Ne, ne legendinis Italijos kelių monstras automobilis „Ferrari“, o italų dviratininkas Roberto Ferrari iš „Androni Giocattoli“ eipos. Jis, likus kelioms dešimtims metrų iki finišo, aplenkė lietuvį ir nuskriejo į pergalę, iki kurios ilgiausiame etape šių metų „Giro d‘Italia“ etape (243 km) teko minti net 6 val. 49 min. 5 sek.
Prieš pat finišo liniją „Orica-GreenEdge“ komandai atstovaujantį Lietuvos dviratininką dar viena vieta žemiau nustūmė italas Francesco Chicchi („Omega Pharma-Quickstep“). Bet pirmasis trejetas gali didžiuotis, jog už nugaros paliko lemiamoje atkarpoje dėl pergalės bandžiusį kovoti pasaulio čempioną britą Marką Cavendishą. Be ištikimų ginklanešių – kitų „Sky“ komandos dviratininkų – finišo tiesiojoje likęs sprinto karalius užėmė ketvirtąją vietą.
Kai vyko kova dėl pergalės, nemažas būrys „Giro d‘Italia“ dalyvių, tarp jų – ir Lietuvos čempionas Ramūnas Navardauskas („Garmin-Barracuda“), dar tik kėlėsi nuo asfalto po griūties paskutiniame posūkyje, likus keliems šimtams metrų iki finišo. Visgi ir šis lietuvis pasiekė finišą. Nors jis užėmė 112-ąją vietą, R. Navardauskui įskaitytas toks pat rezultatas, kaip ir lyderiams. Pagal taisykles, dviratininkams, ne dėl savo kaltės nugriuvusiems ar griūties pristabdytiems likus 3 ir mažiau kilometrų iki etapo finišo, įskaitomas toks pat rezultatas, kaip ir kitiems, finišavusiems su pagrindine grupe.
Vietą, kurioje įvyko griūtis, lenktynių karavanas jau buvo pravažiavęs anksčiau. Visi žinojo, kad paskutiniuose kilometruose laukia siauros gatvelės ir statūs posūkiai. Tačiau griūties išvengti nepavyko.
Lenktynių lyderio marškinėlius ir toliau vilkės ispanas Joaquimas Rodriguezas Oliveris („Katusha“). Antrąją vietą užima kanadietis Ryderis Hesjedalis („Garmin-Barracuda“; atsilieka 17 sek.), trečiąją – italas Paolo Tiralongo („Astana“; 32 sek.). T. Vaitkus yra 108-as (47 min. 53 sek.), R. Navardauskas – 145-as (1 val. 9 min. 5 sek.).
 |
| Scanpix/AP nuotr./Finišuoja Roberto Ferrari, Tomas Vaitkus - antras iš dešinės |
- Tomai, ar tave sveikinti su trečiąja vieta, ar užjausti dėl išsprūdusios pergalės?, – po finišo sportas.info paklausė T. Vaitkaus.
- Man ši vieta – labai gera. Komanda, aišku, norėjo pergalės.
- Ko pritrūko, kad išsaugotum pirmąją vietą?
- Paskutinėje atkarpoje reikėjo važiuoti į kalniuką. Be to, labai iš toli pradėjau finišuoti. Ir kai po paskutinio posūkio už nugaros išgirdau griūtį, nebeturėjau kur dingti, tik važiuoti ir kentėti iki pat galo.
- Kaip atsidūrei priekyje? Juk prieš tai stengdavaisi į priekį išvežti komandos lyderį.
- Šiandien užduotis buvo į finišą išvežti Darylą Impey. Bet paskutiniuose kilometruose pasimetėme. Nebebuvo kur dingti, tai lėkiau kaip akis išdegęs į priekį. Nors kai pirmąkart pervažiavome finišo liniją likus 13 km, nusprendžiau, kad jei bus sveikatos paskutiniuose posūkiuose, turiu būti pirmosiose pozicijose, nes posūkiai – staigūs, gatvelės – siauros.
- Etapo pabaigoje buvo itin daug staigių posūkių. Ar tokia trasos konfigūracija nekelia pavojaus dviratininkams?
- Kelia, todėl ir nusprendžiau pabaigoje būti priekyje.
- Rytoj laukia sunkus kalnų etapas. Gal, kaip planuota prieš „Giro d'Italia“, pasitrauksi iš varžybų ir grįši namo ruoštis kitoms lenktynėms?
- Kai komanda uždegs man žalią šviesą namo, tada ir važiuosiu.
