2020 05 03

Apvalios olimpinės žaidynės: basas čempionas ir lietuvių medaliai

2020-ieji metai ypatingi solidžių ir reikšmingų jubiliejų gausa: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, Steigiamojo Seimo 100-metis, Vilniaus Gaono 300-osios gimimo metinės ir eilė kt. Ilgą jubiliejinių datų sąrašą papildo ir išskirtinių sporto renginių – Olimpinių žaidynių jubiliejai. Prisiminkime juos.
Lietuvos olimpiečiai 1960, 1980 ir 2000 m. žaidynėse.
Lietuvos olimpiečiai 1960, 1980 ir 2000 m. žaidynėse.

1900 m. Paryžius buvo II olimpinių žaidynių sostinė. 1920 m. (lygiai prieš 100 metų) olimpiada vyko Belgijos mieste Antverpene. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės (Helsinkyje ir Garmiš Partenkirchene) dėl vykstančio Antrojo pasaulinio karo buvo atšauktos. Į 1960 m. vasaros žaidynes pasaulio sportininkai rinkosi Romoje, į žiemos žaidynes – Skvo Velyje (JAV). 1980 m. vasaros olimpiada vyko Maskvoje, žiemos žaidynės – JAV mieste Leik Pleside. Tolimajame Sidnėjuje (Australijoje) vyko 2000 m. vasaros olimpiada, 2010 m. žiemos žaidynes priėmė Kanados miestas Vankuveris.

Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje, tačiau tarpukario olimpiečių rezultatai buvo labai kuklūs (dar dalyvauta 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Moritzo žiemos olimpiadose). Po Antrojo pasaulinio karo, 1952 – 1988 m. olimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse geriausi Lietuvos sportininkai (jų buvo atrinkta 101) dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje ir iškovojo 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos). Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados Lietuvos olimpiečiai – vėl suverenios valstybės atletai.

LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m.
LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m.

Taigi, šiemet sukanka 60 metų nuo Romos, 40 metų nuo Maskvos ir 20 metų nuo Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Šių olimpiadų jubiliejai – tinkama proga prisiminti, kaip Lietuvos atletams jose sekėsi ir ką pavyko laimėti.

Roma – 1960-ieji

Romos olimpinėse žaidynėse dalyvavo per 5300 sportininkų iš 83 šalių. Jie išsidalino 150 medalių komplektų. Daugiausia medalių iškovojo SSRS, JAV ir Italijos atletai – atitinkamai 103, 71 ir 36.

1960 m. buvo surengtos ir pirmosios paralimpinės žaidynės. Jų idėjos pradininkas Ludwigas Guttmanas teigė, kad sportas – puikus būdas Antrojo pasaulinio karo metu neįgaliais tapusiems kareiviams grįžti į įprastą gyvenimą.

Į Romos olimpiadą vyko keturi Lietuvos sportininkai. Trys iš jų tapo olimpiniais prizininkais, o iki ketvirtojo medalio pritrūko labai nedaug.

Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (vairininkas rusas Igoris Rudakovas).

Bronzos medalį laimėjo Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1958 m. pasaulio rekordininkė), numetusi ietį 53,45 m.

Alfredo Pliadžio archyvo nuotr./Birutė Kalėdienė 1960 m.
Alfredo Pliadžio archyvo nuotr./Birutė Kalėdienė 1960 m.

IV vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.

Pažymėtina, jog mūsų irkluotojai Z.Jukna ir A.Bagdonavičius dar dalyvavo 1964 m. Tokijo ir 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse. Irkluodami aštuonvietėje SSRS rinktinės valtyje (2000 m distancijoje) Tokijo olimpiadoje jie užėmė 5 vietą, o po ketverių metų Meksike tapo bronzos medalininkais. Tokijo olimpiadoje 4 vietą iškovojo B.Kalėdienė.

Iš olimpiados įdomybių galima priminti, jog maratono bėgimą laimėjo basas distanciją įveikęs Abebe Bikila iš Etiopijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Abebe Bikila bėgo basas per Romos olimpines žaidynes.
„Scanpix“/AP nuotr./Abebe Bikila bėgo basas per Romos olimpines žaidynes.

Jis buvo pirmasis juodaodis afrikietis, iškovojęs olimpinį auksą.

Būsimasis Graikijos karalius Konstantinas II aukso medalį laimėjo buriavime. Tarp Graikijos rinktinės buriuotojų atsarginė buvo ir Graikijos princesė Sofija – būsimoji Ispanijos karaliaus Chuano Karloso žmona.

Maskva – 1980-ieji

Į Maskvos olimpines žaidynes susirinko per 5000 sportininkų iš 80 šalių. Žaidynes boikotavo 64 šalys ir teritorijos (dėl SSRS karinės invazijos į Afganistaną 1979 m.). Buvo išdalinti 203 medalių komplektai. Tuomet SSRS laimėjo 195 medalius, VDR (buvusi Vokietijos demokratinė respublika) – 126, Bulgarija – 41 medalį.

Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, jie iškovojo net 11 medalių (7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos).

Olimpinėmis čempionėmis jau antrą kartą tapo krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (pirmą kartą Monrealio olimpiadoje 1976 m.).

vcb.lt nuotr./Angelė Jankūnaitė-Rupšienė
vcb.lt nuotr./Angelė Jankūnaitė-Rupšienė

Aukso medalius t. p. iškovojo krepšininkė Vida Šulskytė-Beselienė ir rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, plaukikai Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (abu 200 m distancijoje krūtine; Lina su olimpiniu rekordu). 100 m distancijoje krūtine Kačiušytė buvo septinta.

ltuswimming.com/Lina Kačiušytė su treneriu A.Gražiūnu
ltuswimming.com/Lina Kačiušytė su treneriu A.Gražiūnu

Olimpinį auksą estafetėje 4 x 400 m iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis.

Olimpiniu vicečempionu tapo rankininkas Voldemaras Novickis.

Bronzos medalius iškovojo aštuonvietės valties irkluotojai Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus bei krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Be kita ko, A.Rupšienė ir A.Nenėnienė – pirmosios Lietuvos sportininkės tapusios dukart olimpinėmis čempionėmis.

Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs 4 vietą. Galina Murašova disko metimo finale buvo septinta. Maskvos žaidynėse dirbo ir varžybų teisėjai iš Lietuvos, o vilnietis Janis Grinbergas netgi buvo olimpinio rankinio turnyro direktorius.

sportas.info nuotr./Remigijus Valiulis
sportas.info nuotr./Remigijus Valiulis

Beje, J.Narmontas, V.Novickis ir G.Murašova dalyvavo ir Seulo olimpinėse žaidynėse 1988 m. Su SSRS rankinio rinktine V. Novickis ten tapo olimpiniu čempionu. S.Jovaiša jau su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine 1992 m. Barselonos olimpiadoje laimėjo bronzą.

Olimpiados įdomybės: užsienio šalių olimpiečiai dažnai nesuprasdavo, kas vyksta tribūnose. Dar neatidarius stadiono, trečdalis žiūrovų vietų jau būdavo užpildytos. Pasirodo – dalis olimpiados „aistruolių“ buvo valstybės saugumo (KGB) agentai ir milicininkai, apsirengę civiliais drabužiais.

Dėl olimpiados boikoto pirmajame olimpiniame moterų žolės riedulio turnyre liko tik viena dalyvė – SSRS rinktinė. Todėl skubiai buvo pakviestos dar penkios rinktinės. Ir štai – Zimbabvės komanda iš Afrikos buvo suburta likus mažiau nei savaitei iki žaidynių ir sugebėjo iškovoti aukso medalį!

Seulo vasaros ir Kalgario žiemos olimpiada buvo paskutinės, kuriose Lietuvos olimpiečiai kovojo už Sovietų Sąjungą. Atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. buvo atstatyta ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystė Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK). Lietuva, kaip suvereni valstybė, į olimpines žaidynes grįžo po 52 metų priverstinės pertraukos – į 1992 m. Barselonos olimpiadą.

Sidnėjus – 2000-ieji

2000 m. vasaros Olimpiada vyko Australijos mieste Sidnėjuje. Joje dalyvavo 10 651 sportininkas iš 199 šalių, jiems išdalinta 300 medalių komplektų. Daugiausia medalių iškovojo JAV – 93, Rusija – 89 ir Kinija – 59.

Lietuvos garbę Sidnėjuje gynė 61 olimpietis – baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos ir šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė 1988 m. olimpinis vicečempionas ir 1992 m. olimpinis čempionas, disko metikas, Romas Ubartas.

Lietuviai iškovojo penkis olimpinius medalius. Olimpiniais čempionais tapo olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir disko metikas Virgilijus Alekna.

Sidnėjaus bronzos medaliais pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė, kuriai atstovavo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Tomas Masiulis, Mindaugas Timinskas, Darius Maskoliūnas, Andrius Giedraitis, Kęstutis Marčiulionis, Dainius Adomaitis.

LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkė
LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkė

Lietuvos krepšininkai pusfinalyje po itin dramatiškos kovos tik 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei. Rungtynėse dėl bronzos medalių lietuviai aiškiai pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus 89:71 ir trečią kartą iš eilės tapo olimpiniais bronzos medalininkais (prieš tai 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje)

Į prizinius aštuonetus pateko boksininkas Ivanas Stapovičius (5 vieta), penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis (7), baidarininkas Alvydas Duonėla (7) ir imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7).

Dalyvaudamas 2004 m. Atėnų olimpiadoje V. Alekna antrą kartą iš eilės tapo olimpiniu čempionu, o 2008 m. Pekino olimpiadoje iškovojo bronzą. D.Gudzinevičiūtė nuo 2012 m. yra LTOK prezidentė.

Alfredo Pliadžio nuotr./Archyviniai dukart olimpinio čempiono Virginijaus Aleknos gyvenimo ir karjeros kadrai
Alfredo Pliadžio nuotr./Archyviniai dukart olimpinio čempiono Virginijaus Aleknos gyvenimo ir karjeros kadrai

Įdomybė: Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių gamybai.

Bendrai, per atkurtos Nepriklausomybės 30-metį septyniose vasaros ir aštuoniose žiemos Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 485 Lietuvos atletai, laimėti 25 olimpiniai medaliai (6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos).

Deja, šiais metais Japonijos sostinėje Tokijuje turėjusios vykti XXXII olimpinės vasaros žaidynės dėl pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 m. vasarą, žaidynių pavadinimas nepakeistas. Nepaisant žaidynių nukėlimo, atletai ir Nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurie jau iškovojo kelialapius į Tokijo olimpiadą, jų nepraras. Šiuo metu 57 proc. kvotų jau išdalinta, taigi, prie šių atletų prisijungs dar apie 5000 sportininkų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs