„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2010 05 30

Alytuje vyko pirmasis Lietuvos sraigtasparnių turnyras

Šeštadienį į aerodromą Pirmame Alytuje rinkosi sraigtasparniai. Dzūkijos sostinės padangėje vartėsi Lietuvos ir Latvijos „laumžirgiai“. Jų pilotai varžėsi svarmenų „krepšinio“ ir kitose pirmą kartą mūsų šalyje surengto turnyro rungtyse. Renginio dalyviai turėjo įveikti ir daugiau aerodromo teritorijoje įrengtų kliūčių – vandens su kibiru skraidinimo, statymo ant plokštumos, skrydžio tikslumo varžybose.
Renginio akimirka
Renginio akimirka / alytausgidas.lt nuotr.

Aviatoriai varžėsi dėl „Skirnuvos“ firminės, vardinių aviatoriaus Viktoro Drozdovo, Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos ir aeroklubo viršininko Kęstučio Urbanavičiaus taurių. Kaip „Alytaus gidui“ sakė Alytaus aeroklubo viršininkas K. Urbanavičius, absoliučioje turnyro įskaitoje pirmas buvo Molėtų aeroklubo pilotas Algimantas Raupelis, skraidęs iš TV3 renginių pažįstamu sraigtasparniu. Antrą ir trečią vietas užėmė latviai Maris Millers ir Maris Bebrinš, ketvirtas liko alytiškis verslininkas Andrius Stasiukynas.

Varžybas uždarė meistriškumo klasę sraigtasparniu R–44 pademonstravęs Latvijos karinių oro pajėgų vedantysis pilotas Artems Nalbandzans. Kartu su pradedančia sraigtasparnių pilote, alytiške Kristina Stasiukynaite padangių profesionalas atliko parodomąją programą. Alytaus ore pasirodė privatūs „sraigtai“, kurie, anot aviacijos specialistų, techninėmis galimybėmis pranoksta daugelio Baltijos šalių kariuomenės, pasienio apsaugos tarnybų turimą viršžeminę techniką.

Vienas iš Alytuje skraidžiusių prabangiųjų ir itin galingų sparnuotųjų „malūnų“ priklauso mūsų kraštiečiui verslininkui Tautvydui Barščiui. T. Barščio turimo „aparato“ ypatumas – įvairiausias oro sąlygas pažaboti sugebanti sukūrinė uodega. Kaip „Alytaus gidui“ sakė prisistatyti nenorėjęs aviatorius, minėtojo „sraigto“ kaina rinkoje siekia porą milijonų – ir ne litų, o eurų.

Pirmasis turnyras Alytuje įspūdį paliko tiek Lietuvos, tiek Latvijos sraigtasparnininkams. Anot K. Urbanavičiaus, svečiai, atrodo, liko patenkinti varžybų organizavimu. Kaimyninės šalies atstovus taip pat sužavėjo Dzūkijos sostinėje išsaugota 1951–1991 metais veikusio DOSAAF'o (liet. – SDAALR – Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti) technika, ją prižiūrintys specialistai ir aviacijos bazė, kurios renovacijai ateityje tikimasi pritraukti europinių fondų ir privačias lėšas.

Panašūs,  kaip Alytuje aeroklubai Latvijoje, deja, buvo sunaikinti Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Palaikydami aviacijos entuziasto A. Stasiukyno ir profesonalaus piloto V. Drozdovo sumanymą rengti teminius Baltijos šalių sraigtasparnių sporto turnyrus, latviai pasiūlė tradiciją pratęsti savo šalyje.

 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs