Dieną prieš jau vyko šios tradicinės ceremonijos repeticiją, per kurią buvo uždegta „atsarginė“ olimpinė ugnis, tačiau sekmadienį virš Olimpijos nebuvo nė vieno debesėlio, galėjusio uždengti saulę, nuo kurios spindulių įžiebiama olimpiados simbolis, tad jau įžiebtos ugnies neprireikė.
Pasirūpinti atsargine ugnimi tenka dažnai, nes nepalankūs orai neleido įžiebti ugnies prieš 2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpiadą ir trejas pastarąsias žiemos žaidynes.
Sekmadienį 2600 metų senumo deivės Heros šventykloje Olimpijoje graikų aktorė Ino Menegaki, aprengta antikiniais drabužiais, ugnį tradiciškai įžiebė naudodamasi įgaubtu veidrodžiu, sukoncentravusi saulės spindulius į sidabrinį deglą. Šįkart Olimpijoje, uždegant ugnį, buvo ne 11, o 21 deivė. Uždegus ugnį, berniukas nuskynė ir perdavė deivėms alyvos šakelę – taikos simbolį.
Iškart po ceremonijos ugnis „nusileido“ į antikinį stadioną – ten jo laukė 6 atletai. Deivėms ir atletams sušokus šokį, prasidėjo estafetė. Pirmuoju olimpinę ugnį nešė 18-metis Graikijos sportininkas Giannis Antoniou, kuris ir perdavė estafetę bei alyvų šakelę Rusijos sportininkui – garsiam ledo ritulininkui dukart olimpiniam čempionui Aleksandrui Ovečkinui. Šis estafetę perdavė Jakutijos vaikams.
Po 8 dienų kelionės per Graikiją – 2000 km olimpinę ugnį neš 250 žinomų sportininkų, menininkų ir politikų – Atėnų marmuriniame stadione bus perduota Rusijos atstovams. Stadione – kur įvyko pirmosios olimpinės žaidynės.
Spalio 5-ąją olimpinė estafetė Rusijoje pradės kelionę per šią šalį, kurioje per 123 dienas įveiks 65 000 kilometrų. Tai olimpinių estafečių rekordas – taip ilgai ir tokį nuotolį olimpinė ugnis dar nekeliavo. Organizatoriai tikina, kad ugnies kelias yra taip parengtas, kad beveik 90 procentų Rusijos piliečių pamatys Sočio olimpiados simbolį. Ugnį per Rusiją neš daugiau kaip 14 tūkstančių žmonių.
Olimpinė ugnis – vienas žinomiausių olimpinių žaidynių simbolių. Pasak legendos, Prometėjo dovanota žmonėms, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimės simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje, šventojoje Dzeuso giraitėje Altyje, ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.
Ugnies uždegimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė – olimpinių žaidynių preliudija. Pagerbiant senovės papročius olimpinė ugnis suliepsnoja aukure prie Mėnulio piramidės – Olimpijos žaidynių bendraamžės.
Nuo pat liepsnos uždegimo momento iki jos perdavimo viskas vyksta pagal labai griežtą ritualą. Liepsna visuomet uždegama Olimpijoje, Graikijoje, naudojant senovinius metodus (saulės spindulius), likus keletai mėnesių iki žaidynių pradžios.
Olimpinė liepsna pirmą kartą buvo uždegta Olimpijoje 1936 m., prieš Berlyno olimpines žaidynes, kai Hitlerio propogandistė Leni Riefenstahl ėmė kurti mitą, jog šis simbolis buvo naudojamas dar senovės Graikijoje, šiuo vaizdiniu stiprindamas šlovingo ir kilmingo Trečiojo reicho įvaizdį.
