2021 10 14

Ambicingi badmintono vadovai: „Los Andžele tikrai turėsime lietuvį olimpietį“

Kęstutis Navickas prieš 13 metų peržengė Rubikoną ir pateko į Pekino olimpines žaidynes, kuriose žengė iki aštuntfinalio. Atrodė, kad badmintonininkas atvėrė duris, pro kurias į olimpinę sceną išlėks ir gerokai daugiau Lietuvos sportininkų, bet nuo tada Lietuvą žaidynėse atstovavo tik 2008 ir 2012 m. olimpiadų dalyvė Akvilė Stapušaitytė. Dabar tas pats K.Navickas išvien su pernai pareigas pradėjusiu eiti Lietuvos badmintono federacijos (LBF) prezidentu Aurimu Kamantausku užsimojo sugrąžinti Lietuvą į olimpinio badmintono sceną.
Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

„Išugdykime olimpietį kartu“ – tokiu šūkiu vadovaudamiesi Lietuvos badmintono vadovai siekia kelti šio sporto populiarumą ir masiškumą mūsų šalyje.

Šių tikslų pernai iš Danijos į Lietuvą grįžęs K.Navickas siekia išvien su Aurimu Kamantausku.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija

Pagal išsilavinimą dramos teatro ir renginių režisierius su geriausiu Lietuvos badmintono žaidėju susipažino prieš penkerius metus, organizuodamas Vyrų mados savaitę, kurios metu K.Navickas pretendavo tapti stilingiausiu metų sportininku.

Po kelių mėnesių K.Navickas pakvietė A.Kamantauską į savo vardo badmintono akademijos atidarymą, o ten apsilankęs dabartinis LBF prezidentas nuo šios sporto šakos daugiau nebeatsitraukė.

„Su malonumu atėjau ir likau badmintone nuo pirmosios treniruotės, – sakė A.Kamantauskas. – Įsitraukiau ir jau po keturių mėnesių dalyvavau pirmose varžybose, ėmiau kaupti reitingo taškus. Po dvejų metų dalyvavau Danijoje tarptautiniame turnyre, o po trejų metų į Daniją važiavau su sūnumi, kuris šiandien profesionaliai treniruojasi ir siekia aukštų tikslų.“

Galiausiai, pernai K.Navickas pasiūlė A.Kamantauskui tapti LBF vadovu, ką jis sėkmingai ir padarė.

O dabar vyrai siekia badmintono šuolio Lietuvos sporto scenoje.

Siekia auginti masiškumą

Pagrindinis tikslas, kurį išsikėlė LBF vadovai, – užauginti Lietuvai olimpietį. O kad tai būtų įgyvendinta siekiama į šią kai kam galbūt kiek egzotišką sporto šaką pritraukti kuo daugiau vaikų.

„Visi mes laukiame pergalių, jos suvienija, džiugina, domina ir traukia, tad mums reikia čempionų. O čempionais tampa vaikai“, – sakė A.Kamantauskas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija

Badmintono federacija kelia sau tikslą per ketverius metus išauginti šiuo sporto užsiimančių vaikų skaičių penkiagubai.

Per pirmuosius veiklos metus badmintoną žaidžiančių vaikų skaičių pavyko pakelti 63 proc., o kai kur šie skaičiai viršija net 100 proc.

Kaip atskleidė LBF vadovai, didžiausias šuolis per pastaruosius metus pasijuto Kaune, Tauragėje ir Kretingoje – šiuose miestuose jau net nebeužtenka vietų visiems, tad tenka palaukti ir eilėse.

Kaip teigiamą pavyzdį LBF vadovai pateikia Daniją.

Nedaug už Lietuvą didesnėje valstybėje, kurioje gyvena 5,8 mln. žmonių, badmintoną žaidžia net 35 tūkst. vaikų, o olimpinėse žaidynėse danai varžosi sėkmingiausiai iš visų Europos valstybių bei yra iškovoję jau devynis įvairių prabų medalius.

Palyginimui, Lietuvoje badmintonu šiuo metu užsiima viso labo 350 vaikų.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija

Siekdami semtis patirties iš gerojo Danijos pavyzdžio, LBF vadovai įgyvendino tarptautinį projektą su dviem danų universitetais.

Pamažu bandoma kelti ir trenerių skaičių. Pristatę nacionalinį projektą „Mano klasė žaidžia badmintoną“, federacijos vadovai bandys įtraukti kuo kūno kultūros mokytojų, kuriuos, pravedę mokymus, pavers treneriais. LBF vadovai skatins mokytojus suformuoti komandas iš klasių ir ruošti jas nacionaliniam tarpklasiniam badmintono čempionatui.

Nori sukurti sąlygas Lietuvoje

Vienas iš dviejų Lietuvos badmintono olimpiečių K.Navickas pats trejus metus plušo Danijoje, kur dirbo Europos badmintono federacijos aukšto meistriškumo treniruočių centre.

Bet grįžęs į Lietuvą jis nori ištaisyti badmintono žaidėjų ruošime esančias spragas.

„Daug metų atrodo, kad turime talentų tik iki tam tikro amžiaus, kai sueina 16-18 metų, mes tuos talentus prarandame, – pabrėžė K.Navickas. – Nesukuriame sistemos ir struktūros, nesukuriame sąlygų tiems talentams žengti toliau.“

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija

Jis remiasi ir savuoju pavyzdžiu.

Būdamas paauglys K.Navickas treniravosi Lietuvoje, bet žengęs į suaugusiųjų varžybas persikėlė gyventi ir treniruotis į užsienį.

Nuo 19 metų iki pat karjeros pabaigos jis kur kas daugiau laiko praleisdavo užsienyje nei Lietuvoje, bet dabar nori pasirūpinti, kad jauniems sportininkams nereiktų

„Mano ambicija yra sukurti sistemą, kad mūsų sportininkams nereikėtų važiuoti į užsienį ir tiek metų jame praleisti. Noriu, kad jie galėtų treniruotis Lietuvoje, praturtindami savo žinias tarptautinėmis patirtimis, kad jie galėtų augti. Džiaugiuosi, ką pasiekiau, bet visada galima pasiekti daugiau. Treniravausi užsienyje su gerais treneriais, bet jiems niekada nebuvau svarbiausias, jie vis tiek didžiausią dėmesį skirdavo savo šalies badmintonininkams. Man galbūt to ir pritrūko, jie netreniravo manęs, tai nebuvo individualizuotas darbas“, – pasakojo olimpietis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kęstutis Navickas
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kęstutis Navickas

Žvelgdamas į ateitį K.Navickas svarsto ir nacionalinio badmintono centro idėją.

Į jį suvažiuotų geriausi Lietuvos žaidėjai, o gaudami geriausias sąlygas jie galėtų ruoštis tarptautiniams startams.

„Tam reikia daug finansų, valstybinio požiūrio, – pabrėžė K.Navickas. – Tikimės, kad bus sisteminis sporto požiūris, kuris padės 15-18 metų amžiaus vaikams, kas jiems yra labai svarbu.

Pats asmeniškai turiu gyvenimo misiją populiarinti badmintoną, skleisti idėją, kad žmonės pamatytų, kas yra badmintonas. Bet lygiai taip pat jaučiu misiją sukurti aukšto meistriškumo sistemą.

Ar tai bus Kaune, ar Vilniuje, bet tikiu, kad turime turėti tokią ambiciją.“

Džiaugiuosi, ką pasiekiau, bet visada galima pasiekti daugiau.

Anot A.Kamantausko, federacijos metinis biudžetas per metus išaugo beveik 3 kartus nuo to, kuris buvo jam atėjus į postą pernai – 117 tūkst. eurų. Didžiąją dalį papildomų įplaukų LBF gavo iš sporto rėmimo fondo ir Vilniaus savivaldybės.

Žvalgosi į Los Andželą

Tik Pekino ir Londono olimpinėse žaidynėse badmintono turnyruose galėjome išvysti Lietuvos vėliavą.

Pekine 2008 m. dalyvavo net lietuviai – K.Navickas ir Akvilė Stapušaitytė, o po ketverių metų Londone žaidė jau tik A.Stapušaitytė.

Rio de Žaneire ir Tokijuje Lietuvos badmintonininkų nebuvo, o kol kas nerealu tikėtis, jog bus ir 2024 m. Paryžiuje.

Bet strateginį tikslą grąžinti Lietuvą į olimpinį badmintono sceną iškėlę LBF vadovai tikri, jog jau 2028-aisiais mūsų šalies vėliava plevėsuos Los Andželo badmintono aikštelėse.

„Aš esu realistas, pagal dabartines tendencijas manau, kad Los Andžele tikrai turėsime, o jeigu viskas klostysis gerai, tai gal ir Paryžiuje, – pareiškė A.Kamantauskas. – Jeigu ne žaidėją, tai bent jau teisėją.“

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos badmintono federacijos spaudos konferencija

Anot jo, arčiausiai elito iš lietuvių šiuo metu yra futbolininko Pauliaus Golubicko sesuo 19-metė Samanta Golubickaitė ir metais jaunesnis Danielius Beržanskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis