Tokios kalbos pagarsėjo po to, kai sutartį su A lyga nutraukė tarptautinė įmonė „Sportradar“, kuri, nors ir diktavo sąlygas, skirdama nepatogius rungtynių laikus, tačiau numesdavo solidų finansinį krepšį čempionato organizatoriams. Kalbant skaičiais – nuo 2017-ųjų iki šių metų pabaigos galiojusi sutartis garantavo 250 tūkst. eurų injekciją.
„Sportradar“ yra sporto varžybų stebėjimo agentūra, renkanti ir analizuojanti duomenis bei teikianti juos lažybų bendrovėms, sporto federacijoms bei žiniasklaidai.
Kai neliko Lietuvos futbolo mastais solidaus finansinio indėlio, A lygos klubai pasisuko į LFF, disponuojančią apie 9 milijonų eurų biudžetu.
„Niekas nėra aišku, neturime nei generalinio rėmėjo, nei tokio, kuris pirktų televizines teises“, – 15min situaciją komentavo po pastarojo sezono A lygos valdybos pirmininku išrinktas Marijampolės „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas, vadovo poste pakeitęs Rytį Davidovičių.
Kad aukščiausio rango šalies pirmenybes vykdančios organizacijos padėtis yra sunki, pripažino ir 15min kalbintas LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. Jis pabrėžė, kad pagrindinis šalies futbolo organas iš esmės negali nusisukti nuo A lygos, nes oficialiai yra atsakingas už nacionalinių pirmenybių organizavimą.
Pavyzdinis modelis – ten, kur sviedinys oranžinis
E.Stankevičius konstatavo, kad A lyga neturi nei generalinio, nei smulkesnių rėmėjų, nei prezidento, tad ir organizuoti pirmenybių tiesiog neturi galimybių.
LFF generalinis sekretorius pabrėžė, jog federacija ir anksčiau vykdė kai kurias veiklas, susijusias su A lyga: suteikė licencijas, sudarė tvarkaraščius, rūpinosi rungtynių perkėlimu, skyrė drausmines nuobaudas ir t.t. Pati A lyga daugiausia buvo atsakinga už rinkodarą ir komunikaciją.
Pavyzdinį modelį E.Stankevičius rado Lietuvos krepšinyje, kuriame pats anksčiau dirbo ir kur teises rengti nacionalines pirmenybes turinti Lietuvos krepšinio federacija (LKF) jas suteikė Lietuvos krepšinio lygai (LKL).
„LKL vykdo savo veiklą, turi savo prezidentą, generalinį direktorių. Visą lygos veiklą jie vykdo patys, negaudami jokių lėšų iš LKF. Mano nuomone, lygiai toks pats modelis turėtų egzistuoti ir futbole. A lyga turėtų būti atskiras juridinis vienetas, vykdantis visą savo veiklą.
Mes – LFF – suteikiame visas teises organizuoti čempionatą, mes jais pasitikime, jie turi generalinius rėmėjus, turi rinkodarą, komunikaciją, turi balsą ir vykdomajame, sprendžia, dalyvauja LFF veiklos valdyme.
Bet matome, kad daugybę metų niekas nėra daroma taip, kaip turėtų būti. Dėl to taip ir atsitiko, kad šiuo metu finansinių išteklių pati A lyga neturi“, – 15min aiškino E.Stankevičius.
Taip LFF generalinis sekretorius atsakė ir V.Murauskui, kuris A lygos čempionato organizavimo naštos perkėlimą LFF pavadino žingsniu atgal.
„Tai būtų žingsnis atgal, bet susidarė tokia situacija, kad apskritai sporto rėmimas nežiba, taip yra ir šioje sporto šakoje“, – sakė V.Murauskas.
A lygos valdybos pirmininko skaičiavimais, čempionato organizavimas kainuotų apie 400–500 tūkstančių eurų. Tokius skaičius patvirtino ir E.Stankevičius.
„Aš artimiausiu metu pasidarysiu suvestinę, pasiskaičiuosiu, kiek reikia išteklių 2019 metų sezonui surengti ir tada ieškosim įmanomų variantų. Gal bus iš klubų dalis renkama. Yra ir dar minčių, kaip A lygos klubai galėtų prisidėti prie čempionato išlaikymo. Tada žiūrėsime, koks yra federacijos indėlis. Kad nacionalinis čempionatas vyks – tikrai taip, bet ieškosim abiem pusėms prieinamo sprendimo, kaip iš tos situacijos išeiti“, – kalbėjo E.Stankevičius.
Kad nacionalinis čempionatas vyks – tikrai taip, bet ieškosim abiem pusėms prieinamo sprendimo, kaip iš tos situacijos išeiti
Paprašytas patikslinti, kokiais konkrečiais būdais klubai galėtų prisidėti prie A lygos gyvavimo, LFF generalinis sekretorius paminėjo starto mokestį, tačiau apie jo dydį, kaip pats sako, kalbėti dar anksti.
Kitą E.Stankevičiui patikusį modelį pasiūlė V.Murauskas. Dabartinis A lygos vadovas siūlo dalį pinigų, kuriuos iš UEFA gauna keturi Europos ir Čempionų lygoje dalyvaujantys Lietuvos klubai, atriekti nacionaliniam čempionatui.
LFF gali kelti sąlygas
Jei realiausias scenarijus išsipildytų ir LFF apsiimtų organizuoti visą A lygos čempionatą, gali būti, kad pasiūlytų ir savo sąlygas.
Pavyzdžiui, dėl legionierių ir lietuvių skaičiaus komandose. E.Stankevičius paminėjo akivaizdų faktą, kad nacionalinių komandų – tiek vyrų, tiek jaunimo – rezultatai nėra džiuginantys.
„Mes turime minčių dėl legionierių mokesčių, nes šiuo metu turime tam tikras jaunimo skatinimo programas, kurios yra finansuojamos iš surenkamų pinigų už legionierius, turime minčių, kaip pakelti vietinius lietuvius, kad jie labiau dalyvautų ir įsitrauktų į veiklą.
Yra sportinė dalis su tam tikrais kriterijais, kur federacija turi savo matymą, nes tai atsiliepia vėliau ir nacionalinių rinktinių rezultatams“, – 15min pasakojo E.Stankevičius.
Yra sportinė dalis su tam tikrais kriterijais, kur federacija turi savo matymą, nes tai atsiliepia vėliau ir nacionalinių rinktinių rezultatams
V.Murauskas dėl legionierių limito klausimų kalbėjo ramiai ir tikino jokių užuominų apie tvarkos pakeitimus dar negirdėjęs, tačiau pripažino, kad iš LFF galima tikėtis papildomų išlygų.
„Pagal ilgalaikę programą, 2019 metais turėtų būti registruojami ne 5, o 4 žaidėjai ne iš Europos Sąjungos valstybių. Vėliau – trys. Jei laikysimės priimtų dokumentų, tai turėtų būti taip. Bet priimti dokumentai, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, gali kisti. Juolab kai keičiasi vadovai.
Kitaip būtų, jei priimtų keitimą... Komandos dabar pasirašinėja sutartis, tad priimti kardinalius sprendimus prieš pat čempionatą būtų netikslinga. Tada prisidėtų ir papildomos išlaidos“, – svarstė A lygos valdybos pirmininkas V.Murauskas.
Bet priimti dokumentai, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, gali kisti. Juolab, kai keičiasi vadovai
Kalbant apie A lygos valdymą, E.Stankevičius išreiškė norą turėti federacijos žmogų A lygoje.
„A lygos viduje turėtų atsirasti federacijos žmogus – ar direktorius, ar kuratorius, ar projektų vadovas, kuris būtų ta jungiamoji grandis kasdienėje veikloje ir pas kurį būtų visa informacija tarp federacijos ir A lygos“, – viziją dėstė LFF vadovas.
Klubų skaičius – mįslė
8 arba 10 komandų – tokie du scenarijai galimi kitame A lygos sezone. Šiuo metu paraiškas gauti A lygos licencijas yra pateikę 10 klubų: Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Kauno „Stumbras“, Kauno „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“, „Palanga“, „Jonava“, „Panevėžys“ ir Alytaus „Dainava“.
V.Murauskas sako, kad komandų skaičiaus didinimas teigiamai atsilieptų LFF norui aukščiausioje šalies lygoje matyti daugiau vietinių žaidėjų.
„Dvi komandos prisidėtų, o tai yra 50 žaidėjų. Nežinau tiksliai, bet manau, kad 30–35 lietuviai pasijungtų į A lygą. Ir jei žaidėjas žaidžia tame lygyje, jo paties lygis kyla“, – svarstė V.Murauskas.
Klubams licencijas, kaip ir anksčiau, išduos LFF. Minimalus kitų metų klubo biudžetas – 300 tūkstančių eurų.
Tiesa, yra bent vienas klubas, kuriam tie 300 tūkstančių eurų gali būti nepakeliama našta. Tai – Klaipėdos „Atlantas“, kuris visą praėjusį sezoną murkdėsi skolų balose.
V.Murauskas pasakojo kalbėjęs su „Atlanto“ vadovu Vaciu Lekevičiumi, o šis patikino, kad „jis išsikapstys“ ir komanda Lietuvos čempionate 2019-aisiais žais.
Kiek plačiau apie reprezentacinės Klaipėdos komandos bėdas 15min papasakojo E.Stankevičius.
„Yra kažkokių kalbų vėl, kad deramasi su investuotojais, bet nėra nieko konkretaus, kad būtų kokie įsipareigojimai ar bent normalūs, realūs pažadai. Kol kas jie teigia, kad dalyvaus čempionate, bet licencijavimas parodys“, – optimizmu netryško LFF vadovas.
Jis pridūrė, kad „Atlantas“ turi skolų ne tik federacijai, bet ir žaidėjams, kitoms organizacijoms. Tai reiškia, kad, jei Klaipėdos ekipa ir gautų pinigų, pavyzdžiui, iš UEFA, jie klubo nepasiektų, o būtų panaudoti įsiskolinimams padengti.
Yra kažkokių kalbų vėl, kad deramasi su investuotojais, bet nėra nieko konkretaus, kad būtų kokie įsipareigojimai ar bent normalūs, realūs pažadai
„Sunki padėtis „Atlanto“, – konstatavo E.Stankevičius.
Transliacijos bus, tačiau neaišku – kokios
Anksčiau minėta „Sportradar“ įmonė finansinėmis injekcijomis užtikrindavo A lygos turnyro transliacijas internetu, tačiau jai pasitraukus šis klausimas taip pat pakibo ore.
Tiek V.Murauskas, tiek E.Stankevičius tikina, kad rungtynes žiūrovai stebėti galės, tačiau dar neaišku – kokio lygio.
„Esu įsitikinęs, kad transliacijos bus, vakar teko kalbėti su federacija. Klausimas, kas už jas mokės“, – sakė V.Murauskas.
LFF vadovas tikina norintis žiūrovams pasiūlyti aukštesnio lygio transliacijas, o būtent dėl to ir čempionato organizavimo išlaidos gali siekti apie 500 tūkstančių eurų.
„Visi supranta, kad, jei parodysime aukščiausios lygos rungtynes viena kamera ir rodysim internetu, tai patrauklumas bus paties žemiausio lygmens. Negalime sau to leisti“, – konstatavo E.Stankevičius.
Aktualus transliacijų užtikrinimo klausimas bus ir patiems A lygos klubams, nes nuostatai numato, jog rungtynės privalo būti filmuojamos tam, kad vėliau būtų galima aiškintis ginčytinus epizodus. Tad, jei niekas neapsiims finansuoti transliacijų, našta kris ant pačių klubų pečių.
