Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2011 12 30

Apklausa: kuris 2011 metų Lietuvos sporto pralaimėjimas buvo skaudžiausias

Naujienų portalas 15min.lt baigiantis metams skaitytojams primena svarbiausius metų akcentus ir siūlo išrinkti „Metų įvykį“ įvairiausiose kategorijose. Šį kartą kviečiame išreikšti savo nuomonę Metų sporto pralaimėjimo rinkimuose.
Liūdesys ir džiaugsmas
Liūdesys ir džiaugsmas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Lietuvos sportininkams ir gerbėjams 2011-ieji padovanojo ne tik džiaugsmingų, pergalingų, malonių, bet ir skaudžių bei nemalonių prisiminimų. Toks jau tas sportas – jį lydi ir pergalės, ir pralaimėjimai. 15min.lt sporto redakcija renka Metų sporto pralaimėjimą ir klausia jūsų – kas šiemet Lietuvos sporto padangėje jus labiausiai nuvylė?

Lino Kleizos trauma

Reuters/Scanpix nuotr./Linas Kleiza
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Linas Kleiza

„Lino Kleizos aikštelėje dar ilgai nepamatysime...“ Ši žinia apie vieno geriausių Lietuvos krepšininkų ir rinktinės lyderio traumą sukrėtė visą šalies krepšinio visuomenę. Tai reiškė, kad žaidėjas ne tik praleis likusią sezono dalį NBA lygoje, bet ir Lietuvai patį svarbiausią sporto renginį – Europos čempionatą.

Vasario 3 dieną L.Kleizai buvo atlikta dviguba dešiniojo kelio operacija. Nuo tos dienos jau prabėgo beveik 11 mėnesių, o sportininkas vis dar tęsia reabilitaciją. Pats Toronto „Raptors“ žaidėjas viliasi, kad aikštelėje pasirodys netrukus – sausį.

Niekas neabejoja, kad L.Kleizos netektis skaudžiai atsiliepė šalies rinktinei, tačiau blogiausia, tikėkimės, jau praeityje ir nacionalinės ekipos lyderio valanda išaus būtent 2012-aisiais. 

Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimas Makedonijai

FIBA/Liusjeno Kulbio nuotr./Makedonijos krepaininkai džiaugiasi pergale
FIBA/Liusjeno Kulbio nuotr./Makedonijos krepšininkai džiaugiasi pergale

Rugsėjo 14-oji Lietuvos krepšinio istorijoje buvo įrašyta juodomis raidėmis. Lietuviai po dramatiškų ketvirtfinalio rungtynių 65:67 nusileido Makedonijos komandai ir liko už borto nuo kovos dėl medalių. Makedonijos pergalė pribloškė Lietuvos žmones – jie svajonėse matė mūsų šalies ekipą, nužingsniuojančią iki Europos krepšinio čempionato pabaigos.
Šį vieną skaudžiausių ir gėdingiausių pralaimėjimų Lietuvos krepšinio istorijoje buvęs LKF prezidentas Vladas Garastas apibūdino tokiais žodžiais: „Tą pralaimėjimą jiems pavadinčiau žioplumo viršūne, nelaimingu atsitikimu arba žemės drebėjimu Lietuvoje“.

Olimpinės atrankos organizatorė – Venesuela

Reuters/Scanpix nuotr./Venesuela yra viena ia predendenčių rengti olimpinę krepainio atranką
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Venesuela rengs olimpinę krepšinio atranką

Į „Metų sporto pralaimėjimo“ apklausą įtraukėme dar vieną krepšinio kovą, pasibaigusią nesėkme. Tai buvo kova ne aikštelėje, o tarptautinėje FIBA arenoje. Po sėkmingai surengto Europos krepšinio čempionato, Lietuvos krepšinio federacija ėmėsi ryžtingų darbų, kad padovanotų Lietuvai dar vieną krepšinio šventę, o mūsų šalies rinktinės krepšininkams – galimybę dėl olimpinio kelialapio kautis savo gimtinėje. Nepavyko. „FIBA“ nusprendė, kad olimpinį atrankos turnyrą patikės surengti Venesuelai.

„Tai akibrokštas ne Lietuvai, tai akibrokštas visam krepšiniui. Manėme, kad reikia mąstyti apie sportą, rinktines, žaidėjus, o, pasirodo, FIBA organizacijoje viską lemia politika“, – po sprendimo apmaudą liejo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Kiek įtakos tai turės Lietuvos krepšinio rinktinei, sužinosime vasarą, tačiau Venesuelos pergalė privertė susiimti už galvų ir LKF atstovus, ir rinktinės narius, ir daugelį Lietuvos krepšinio gerbėjų.

Futbolo rinktinės nesėkmės atrankoje į Europos futbolo čempionatą

Andriaus Burbos nuotr./Lietuvos futbolo rinktinė
Andriaus Burbos nuotr./Lietuvos futbolo rinktinė

Lietuvos futbolo rinktinė 2011-aisiais rijo vieną karčią piliulę po kitos. Gana sėkmingai pradėję 2012-ųjų Europos futbolo čempionato atranką, vėliau mūsų šalies futbolininkai įgrimzdo į gilią duobę, iš kurios išsiropšti nesugebėjo. Per aštuonis atrankos susitikimus jie įmušė vos keturis įvarčius ir surinko penkis taškus. Iškovota vos viena pergalė prieš Čekiją ir pasiektos dvi lygiosios su Škotija bei Lichtenšteinu.

Europos ir pasaulio futbolo čempionatų atrankos cikluose per visą Nepriklausomybės istoriją mūsiškiai mažiau taškų surinko tik 2002 metais. Verta pažymėti, jog 2012 metų atrankos cikle mūsiškiai įmušė vos 4 įvarčius, taip pat lenkdami tik tragišką 2002 metų pasaulio čempionato atranką, o namuose neiškovojo nė vienos pergalės.

Lietuvos teniso rinktinės iškritimas į žemiausią Daviso taurės grupę

A.Pliadžio nuotr./Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis
A.Pliadžio nuotr./Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis

Kovo mėnesį Lietuvos teniso rinktinė neslėpė ambicingų planų Daviso taurės turnyre. Stipriausią sudėtį surinkusi rinktinė išvyko į Estiją, kur jos, deja, laukė scenarijus, priminęs košmarą. Traumą patyrė Laurynas Grigelis, o Lietuva ne tik pralaimėjo estams, bet ir turėjo kautis dėl išlikimo II grupėje.

0:5 – tokiu rezultatu pasirodymą Daviso taurės Europos-Afrikos zonos antroje grupėje baigė Lietuvos teniso rinktinė, vasarą iškritusi į žemiausią – trečiąjį – neoficialaus komandinio pasaulio čempionato divizioną. Kovoje dėl išlikimo jauna Lietuvos rinktinė turėjo pripažinti labiau patyrusių Maroko tenisininkų pranašumą. Lietuvai neatstovavo du pajėgiausi šalies tenisininkai – Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis, kurie rinktinei „sudie“ ištarė tik laikinai ir kitąmet vėl planuoja padėti mūsų komandai susigrąžinti prarastas pozicijas.

Donatos Rimšaitės pabėgimas į Rusiją

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Donata Rimaaitė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Donata Rimšaitė

Geriausios Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovės Donatos Rimšaitės sprendimas palikti Lietuvą ir atstovauti Rusiją tapo bene didžiausiu sporto skandalu 2011-aisiais Lietuvoje. Ištisus metus šią istoriją narpliojo žiniasklaida, mat naujasis sportininkės gyvenimas ir karjera Rusijoje buvo apipintas gausybe paslapčių ir gandų. D.Rimšaitė tapo Rusijos čempione, priėmė šios šalies pilietybę, ištekėjo, tačiau susidūrė su sveikatos problemomis, dėl kurių prastai pasirodė pasaulio ir Europos čempionatuose ir vis dar neiškovojo teisės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse.

„Išvykau, nes Lietuvoje manęs netenkino pajamos ir treniruočių sąlygos. Tiesą sakant, rankos sviro į apačią ir net kildavo minčių, ar iš viso verta aukoti savo sveikatą dėl tokio menko įvertinimo. Manau, mano karjera Lietuvoje ilgai nebūtų tęsusis. Be to, turiu asmeninių priežasčių, kodėl atsidūriau būtent Rusijoje. Nesu laiminga palikusi Lietuvą, tačiau taip jau susiklostė. Tikiuosi, savo šalyje nebūsiu pasmerkta, bet daugiau šia tema kalbėti nenorėsiu“, – pirmąjį komentarą Lietuvos žiniasklaidai ir būtent  15min.lt  ištarė D.Rimšaitė.

Živilės Balčiūnaitės diskvalifikacija

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Živilė Balčiūnaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Živilė Balčiūnaitė

Europos čempione tapusi, bet dėl dopingo diskvalifikuota Živilė Balčiūnaitė, 2011-aisiais praleido be profesionalaus sporto. Metų pradžioje įsigaliojo diskvalifikacija, o balandžio 21 d. Ž.Balčiūnaitė buvo oficialiai išbraukta iš Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašo. Sportininkė kartu su savo teisininkų komanda pateikė apeliaciją Tarptautiniam sporto arbitražui, kurio galutinį nuosprendį išgirs kitų metų vasario 1 d.
„Tikiuosi, kad sprendimas bus man palankus. Tokiu atveju galėčiau dar 2012 metų Londono olimpiadoje įrodyti, kad savo pergalę pasiekiau sunkiu darbu sąžiningoje kovoje“, – teigia 32 metų Ž.Balčiūnaitė.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos