2012 metais netrūko nesusipratimų, nedėkingų situacijų ar įvykių, kurie vienaip ar kitaip atsiliepė sportininkams, sporto visuomenei. Kuris iš „antausių“ buvo skaudžiausias?
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Donata Rimšaitė |
Daugiau kaip metus trukusi epopėja „Donata Rimšaitė – meilės įkaitė“, baigėsi sausio pabaigoje – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) asamblėja sausio 27-ąją buvusiai šalies šiuolaikinės penkiakovės žvaigždei D.Rimšaitei parodė špygą ir privertė atidėti norus jau 2012-ųjų olimpiadoje mojuoti Rusijos vėliava. Bent jau iki 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynių... Žinoma, jei Donata dar bus reikalinga naujajai tėvynei. Už tai, kad pabėgusiai į Rusiją atletei nebūtų leista startuoti Rusijos penkiakovininkų sudėtyje Londone pasisakė 49 nariai, 7 susilaikė, tik 1 buvo prieš. Balsavimas buvo atviras.
 |
| V.Knyzelio/LFF.lt nuotr./Julius Kvedaras ir LFF taurė |
UEFA pinigų grobstymu įtariamas ir šalies prokurorų bei teismų pusei metų nuo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento pareigų nušalintas 62-ejų Julius Kvedaras atsipirko tik išgąsčiu.
Pradžioje apie „banditinės“ futbolo eros pabaigą skelbę prokurorai į pagalbą įkinkė Kauno apylinkės teismą, kuris nurodė nušalinti J.Kvedarą nuo užimamų pareigų. Tuo iškart pasipiktino FIFA, paskelbusi, jog tai vidinis organizacijos reikalas. Po trijų savaičių Kauno apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos nutartį ir J.Kvedaras ramiai toliau vadovauja LFF. Užtilo ir revoliuciją šalies futbole skelbęs buvęs garsus futbolininkas Valdas Ivanauskas – per J.Kvedaro „puolimą“ jis subūrė grupę bendraminčių, kurie aiškino, jog toliau taip Lietuvos futbolas gyventi negali. Gyvena....
 |
| BFL/T.Lukšio nuotr./Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna |
Dvidešimt ketverius metus tvyrojusi olimpinė ramybė Lietuvos tautiniame olimpiniame komiteto (LTOK) būstinėje išgaravo iškart po to, kai apie savo pasitraukimą iš posto paskelbė LTOK prezidentu nuo 1988 metų buvęs Artūras Poviliūnas.
Vos tik buvo duotas startas rinkiminei LTOK prezidento kampanijai, į „trasą“ išbėgo du galingi sprinteriai: kadaise bendražygiai, nuo 1996 metų Atlantos olimpiados Lietuvos rinktinės sudėtyje šalies garbę ginę disko metikas 40-metis Virgilijus Alekna ir šaulė 46 metų Daina Gudzinevičiūtė. Abu Sidnėjaus olimpiadoje tapo čempionais, abu didžiausią autoritetą tarp olimpiečių turėję sportininkai...
Daug kas tikėjosi, kad postas atiteks populiarumo nestokojančiam V.Aleknai, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis. LTOK generalinėje asamblėjoje vykusiuose rinkimuose už D.Gudzinevičiūtę balsavo 57 iš 100 dalyvavusių LTOK narių. Tuo tarpu už V. Alekna siena stojo tik 43 balsavusieji.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Austra Skujytė ieties metimo rungtyje. |
Austra Skujytė Londono olimpinėse žaidynėse buvo per žingsnį nuo medalio. Iki paskutinės rungties antroje vietoje buvusi mūsų šalies septynkovininkė, paskutinėje – 800 m bėgimo – rungtyje pasirodė nesėkmingai ir nukrito į penktąją vietą.
Koją lietuvei pakišo ir užkulisiniai žaidimai – A.Skujytė vienintelė iš daugiakovininkių vidury varžybų buvo pakviesta atlikti dopingo testą. Ji prieš lemiamą varžybų dieną dopingo kontrolės punkte išbuvo iki 3 valandų ryto. Tai sukėlė Lietuvos delegacijos pasipiktinimą ir viešus svarstymus, kad taip buvo siekiama išmušti Lietuvos sportininkę iš vėžių, kad auksas garantuotai atitektų britei Jessicai Ennis. Nors lietuviai protestavo, jie nieko nepešė
