„Tai sėkmės spalva, tai sėkmės marškinėliai. Labai seniai juos turiu, bet seniai su jais nežaidžiau. Nusprendžiau, kad šiam turnyrui jie labai tiks, ir kol kas jie neša sėkmę. Rytoj taip pat žaisiu su jais“, – rodydama į prakaitu permirkusius tautinės spalvos marškinėlius šypsojosi badmintonininkė.
Kauno sporto halėje vykstančiame pasaulio reitingo turnyre „Yonex Lithuanian Open 2011“ 144-ą vietą planetos badmintonininkių klasifikacijoje užimanti A.Stapušaitytė įveikė dvi varžoves – 76-ąją ir 200-ąją pasaulio raketę – ir iškopė į turnyro ketvirtfinalį.
– Akvile, kas buvo sunkiausia pirmajame mače su J.Prus (76) ir kas lėmė pergalę?
– Turėjau susikaupti ir kovoti iki galo. Tai ir dariau. Svarbiausia buvo nesuklupti lemiamais momentais ir pasitikėti savo jėgomis. Motyvacija, kurią jauti tik žaisdama Lietuvoje, bei palaikymas taip pat daug prisidėjo.
– Ką galėtum pasakyti apie J.Prus?
– Tai labai stipri žaidėja, esu jai ir pralaimėjusi. Namuose labai norėjau atsirevanšuoti, ir tai pavyko.
– Trečiame sete pirmavai 11:4, tačiau leidai ukrainietei sumažinti skirtumą iki 2 taškų. Per anksti patikėjai pergale?
– Tiesiog ji pradėjo kur kas greičiau žaisti prie tinklo, ko aš nesitikėjau. Pradėjo agresyviau žaisti ir perėmė iniciatyvą. Tai kažkiek išmušė mane iš vėžių. Vis dėlto man pavyko užbaigti mačą, diktuojant savo žaidimo sąlygas.
– Stengeisi daug taškų surinkti prie tinklo. Ar tai buvo taktinis sumanymas?
– Taip. Mano tikslas buvo turėti iniciatyvą žaidžiant prie tinklo, ir išties sekėsi kontroliuoti padėtį. Mačiau, kad ji nestabiliai žaidė dešinėje tinklo pusėje, todėl daug taškų stengiausi laimėti būtent toje pusėje. Pasiteisino.
– Teisėjas tau parodė geltoną kortelę. Papasakok, kas ten nutiko.
– Teisėjui pasirodė, kad smūgiuodama iškišau raketę už tinklo. Aš įsitikinusi, kad nieko panašaus nebuvo, todėl prieštaravau. Nemačiau savo klaidos tame epizode. Už ginčus ir parodė geltoną kortelę. Net neprisimenu, kada paskutinį kartą buvau gavusi tokią nuobaudą, tai labai reti atvejai (šypsosi).
– Rusei A.Červaikovai (200) pralaimėjai pirmą setą, kodėl tokia sunki pradžia buvo?
– Buvau euforijoje po pergalės prieš ukrainietę, ir neturėjau daug laiko pasiruošti kitam mačui. Nežinau, kodėl Kęstutis Navickas poilsiui tarp mačų turėjo 5 valandas, o aš tik pusantros. Todėl pradžia buvo lėtoka, įsivažiavau tik antrajame sete. Tada perėmiau iniciatyvą ir jos nepaleidau.
– Kuo taktiškai skirtingi abu mačai?
– Iš esmės abu mačai labai panašūs, nes abi varžovės fiziškai labai stiprios, teko daug judėti aikštelėje. Turėjau visada būti susikaupusi.
– Šiame turnyre tau padeda treneris užsienietis. Kas jis?
– Tai treneris iš indonezietis – Hermanas Leidelmeyeris. Tai buvęs garsus badmintono žaidėjas, daugkartinis Olandijos čempionas. Olandijoje jis mane treniruoja individualiai. Jaučiu, kad galiu daug iš jo išmokti, kad dirbant su juo rezultatai ateina. Tai puikus psichologas ir taktikas.
– Ką jis akcentavo per pirmuosius susitikimus?
– Liepdavo išlaikyti susikaupimą ir pasitikėjimą savimi. Ragino norą laimėti išlieti aikštelėje. Abu žinojome, kad demonstruodama savo žaidimą galiu įveikti abi varžoves, jis tai primindavo.
