Žmonės neturi valios ne sportuoti, o ieškoti priežasčių, kodėl turėtų tai padaryti. Jei bent 21 kartą – tiek, sakoma, užtenka įpročiui išugdyti – rastų, pamatytų, kad toliau sekasi vis geriau. Ir po to ieškai motyvacijos jau nebe išbėgti, o nubėgti dar vieną kilometrą, dar kiek greičiau, ir, tiesa, tų motyvacijų pavidalų – daug.
Kompanija
Bėgimas neretai suvokiamas kaip visiškai individualus užsiėmimas, ir tai nėra klaidingas jo suvokimas. Vieniems labai tinka bėgioti vieniems, tačiau tų, kurie turi bėgimo kompanionus ar net didžiules kompanijas – nėra mažai. Šiuo atveju itin gerai, kad bėgikai sugeba vieni kitus motyvuoti. Netyčia užklydus minčiai „gal šiandien praleisiu“, kitas tuoj pat gali palaikyti, paraginti ateiti. O tuo, kad nuėjęs niekada nesigaili, neabejoja niekas.
Neretai žmonės susiranda net bėgimo draugus. Tai žmonės visiškai ne iš jų draugų ar artimųjų rato, tai tiesiog bėgimo kolegos. Tokiu atveju, žmogus žino, kad su pastaruoju susitikti ir pasikalbėti gali tik apsiavęs sportinius batelius ir išbėgęs į parką.
Ne vienas bėgikas prisipažįsta šį sportą atradęs būtent kaip meditacijos formą.
Meditacija
Skubančiame ir lekiančiame šiuolaikiniame pasaulyje žmogui lieka vis mažiau laiko tiesiog pabūti su savimi. Ne vienas bėgikas prisipažįsta šį sportą atradęs būtent kaip meditacijos formą. Tiesiog pabūti su savimi, atitrūkti nuo darbinių ar šeimyninių reikalų, o galbūt kaip tik – dar geriau juos apgalvoti, permąstyti, sudėlioti savaitės planus į priekį arba tiesiog išvalyti mintis ir negalvoti nieko – pusvalandis, valanda ar daugiau lengvo bėgimo tam tikslui – pats tas.
Lieknėjimas
Bėgimas – turbūt vienas geriausių būdų deginti kalorijas. Tai, kiek kalorijų sudeginama, priklauso nuo žmogaus svorio ir bėgimo greičio. Tačiau apytiksliai skaičiuojama, kad per valandą bėgdamas ristele žmogus sudegina apie 550–900.
Gera nuotaika
Ne vienas bėgiojantis jums pasakys, kad po fizinio krūvio grįžta namo kur kas geriau nusiteikęs. Regis, niekad nepapasakojo smagaus pokšto, nieko tokio linksmo ar pozityvaus nenutiko, tačiau nuotaika – kur kas geresnė. Viskas paaiškinama moksliškai – sportuojant žmogaus organizmas išskiria endorfiną, dar vadinamą laimės hormonu, ir tai gerina mūsų savijautą. Sakoma, kad sportas – vienas geriausių būdų nugalėti nerimą, kovoti su depresija.
Rezultatai
Didžioji dalis sportininkų, paklausti, kas juos labiausiai motyvuoja sportuoti, įvardintų rezultatus. Pradedantiesiems sportininkams, kol rezultatų dar nematyti, galbūt kiek sunkiau, tačiau vos pajutus, kaip keičiasi kūnas, gyvensena, grįžti į ankstesnį gyvenimo be sporto – retam norisi. Pajutus, kad gali nubėgti vis daugiau kilometrų, vis didesniu greičiu, ilgiau bėgti, atsiranda ir sporto bei naujų rezultatų alkis.
Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai ir sportas, regis, ne taip ir susiję, tačiau didžioji dalis šių dienų žmogaus gyvenimo „sutelpa“ į „Facebook“, „Instagram“ ar kitus socialinius kanalus. Kai sveika gyvensena, sportas, o Lietuvoje ypač dabar – bėgimas, tapo naująja mada, įkelti į savo paskyrą sveikuoliškų salotų, įveiktos distancijos ir sudegintų kalorijų nuotrauką – itin populiaru. Bėgikai tikina, kad dalintis pasiekimais, emocijomis – labai smagu.
Šeima
Viena didžiausių demotyvacijų, o kartu ir motyvacijų, pasak psichologų, yra šeima. Jei vienas iš šeimos narių pradės sportuoti, sveikai gyventi, o kiti šalia kirs mėsainius ir tingiai gulės ant sofos, pasiryžusiajam pakeisti gyvenimą reikės dvigubai ar net trigubai daugiau valios. Kasdien atsisakyti padrybsoti prie filmo ar sukirsti pakelį bulvių traškučių – sunku, tačiau kartu išsiruošti pasportuoti ir po to pasidaryti salotų kur kas lengviau. Juolab kad tokiu atveju atsiranda ir motyvacija, minimali konkurencija vienas prieš kitą. Tai skatina žmones judėti į priekį, siekti rezultatų.
Jei vienas iš šeimos narių pradės sportuoti, sveikai gyventi, o kiti šalia kirs mėsainius ir tingiai gulės ant sofos, pasiryžusiajam pakeisti gyvenimą reikės dvigubai ar net trigubai daugiau valios.
Saldumynai
Manydami, kad sportuojantys žmonės nevalgo saldumynų ir savęs nelepina – klystate. Taip būna, tačiau kardinaliais atvejais. Suvalgyti porciją ledų ar net pyrago, savaime aišku, galite ir kasdien, tačiau kiekvienas sportuojantis jums pasakytų, kad ištvėrus kelias dienas ir pasilepinus jau užsitarnautu skanėstu – visai kas kita.
Kai kurie leidžia sau tuo pasilepinti kartą per savaitę, kiti – užsibrėžia tikslą ir tik tada ryžtasi mažai nuodėmei, bet kokiu atveju, visi vieningai teikia, kad tai tampa papildomu motyvacijos šaltiniu.
Nealkoholinis alus
Išgerti alaus stiklinę po intensyvios treniruotės – nepatartina, tačiau išgerti kvietinio nealkoholinio alaus – ne tik galima, bet kai kurių specialistų teigimu, net naudinga. Kvietinis nealkoholinis alus veikia panašiai kaip izotoninis gėrimas: greičiau grįžta prarasti skysčiai, o aluje esantys polifenoliai stiprina imuninę sistemą. Bėgikai tikina, kad stiklinė kvietinio nealkoholinio alaus kartais jiems tampa motyvacija įveikti sunkų papildomą kilometrą.
Lažybos
Kad ir kaip atrodytų keistai, dalis sportininkų savo pirmuosius kilometrus nubėgo dėl vienokių ar kitokių lažybų – įsipareigoję draugui nubėgti tam tikrą distanciją ar numesti 10 kilogramų. Įdomiausia, kad įvykdę užsibrėžtus tikslus, neretai žmonės bėgioja ir toliau, nes per tą laiką tiesiog pamilsta bėgimą.
