Irkluotoja netikėtai išlipo iš valties
Tai buvo lyg perkūnas į ežerą. Pernai Rio de Žaneire olimpinę bronzą dviviečių valčių važybose iškovojusi Donata Karalienė pavasarį paskelbė apie sprendimą nutraukti karjerą, būdama sportinio kelio pike.
27 metų irkluotoja po Rio žaidynių bandė toliau irkluoti su Milda Valčiukaite, su kuria 2013 m. iškovojo pasaulio ir Europos pirmenybių auksą, bet suvokė, jog jėgų semtis vis sunkiau.
„Treniruotis buvo labai sunku. Apskritai visos treniruotės yra didelė įtampa ne tik kūnui, bet ir smegenims. Turėdavau daug ko atsisakyti, daugiau nei metus kovojau su lėtiniu nuovargiu. Labai dažnai jausdavausi labiau ligoniu nei sveiku žmogumi, – interviu 15min tada pripažino D.Karalienė. – Pasitaikydavo apatijos momentai, jėgų išsekimas ir sveikatos bėdos – iki tirpstančių galūnių, iki galvos skausmų, dėl neaiškių priežasčių pakilusios temperatūros. Tai buvo sunkiai paaiškinami pojūčiai, viduje jaučiau, kad kūnas siūlo pasakyti „stop“. Bet vis kovojau su savimi, sakiau sau: dar pakentėk, dar pakentėk“.
Donata nusprendė daugiau laiko skirti šeimai, kurią sukūrė su buvusiu irkluotoju Jonu Karaliumi, bei namų aplinkai.
Tuo tarpu buvusi D.Karalienės sporto partnerė M.Valčiukaitė neilgai yrėsi viena valtyje, bet sulipdė ambicingą duetą su Ieva Adomavičiūte – pasaulio irklavimo čempionate JAV spalį jos užėmė ketvirtą vietą.
Dviratininkė nulipo nuo dviračio
Tris kartus Europos dviračių treko čempionė Aušrinė Trebaitė metų pradžioje pasaulio čempionate Honkonge prasuko paskutiniuosius ratus.
„Sportas – nuostabus dalykas. Jis man davė labai daug. Bet viskas turi pradžią ir pabaigą. Sprendimas apie karjeros pabaigą brendo jau kurį laiką ir pribrendo. Norisi asmeninio gyvenimo, šeimos, poilsio. Manau, kad mano, kaip sportininkės, geriausi metai – jau praeityje. Mano amžiuje – arba kovoti dėl medalių, vietų šešetuke, arba trauktis“, – savo sprendimą paaiškino 28 metų panevėžietė.
Ji yra 2012 metų Europos treko daugiakovės (omniumo) ir komandų persekiojimo lenktynių čempionė bei praėjusių metų Senojo žemyno pirmenybių skrečo čempionė.
Vidurio puolėjas tapo sporto direktoriumi
Robertui Javtokui paskutinis karjeros mačas tapo auksiniu.
Pastaruosius šešerius metus Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavęs krepšininkas paskutinį sykį aikštėje pasirodė birželio 9 dieną. Nors 37 metų vidurio puolėjas žaidė tik šešias sekundes, Kauno klubas tąsyk namie įveikė Panevėžio „Lietkabelį“ ir, laimėjęs LKL finalo seriją 4:1, tapo šalies čempionu.
„Ne pačios geriausios nuotaikos – nėra malonu baigti karjerą ir užversti puslapį. Graudu iš tiesų, – tuomet pripažino R.Javtokas. – Nedaug trūko iki ašarų, bet trūko. Valdžiausi. Bandžiau susivaldyti. Pavyko.“
Nors R.Javtoko karjeros 2002 metais vos nenutraukė kraupi motociklo avarija, 211 cm ūgio šiaulietis net trylika vasarų atstovavo Lietuvos rinktinei ir padėjo jai iškovoti pasaulio čempionato bronzą (2010 m.), du Europos pirmenybių sidabro medalius (2013 ir 2015 m.) bei Europos čempionato bronzą (2007 m.).
R.Javtokas su Vilniaus „Lietuvos rytu“ laimėjo Europos taurę 2005 metais, o 2007 metais atstovaudamas Atėnų „Panathinaikos“ tapo Eurolygos čempionu. Jam trūksta tik vieno aukso žiedų, kad jais papuoštų abiejų rankų pirštus – su „Žalgiriu“ yra tapęs LKL čempionu šešis kartus, su „Lietuvos rytu“ – tris.
Baigęs krepšininko karjerą R.Javtokas liko „Žalgiryje“ ir dirba klubo sporto direktoriumi. Tokį patį šuolį šiemet atliko ir R.Javtoko bendraamžis Donatas Zavackas, šiemet pakabinęs sportbačius ir tapęs Klaipėdos „Neptūno“ sporto direktoriumi.
Badmintono meistras persikėlė į Daniją
Būdamas 33-erių iš badmintono varžybų pasitraukė Kęstutis Navickas.
Net dvylika kartų Lietuvos čempionu tapęs, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse devintą vietą užėmęs bei 2015 m. Europos žaidynių prizininku tapęs kaunietis per karjerą atlaikė ne vieną itin sudėtingą traumą, bet ilgai konkuravo sporto šakoje, kurioje dominuoja azijiečiai.
„Traumų buvo sunkių, bet jos visos mane sustiprino. Po kiekvienos traumos keldavau sau tikslą sugrįžti stiprus. Nors sportinėje karjeroje jos ženkliai man pakenkė, tuo pačiu ir užgrūdino. Sportinė karjera yra viena, bet visas gyvenimas dar laukia prieš akis. Aš sustiprėjau kaip asmenybė“, – sakė K.Navickas, vasarą Vilniuje prie savo draugų ir artimųjų sužaidęs paskutinį mačą su ilgamečiu varžovu ir bičiuliu airiu Scottu Evansu.
K.Navickas tapo badmintono centro Danijoje treneriu ir naują iššūkį pasitiko drąsiai: „Aš buvau ne vien sportininkas. Buvau sau ir treneris, ieškojau sau rėmėjų, pastaruosius metus organizavau badmintono renginius, todėl jaučiuosi pasiruošęs naujam etapui. Taip, dabar yra gyvenimo kelių sankirta, bet jai yra padėti tvirti pamatai. Todėl jaučiuosi drąsiai ir ryžtingai. Aš labai džiaugiuosi, ką man pavyko pasiekti. Esu sąžiningas prieš save, nes padariau viską, kas nuo manęs priklausė, o kartais ir daugiau. Todėl jausmas yra geras.”
Sidabrinė buriuotoja nusprendė nuleisti burę
Būdamas 34 metų Gintarė Scheidt apsisprendė palikti laivelį ant kranto. 2008 metais olimpinėse žaidynėse Pekine sidabro medalį iškovojusi ir paskui dar dvejose olimpinėse žaidynėse arti apdovanojimų pakylos plaukusi buriuotoja pasitraukti iš didžiojo sporto nusprendė ne dėl savęs.
„Ilgai dėliojau pliusus ir minusus, o tada apsisprendžiau. Nebenorėjau ilgiau tempti ir apgaudinėti savęs bei kitus – nebesijaučiu profesionali sportininkė, – sakė Italijoje du sūnus su tituluotu Brazilijos buriuotoju Robertu Scheidtu auginanti kaunietė. – Tai sprendimas ir dėl kitų žmonių. Yra vaikai, auklė, mano mama. Viską lemia ne tik mano norai, nes auginant du vaikus organizacinių rūpesčių kyla labai daug. Be to, tiek metų buriavus, norisi išbandyti gyvenimą kažką kita.“
2012 m. pasaulio čempione tapusi Gintarė tikisi, kad padėjus tašką viename kelyje, atsivers daugiau vartų. Italijoje prie įstabaus Gardos ežero gyvenančios lietuvės mintyse – trenerės darbas.
„Norėčiau kažką veikti buriavime, nes į mane yra daug investuota, galėčiau perteikti žinias jaunimui. Nenorėčiau nutolti nuo buriavimo“, – pasakojo G.Scheidt.
Lengvaatletė padėjo tašką
Austra Skujytė šiemet paskutinį kartą pasirodė lengvosios atletikos manieže kaip sportininkė.
38 metų septynkovininkė labiausiai savo tautiečius nudžiugino 2004 metų olimpinėse žaidynėse Atėnuose, kur iškovojo sidabrą. Dar vienas olimpinis apdovanojimas – 2012 m. olimpinių žaidynių bronza – Austrai atiteko, kai dėl dopingo testų buvo perrikiuotos Londono žaidynių prizininkių gretos.
Dabar A.Skujytė – trenerė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos tarybos narė. Oficialiai apie karjeros pabaigą pranešusi sportininkė teigė, kad neplanuoja sekti legendinio disko metiko Virgilijaus Aleknos pavyzdžiu bei siekti karjeros politikoje.
„Tikrai nenoriu į politiką, ten savęs nematau. Reikia labai veiklių žmonių, o aš iš prigimties nesu labai veikli, mane reikia stumti. Dabar esu LTOK vykdomajame, man visa tai labai nauja, reikia daug išmokti, įsigilinti. Federacijos taryboje jaučiuosi savesnė, nes ten yra sritis, kur sukausi daug metų, turiu nuomonę“, – lengvoji.lt dėstė A.Skujytė.
Visą laiką ir dėmesį sportininkė skiria trejų metų sūnui Jokūbui.
Parolimpietis pasirinko sporto politiko kelią
Prieš pat Kalėdas Mindaugas Bilius apsisprendė padėti tašką parolimpiečio karjeroje.
„Renkuosi kelią, kuris, mano galva, yra sudėtingesnis nei tas, kuriuo ėjau iki šiol. Būti sportininku, girdėti skambantį šalies himną, yra neįkainojamas jausmas, tad nuo šiol dėsiu visas pastangas, kad šis jausmas aplankytų kuo daugiau mūsų sporto bendruomenės atstovų“, – išplatintame pareiškime sakė šiemet Parolimpinio komiteto prezidentu išrinktas 35 metų M.Bilius.
Jis į neįgaliųjų sportą pasuko po lemtingos automobilio avarijos 2009 m. JAV. 27 kaulų lūžius 58 vietose patyrusio ir dvi savaites komoje išbuvusio šiauliečio reabilitacija užtruko beveik metus. Ryškiausias pergales jis iškovojo pernai Rio parolimpinėse žaidynėse, Brazilijoje laimėjęs auksą rutulio stūmimo ir sidabrą disko metimo rungtyje.