Džiugas Bartkus – 3,5
Kiek netikėtas Valdo Augustino Ivanausko pasirinkimas. Džiugas gavo vietą starto sudėtyje, pakeitęs Ernestą Šetkų. Šio šanso nusipelnė, nes ankstesniame šių metų mače su Airija Dubline atrodė labai solidžiai. 10-ąją minutę kojomis gelbėjo lietuvius po šiurkščios Rolando Baravyko klaidos, kai vienas prieš vartininką iššoko Jakupas Andreasenas. Išeinant iš vartų kelis sykius kilo problemų, praleistų įvarčių situacijose komandos išgelbėti neturėjo šansų.
Rolandas Baravykas – 2
Grįžo į starto sudėtį, pakeitęs vieną geriausių mačo su Turkija žaidėjų Saulių Mikoliūną, kuris timptelėjo raumenį ir žaisti negalėjo. 11-ąją minutę gavo Jakupo Andreaseno „sienelę“ už nugaros ir lietuvius gelbėjo tik puikiai sužaidęs Džiugas Bartkus.
Linas Klimavičius – 4
Po fiasko šeštadienį su turkais vienintelis iš visos gynėjų linijos išsaugojo vietą startiniame vienuoliktuke. Kelis kartus kilo problemų valant aukštus kamuolius galva, bet kritinių klaidų veteranas ir vėl išvengė. Iš viso šiame mače Linas dalyvavo net 17 oro dvikovų ir laimėjo 71 proc. jų. Nė vienas kitas Lietuvos futbolininkas neturėjo daugiau nei aštuonių akistatų „antrame aukšte“.
Edgaras Utkus – 3
Grįžo į starto sudėtį ir vėl grąžintas į gynybos vidurį, nors akistatoje su turkais bandė kaišyti spragas atraminėje zonoje. Šį kartą nebuvo labai matomas, gal kiek stigo įprasto Edgaro aktyvumo pradedant atakas. Tiesa, sėkmingai dalyvavo baudos aikštelėje lietuviams mušant pirmą įvartį. Šeštą pridėto laiko minutę gavo geltoną kortelę ir praleis kitą mačą su turkais.
Dominykas Barauskas – 2
Sugrįžo į starto sudėtį, kairiajame gynybos krašte pakeitęs mače su turkais „sudegintą“ Pijų Širvį. 18-ąją minutę visiškai vaikiškai savo baudos aikštelėje timptelėjo už rankos Meinhardą Olseną ir mūsiškiai gavo baudinį, po kurio rezultatas tapo lygus. Už šį epizodą dar pasiėmė ir geltoną kortelę. Silpnas mačas, laimėjo vos vieną dvikovą iš penkių (20 proc.), tad nieko keisto, kad per pertrauką buvo pakeistas.
Vykintas Slivka – 2,5
Atraminėje zonoje nedominavo, bet ir neleido dominuoti varžovams. Pirmojo kėlinio pabaigoje vienas po kito nutiko du labai nesėkmingi epizodai: iš pradžių nevykusiai išmušė kamuolį atraminėje zonoje, o po kelių akimirkų tos pačios atakos metu nuo Meinhardo Olseno gavo skaudų „klyną“ ypač pavojingoje zonoje ir šis epizodas baigėsi nuostabiu Jakupo Andreaseno šūviu bei antruoju šeimininkų įvarčiu. 57-ąją minutę gana patogiai atšoko kamuolys po skerso Arvydo Novikovo perdavimo, bet tolimas smūgis nepavyko. Atsidurdavo laiku ir vietoje ir sulaukdavo gerų perdavimų gana gerose pozicijos, bet kas kartą pritrūkdavo aštrumo. Susidaro įspūdis, kad pastaraisiais metais Vykintas yra praradęs tą lengvumą ir plastiškumą, kuriuo kadaise ir sužavėjo Lietuvos rinktinės trenerius. Šeštadienį taip pat kilo problemų ieškant geriausių galimybių perduodant kamuolį komandos draugams.
Linas Mėgelaitis – 3
Kartu su Arvydu Novikovu buvo vieninteliai Lietuvos rinktinės žaidėjai, kurie pradėjo visas tris šio Tautų lygos ciklo rungtynes. Ramiai tvarkėsi aikštės viduryje, šaltakraujiškumu išsiskyrė tarp visų lietuvių. 59-ąją minutę griežtai įsirėžė į varžovą ir gavo geltoną kortelę. Pagal tikslius perdavimus (85 proc.) buvo geriausias rungtynių žaidėjas, nors žaidžia gana probleminėje zonoje, kurioje išlaikyti tokį aukštą rodiklį yra kur kas sudėtingiau nei vidurio gynėjams.
Justas Lasickas – 3,5
Išsigydęs smulkią traumą, dėl kurios net nebuvo registruotas mačui su Turkija, sugrįžo į komandos sudėtį ir iš karto buvo mestas į aikštę nuo pirmųjų minučių. 6-ąją minutę atliko gerą perdavimą nuo galinės linijos ir viskas baigėsi pirmuoju Lietuvos įvarčiu šiame Tautų lygos turnyre. Gal ir nebuvo toks aktyvus, kaip keliuose pastaruosiuose mačuose, bet kelis sykius sprogtelėjo labai smagiai – 33-iąją minutę vienas toks išpuolis baigėsi tolimu smūgiu. Gaila, bet tokių atkarpų buvo nedaug. Statistiškai tai buvo vienas silpnesnių Justo mačų. Po pertraukos atrodė visiškai išsikvėpęs ir 71-ąją minutę vietą aikštėje užleido Titui Milašiui.
Fiodoras Černychas – 4,5
Po pertraukos vėl išbėgo į aikštę su kapitono raiščiu. Žaidė dešimtojo numerio pozicijoje ir mačą pradėjo labai agresyviai. Tai pasiteisino. Buvo geriausias rinktinės žaidėjas. 6-ąją minutę pasinaudojo savo šansu po Justo Lasicko perdavimo ir išvedė lietuvius į priekį. 58-ąją minutę turėjo gerą šansą pelnyti dublį, bet po kampinio jo galva smūgiuotą kamuolį nuo vartų linijos numušė gynėjas. Prarado 10 kamuolių – daugiausiai tarp lietuvių. Du iš jų – savoje aikštės pusėje.
Arvydas Novikovas – 3,5
Kartu su Linu Mėgelaičiu buvo vieninteliai Lietuvos rinktinės žaidėjai, kurie pradėjo visas tris šio Tautų lygos ciklo rungtynes. Vėl labai solidžiai ir pavojingai kėlė kampinius. Būtent Arvydas pradėjo lietuvių ataką, kuri baigėsi pirmuoju įvarčiu 6-ąją minutę. Sėkmingiausiai iš lietuvių atlikdavo ilgesnius perdavimus, sėkmingiausiai keisdavo atakos kraštus. Paleido Jakupą Andreaseną, kai šis puikiu smūgiu įmušė antrą Farerų salų įvartį. 58-ąją minutę labai gerai pakėlė kampinį ir Fiodoras Černychas buvo arti antrojo įvarčio mušdamas galva. Po pertraukos, pakeitus kraštą, tarpusavio supratimo su Rolandu Baravyku akivaizdžiai stigo. Tradiciškai nevengė žaisti vienas prieš vieną ir tai darė sėkmingai. Žaisdamas vienas prieš savo oponentą sėkmingai jį įveikė 8 kartus iš 9 (89 proc.). Palyginimui, visi likę Lietuvos rinktinės žaidėjai kartu sudėjus laimėjo tik 14 tokių akistatų vienas prieš vieną. Prarado 9 kamuolius, tiesa, tik vieną savo aikštės pusėje.
Augustinas Klimavičius – 2
Vėl grąžintas į starto sudėtį vietoje mače su turkais rungtyniavusio Karolio Laukžemio. Buvo aktyvus. 6-ąją minutę būtent jam buvo siųstas Justo Lasicko perdavimas nuo galinės linijos, tačiau Kauno rajono „Hegelmann“ puolėjas į kamuolį nepataikė, o vėliau antruoju šansu pasinaudojo Fiodoras Černychas. Akistatose su tokiais priešininkais šios pozicijos žaidėjas turėtų būti ypač ryški ir svarbi figūra, tačiau puolėjo šįsyk nesimatė. Antrajame kėlinyje energijos akivaizdžiai trūko, tad 64-ąją minutę vietą aikštėje užleido Karoliui Laukžemiui.
Pijus Širvys – 2,5
Per pertrauką pakeitė Dominyką Barauską, bet vaizdo aikštėje tikrai nepagerino. Nors pliki statistiniai skaičiai nėra prasti, Pijui tai buvo dar vienas sunkus mačas. Daug energijos – mažai naudos. Neteisingas kamuolio išmetimas iš užribio – ne ta klaida, kurią turėtų daryti Lietuvos rinktinės žaidėjas. Žengęs į aikštę tapo pačia pažeidžiamiausia Lietuvos rinktinės vieta, kuria šeimininkai stengėsi naudotis.
Karolis Laukžemis – 2,5
64-ąją minutę pakeitė Augustiną Klimavičių. Vos tik žengęs į aikštę, tiesiomis kojomis atakavo priešininką ir gavo geltoną kortelę.
Titas Milašius – be vertinimo
71-ąją minutę pakeitė Justą Lasicką. Pora kartų bandė „kabintis“ galva kovodamas dėl aukštų kamuolių, bet Farerų salų vartininkui šie epizodai didelio pavojaus nekėlė.
Vilius Armanavičius – be vertinimo
82-ąją minutę pakeitė Liną Mėgelaitį. Mačo pabaigoje pralaimėjo oro dvikovą, po kurios Farerai turėjo puikią progą mušti trečią įvartį.
Ignas Kružikas – be vertinimo
82-ąją minutę pakeitė Rolandą Baravyką.
Valdas Augustinas Ivanauskas – 0,5
Treneri, gal vis dėlto jau laikas?
Valdo Augustino Ivanausko komanda prapylė ir vėl.
Strategas pakeitė aprangą ir išsliuogė iš kostiumo, pasirinkdamas laisvesnį melsvų marškinių ir pilkšvo lengvo megztuko stilių, bet nepadėjo ir tai.
Taktiškai tai vėl buvo mačas apie nieką. Nebuvo matyti nei idėjų, nei noro, nei rezultato. Varžovai ir vėl žaidė pragmatiškai, primityviai, bet geriau, šeimininkai nepasimetė net praleidę, o iki lietuvių įvarčio irgi iniciatyva priklausė Farerų saloms.
Lietuviai ilgiau kontroliavo kamuolį (53/47 proc.), surengė daugiau atakų (46-38), dažniau (344-284) ir tiksliau (75-67 proc.) perdavinėjo kamuolį, bet vis tiek buvo žymiai prastesnė komanda ir švieslentėje degantys skaičiai yra dėsningas rezultatas.
V.A.Ivanauskas atliko kelis kosmetinius keitimus ir išleido vienuoliktuką, kuris buvo labai panašus į naudotą pirmajame ciklo mače su Liuksemburgu. Lyginant su tuo maču, Ernestą Šetkų tarp virpstų pakeitė Džiugas Bartkus, Linas Klimavičius gynybos viduryje žaidė vietoje Beno Šatkaus, o Fiodoras Černychas – vietoj Pauliaus Golubicko.
Vėl gavo įvartį į rūbinę, tad po pertraukos reikėjo reaguoti, bet... Keitimai ir vėl silpni, kai kurie – kaip Pijaus Širvio – netgi silpninę bendrą vaizdą.
Šturmo apraiškų nebuvo nė kruopelytės. Ketvirtą iš eilės pralaimėjimą V.A.Ivanauskas ir jo vyrai pasitiko apatiškomis akimis. Farerai mačo pabaigoje buvo žymiai arčiau trečiojo įvarčio, nei lietuviai antrojo.
Pagal laimėtų dvikovų skaičių stipresni buvo šeimininkai, o būtent kovingumą prieš mačą akcentavo lietuvių strategas.
Kaip ir rungtynėse su Liuksemburgu, didžiausia problema buvo krašto gynėjai, bet treneris būdų, kaip ją užmaskuoti, taip ir nerado. Rolandas Baravykas blaškėsi visas rungtynes, o Dominykas Barauskas uždirbo baudinį padaręs žioplą pražangą.
Vienas kūrybingiausių žaidėjų Paulius Golubickas paliktas ant suolo – jei jis negali žaisti, tai geriau tokio žaidėjo išvis neregistruoti. Jei „Gorica“ saugas galėjo rungtyniauti ir nebuvo leistas į aikštę taktiniais sumetimais, tai tuomet galima konstatuot viena – V.A.Ivanauskas vienas prasčiausių trenerių per visą rinktinės istoriją.
Galima guostis „pritrūkusiais centimetrais“, sėkmės stygiumi ar postringauti apie varžovų futbolininkų kainas, tačiau kol nacionalinė komanda sems vieną pralaimėjimą po kito ir primins ne rinktinę, o treneriui švogeriškų agentų bandymų poligoną, tol V.A.Ivanauskas bus tarkuojamas be gailesčio. Palaikymo po nesėkmių komanda gali tikėtis tik tada, kai joje žais visi stipriausi žaidėjai.
Stratego elgesys po mačo – taip pat žemiau grindjuostės. Išgirdus klausimą apie ateitį, pradėti svaičioti apie karą Ukrainoje – gėda. V.A.Ivanauskas – mušta korta ir ši galva turi kristi. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo daugiau laiko naujo stratego paieškai Lietuvos futbolo federacija turės.
