrado ekipos konkurentą „Levski“.
Priminsime, jog net keletą šalies futbolo komandų globojęs V.Romanovas taip pat ne kartą A lygos pirmenybes vadino lažybų lyga, o galiausiai neapsikentęs tuo, jog rungtynių arbitrai ir šalies futbolo federacijos vadovai nenuolaidžiauja didžiausiam mecenatui, pasitraukė iš Lietuvos futbolo.
Dar viena K.Domuščievo ir V.Romanovo panašumas – norėjimas išbėgti į aikštę vilkint sau priklausančio klubo marškinėliais. FBK „Kauno“ savininkas A lygos rungtynių metu neišbėgo į aikštę tik atkalbėjus klubo administracijos darbuotojams, o štai K.Domuščievas draugiškose „Ludogorec“ rungtynėse yra vilkėjęs ekipos marškinėlius.
Panašių pomėgių turi ir abiejų futbolo milijonierių antrosios pusės. K.Domuščievo žmona Kremena yra ryški Bulgarijos pramogų pasaulio figūra ir ne kartą yra pozavusi įvairiems gyvenimo būdo žurnalams „Ludogorec“ stadione su futbolo kamuoliu, pirštinėmis ar net komandos futbolininkais.
Labai panašiai praeityje yra pasielgusios ir Lietuvos klubinio futbolo nuvorišų moterys: skandalingojo bankrutavusio Vilniaus „Žalgirio“ savininko Vadimo Kastujevo žmona Veronika, buvusio „Vilniaus“ savininko Algimanto Breikšto žmona Jūratė ar ta pati Svetlana Romanova.