Akistatoje, kurioje yra suplanuotos 14 partijų, norvegas pirmauja 6,5:3,5. Tai reiškia, kad per likusias keturias partijas M.Carlsenui užtenka iškovoti dvi lygiąsias arba laimėti vieną kartą.
Dešimtoje partijoje M.Carlsenas tradiciškai žaidė lėčiau nei jo oponentas, tačiau šį kartą lentoje stumdė baltas figūras ir turėjo nežymią persvarą nuo pat pirmųjų minučių.
Po 41-ojo ėjimo didmeistriai turėdami po keturis pėstininkus, žirgą ir karalių paspaudė vienas kitam rankas.
Partija truko 2 val. 5 min.
„Varžovas mane nustebino pasirinkdamas Petrovo gynybą ir manau, kad buvau kiek geresnis, bet paskubėjau atlikdamas 20 (g4) ir 21 (Bf4) ėjimus, galėjau būti kantresnis. Visgi tuo metu jau turėjau nedidelę persvarą. kaip bebūtų, tai man yra geras rezultatas“, – po mačo kalbėjo M.Carlsenas.
„Problema žaidžiant juodaisiais dažniausiai yra ta, kad neturite geresnio pasirinkimo, ypač klasikinėje partijoje. Šiandien tiesiog norėjau sužaisti normalią partiją ir nesuklysti darydamas savo ėjimus. Likusiose keturiose partijose turėsiu porą bandymų žaisdamas baltosiomis figūromis. Žinoma, labai daug kas priklausys nuo 11-osios partijos“, – svarstė J.Nepomniaščis.
Spaudos konferenciją vedęs amerikiečių didmeistris Maurice'as Ashley paklausė ruso, ar likus keturioms partijoms pretendento strategija vis dar yra laimėti šią akistatą. Į tai J.Nepomniaščis turėjo tiesų trijų žodžių atsakymą: „Tai – absurdiškas klausimas“.
Ketvirtadienį šachmatininkų laukia laisva diena, o po to jie kasdien sužais tris partijas iš eilės.
M.Carlsenui pasaulio čempiono titulas priklauso nuo 2013-ųjų, kai įveikė indą Viswanathaną Anandą. Vėliau norvegas apgynė sostą tris kartus, įveikęs V.Anandą (2014), rusą Sergejų Karjakiną (2016) ir amerikietį Fabiano Caruaną (2018).
Pasaulio čempionato finalo prizų fondą sudaro 2 mln. eurų. Nugalėtojui atiteks 60 proc. šios sumos, o pralaimėtojui – 40 proc. Jei po 14 partijų rezultatas būtų lygus, tuomet nugalėtojas gautų 55 proc. fondo, o pralaimėtojas – 45 proc.
