Čempionų biudžetas – ne Lietuvos lygai
Pernai dar kartą visus prestižinius Lietuvos futbolo trofėjus apgynęs „Žalgiris“ nesirengia jų perleisti ir šiais metais. Komandai iškelti įprastiniai tikslai – penktą kartą iš eilės iškovoti šalies čempionų titulą, septintą kartą iš eilės kelti į viršų Lietuvos futbolo federacijos taurę ir penktą kartą iš eilės triumfuoti dvikovoje dėl Supertaurės.
Pirmą žingsnį žalgiriečiai jau žengė praėjusį savaitgalį, kai Supertaurės mače po atkaklios kovos įveikė „Trakus“.
Šis sezonas vilniečiams – ypatingas. 70-ąjį jubiliejinį sezoną A lygos čempionai pradeda ne tik su didžiausiu pinigų maišu, tačiau tikina norintys kaip reikiant patriukšmauti Europoje.
Būtent atsižvelgiant į Europos taurių turnyro kovas buvo subalansuotas ir šiemetinis „Žalgirio“ biudžetas.
Klubo direktorės Vilmos Venslovaitienės teigimu, šiais metais planuojama surinkti 2,28 mln. eurų. Palyginti su praėjusio sezono faktiniu pajamų biudžetu, planuojamas beveik 50 tūkst. eurų padidėjimas.
38 proc. klubo biudžeto (868 tūkst. eurų) sudarys Vilniaus miesto savivaldybės skiriama parama, 35 proc. (768 tūkst. eurų) klubas surenka iš privačių rėmėjų ir komercinės veiklos, o likusi dalis (625 tūkst. eurų) atitenka padalijus UEFA skiriamas lėšas.
Žinomas ir planuojamų išlaidų biudžetas. Jis turėtų siekti 2 mln. 98 tūkst. eurų. Iš šios sumos 64 proc. skiriama klubo darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams, o 36 proc. – kitoms su klubu susijusioms išlaidoms apmokėti.
Atkreipus dėmesį, kad pajamų ir išlaidų biudžetas skiriasi beveik 200 tūkst. eurų, V.Venslovaitienė paaiškino, kad toks balansas pasirinktas sąmoningai.
„Futbole biudžetas planuojamas ne metams, o 18 mėnesių. Norime šią vasarą turėti didesnes finansines galimybes, kad peržengę antrą UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų etapą galėtume pasirašyti sutartis su pajėgesniais futbolininkais. Peržengus šį barjerą, mūsų lauktų dar bent ketverios rungtynės Europos taurėse, o su naujokų pagalba galėtume pamėginti įgyvendinti ir seną savo svajonę – prasiveržti į Europos taurių turnyrų grupių varžybų etapą“, – skaičiuoja V.Venslovaitienė.
Keletą metų skaudžiausiai A lygos milžinui kandantis, tačiau parversti jo ant šono taip ir neįstengiantis „Trakų“ klubas ir šiuos metus pradės su tris kartus kuklesniais finansiniais resursais.
Kasmet po milijoną tonų baltarusiškos naftos parduodančios „LIT-Invest“ vadovas Janas Nevoina ir toliau nuo futbolo nenusisuka. Naftos verslas ir energetikos projektai kasmet solidžiai papildo bendrovės kasą, o dalis šių lėšų nukapsi ir futbolo vystymui.
Praėjusiais metais „Trakų“ komandos biudžetas sudarė apie 600–700 tūkst. eurų. Panašiai tokiomis pačiomis sumomis vicečempionai operuos ir šiemet.
Suvalkiečiai taupys
Vienintelis A lygos klubas, kuris šį sezoną pradės mažesniu biudžetu nei praėjusiais metais, yra Marijampolės „Sūduva“.
Suvalkiečiai skaičiuoja, jog šiemet jiems reikės apie 600 tūkst. eurų. Ši suma yra apie 8 proc. kuklesnė nei praėjusiais metais (650 tūkst. eurų).
Klubo ilgamečio prezidento Vidmanto Murausko teigimu, ilgalaikių rėmėjų klubas beveik neturi, tad kiekvienais metais iš naujo reikia rinkti paramą. Tikėtina, kad šiemet rėmėjų ratas bus mažesnis, tad ir jų parama – kuklesnė. Tačiau suvalkiečiai ir toliau žada būti vienu stabiliausių klubų čempionate.
Pernai bronzos apdovanojimus iškovojusi „Sūduva“ ir šiemet taikysis į prizininkų trejetą, o sėkmingai sukritus kortoms netgi norėtų pakutenti nervus A lygoje dominuojančiam „Žalgiriui“.
Klaipėdoje – lengvas atokvėpis
Kaip ir kasmet, neramiai tarpsezonį išgyveno Klaipėdos „Atlanto“ klubas. Už prizininkų pakylos pernai likusi komanda ir toliau stipriai priklauso nuo Konstantino Sarsanijos, todėl visi uostamiestyje kur kas lengviau atsikvėpė, kai 48-erių rusas nusprendė likti komandoje ir šiemet.
K.Sarsanijai šis sezonas bus jau penktasis Lietuvoje. Jis yra ilgiausiai A lygos komandai vadovaujantis treneris tarp visų dabartinių strategų.
Pasak „Atlanto“ atstovų, komandos biudžetas ir šiemet liks beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais – 600 tūkst. eurų.
Su šiuo finansiniu užnugariu Klaipėdos klubas pasiryžęs grįžti ant prizininkų pakylos, o kad šios ambicijos nėra laužtos iš piršto, parodo ir tarpsezonio darbai – komandos žaidimui aikštės viduryje nuo šiol diriguos iš „Žalgirio“ atvykęs buvęs Lietuvos rinktinės saugas Linas Pilibaitis.
Kartu su Vilniaus „Žalgiriu“ „Atlantas“ yra vieninteliai A lygos klubai, kuriems praeityje yra pavykę tapti šalies čempionu. Iš viso klaipėdiečiai tai padarė keturis kartus, paskutinį – 1984-aisiais.
Jonavoje – kokybinis šuolis
Bene labiausiai „finansinius raumenis“ šiemet „išpumpavo“ įvaizdį stipriai pakeitęs „Jonavos“ klubas. Jonaviečiai ne tik pakeitė komandos logotipą, visą trenerių štabą, tačiau antrąjį savo sezoną stipriausiame divizione pradeda ir su kur kas didesnėmis ambicijomis.
Praėjusiais metais Roberto Poškaus treniruojami debiutantai Lietuvos futbolo pasaulyje sukėlė nemažai šurmulio, o šiais metais planuoja atlikti dar ir kokybinį šuolį organizacine prasme.
Pernai jonaviškių metinis biudžetas buvo mažiausias lygoje ir sudarė vos 200 tūkst. eurų.
Anot naujojo klubo vadovo Marijaus Stankevičiaus, šiemet jis planuojamas daugiau nei dvigubai didesnis – apie 450 tūkst. eurų.
Antrą sezoną iš eilės Jonavos futbolas turi tvirtą užnugarį – „Klaipėdos terminalo grupės“ savininką Zigmą Petrauską. Buvęs Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas ir legendinio Kauno „Atleto“ klubo vadovas komandą valdo su dar vienu privačiu investuotoju, rajono savivaldybe ir asociacija „Už Jonavos futbolo ateitį“, tačiau verslininko įtaka, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, yra didžiausia.
„Trumpalaikiai tikslai, visų pirma, yra sukomplektuoti perspektyvią komandą. Nusistatėme sutarčių pasirašymo ir žaidėjų atrankos strategiją, nutarėme, kad norime skaidraus futbolo. Stengėmės sudėlioti komandą, kuri galėtų užtikrinti mums geresnį rezultatą nei pernai. Tada likome šešti, tad šiemet norėtume būtų penkti ar ketvirti“, – svarstė Z.Petrauskas.
Komanda turi ir ambicijų žaisti Europos turnyruose, tačiau tam, pasak Z.Petrausko, dar reikia subręsti ir tinkamai pasiruošti. Vienas pirmųjų žingsnių – sporto infrastruktūros gerinimas.
Išaugusios „Stumbro“ ir „Utenio“ ambicijos
200 tūkst. eurų savo biudžetus šiemet padidino Utenos „Utenio“ ir Kauno „Stumbro“ klubų vadovai. Uteniškiai šiemet planuoja 550 tūkst. pinigų kapšą, kauniečiai – apie 500 tūkst. eurų.
Tiesa, „Utenio“ klubo direktoriaus Artūro Gimžausko teigimu, apie 150 tūkst. iš metinio „Utenio“ biudžeto bus skirta futbolo akademijai.
Kardinaliai pasikeitusiam „Stumbrui“ praėjęs sezonas buvo sėkmingas – komanda pasiekė LFF taurės pusfinalį, o A lygoje užėmė penktąją poziciją. Tačiau šiemet tikslai – aukštesni ir to neslepia ekipos vairininkas Mariano Barreto.
„Norime būti aukščiau negu pernai, mūsų tikslas – vieta pirmajame A lygos ketverte. Norime kovoti dėl vietos Europos taurių turnyruose. Taip, tai nebus lengva, tačiau to sieksime“, – tikina portugalas.
„Žalgirių“ biudžetai skiriasi 7 kartus
Kukliausiai šiemetinėse pinigų lenktynėse atrodys tik paskutinę akimirką į nuvažiuojantį sezono traukinį įšokęs „Kauno Žalgirio“ klubas. Sutartų rungtynių skandalo sutrupintą Kazlų Rūdos „Šilą“ stipriausiame divizione vėl pakeitę kauniečiai šiemet planuoja išsiversti su 320 tūkst. eurų.
Ši suma yra daugiau nei 7 kartus mažesnė už didžiausią biudžetą turinčios ir dėl istorinio vardo su kauniečiais kovojančios stipriausios šalies komandos.
„Kauno Žalgirio“ tikslas šiemet išliks toks pats, kaip ir praėjusiais metais – komanda sieks išsaugoti vietą tarp stipriausiųjų.
Tai padaryti bus nelengva ir dėl tos priežasties, kad Vitalijaus Stankevičiaus auklėtiniai keletą pastarųjų mėnesių gyveno nežinioje. Nors ruoštis sezonui klubas pradėjo anksti, kaip ir daugelis A lygos komandų, žaidimo planą ir kadrus klubo vadovai dėliojo Pirmos lygos pirmenybėms. Į A lygą klubas grąžintas tik likus kiek daugiau nei savaitei iki pirmenybių pradžios po „Šilo“ fiasko.
Vis dėlto A lygos vadovai jau anksčiau buvo žadėję, kad jei tokio žingsnio teks imtis, kauniečiams bus leista pirmojo turo dvikovą sužaisti vėliau ir čempionatą pradėti nuo antros savaitės.
