Kalėdos labiau tinka šviesiems dalykams, tokiems, kokiu buvo ir A.Didžbalio pasirodymas Rio de Žaneire, kur jis išrovė 177 kg ir išstūmė 215 kg štangą ir pralinksmino pasaulį savo bronziniu triumfo salto, o Lietuvos sunkiaatlečių bendruomenę – pirmuoju olimpiniu medaliu šioje sporto šakoje.
Tačiau dopingas yra sporto žaizda, kuri atsiveria kasdien įvairiausiose pasaulio kraštuose, pargriaudama buvusius čempionus ir palikdama sielos randus tiems, kurie buvo įveikti ar aplenkti nesąžiningų atletų.
„Kas buvo, tas buvo. Vyrai stiprūs, pasiekimai nuostabūs. Įvertinimas yra įvertinimas“, – apie tai, jog A.Didžbalis nusipelnė geriausio Lietuvos sportininko vardo, sakė trečią kartą šį titulą gavusi dviratininkė S.Krupeckaitė.
Kas buvo, tas buvo buvo. Vyrai stiprūs, pasiekimai nuostabūs. Įvertinimas yra įvertinimas
Nuoskaudų, kad buvo įvertintas sunkiaatletis, neturėjo ir plaukikas Simonas Bilis.
„Aš į skandalus per daug nesigilinu. Nežinau kiek leidžiama, kiek ne“, – sakė pasaulio čempionu šiemet tapęs S.Bilis.
Apie 2 tūkst. sporto bendruomenės žmonių „Siemens“ arenoje ketvirtadienio vakarą švilpė, kai buvo minimas daug dėmesio mūsų šalyje sulaukiantis krepšinis, bet plojo atletui, kuris anksčiau vartojo dopingą.
„Jis buvo baustas ir savo bausmę atliko. Bausti antrą kartą mes neturime teisės“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, dar Rio de Žaneire viena pirmųjų apkabinusi sunkiaatletį.
Iš tiesų A.Didžbalis jau atlaikė dvejų metų diskvalifikaciją už tai, kad 2012 metais per Europos pirmenybes Turkijoje jo organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono.
Jis atliko bausmę, atidavęs Europos čempionato medalį ir praleidęs svarbias varžybas, tarp jų Londono olimpines žaidynes, bet niekada nepripažino klaidos ir neprisiėmė atsakomybės.
2012 metais A.Didžbalis nenoriai aiškino, kaip dopingas galėjo atsirasti jo organizme, kaip pagrindinę versiją keldamas klastą konkurentų, su kuriais pirmenybių metu tenka kartu maitintis, treniruotis ir varžytis. A.Didžbalis tvirtino klausęs trenerio patarimų ir nenorėjęs palikti net atkimšto vandens buteliuko, kad išvengtų varžovų šunybių, bet guodėsi, jog galėjo nesužiūrėti.
„Mes einam valgyti ir bijom. Būna Europos, pasaulio čempionatai – nežinai, kas prieš tave praėjo ir ant salotų pabėrė miltelių“, – sąmokslo teoriją stiprino sunkiaatlečio treneris Bronislovas Vyšniauskas, šiemet sporto specialistų tarybos išrinktas į 2016 metų geriausių trenerių trejetą, nors jo auklėtiniai tris kartus buvo bausti už dopingo vartojimą.
Reikia lakios fantazijos įsivaizduoti, kaip galingi, štangas kilnojantys, vyrai praeidami pro šalį paslapčia beria uždraustas medžiagas į kito galiūno omletą ar salotas per pusryčius viešbutyje. Dar sunkiau būtų įsivaizduoti, kaip jie tai daro saviems.
Mes einame valgyti ir bijome.
Nes 2014 metų pavasarį, Klaipėdoje ne varžybų metu Lietuvos antidopingo agentūros darbuotojams patikrinus kitą Lietuvos sunkiaatletį Ramūno Vyšniauską, jo organizme irgi rasta to paties dehidrochlormetiltestosterono.
Tai – anabolinis steroidas, auginantis sportininko raumenų masę ir pagreitinantis jėgų sugrąžinimą po didelių krūvių. Tarp kitų anabolinių steroidų dehidrochlormetiltestosteronas išsiskiria tuo, kad praėjus devynioms dienoms po vartojimo ši medžiaga pasislepia organizme ir ją aptikti tampa labai sunku net laboratorijose.
Kitaip nei meldoniumas – Latvijos farmacininkų širdies sutrikimų turintiems garbaus amžiaus žmonėms sukurtas preparatas, kurį A.Didžbalis irgi vartojo, kai jis dar buvo neuždraustas Tarptautinės antidopingo agentūros.
„Su tuo meldoniumu irgi taip. Kai buvo Europos čempionatas – išgyvenome. Buvome naudoję praėjusiais metais. Tai irgi truputį buvome neramūs – galvojome, neduok, Dieve, išlįs. Ačiū Dievui, neįkliuvome, bet nežinome, kiek jis laikosi organizme“, – šiemet Rio de Žaneire pasakojo treneris B.Vyšniauskas.
Šioje vietoje peršasi paralelė su Rusijos plaukike Julija Jefimova, kuri irgi buvo diskvalifikuota dėl dopingo 2014 metais ir pagauta su meldoniumu 2016 metais. Jos startai olimpinėse žaidynėse buvo pakibę ant plauko.
Nors J.Jefimovai buvo leista plaukti Rio de Žaneire, kur ji laimėjo du sidabro medalius, pasaulio plaukimo bendruomenė itin priešiškai sutiko rusę. Amerikietės atvirai pareiškė, jog nesmagu lenktyniauti su varžove, kuri pažeidinėja dopingo taisykles. JAV plaukikėms pritarė ir Rūta Meilutytė.
Visai kitaip buvo Rusijoje, kur J.Jefimova buvo išrinkta geriausia metų šalies plaukike.
Lietuvoje A.Didžbalis išrinktas geriausiu šalies sportininku, nes jo rezultatai buvo geresni nei kitų. Net ir nuo dopingo sukčių nukentėjęs disko metimų karalius Virgilijus Alekna, pats keturis kartus rinktas geriausiu Lietuvos atletu, sakė, jog A.Didžbalis šiemet vertas pergalės.
Dėl to nėra abejonių, kaip ir nekyla abejonių, jog sunkiaatlečio titulas būtų šviesesnis, jei prieš ketverius metus jis būtų atvirai pripažinęs savo jaunystės klaidą ir sąžiningai paaiškinęs, kas jam pasiūlė uždraustų medžiagų.
Kita vertus, visa sunkioji atletika jau seniai užteršta labiau nei oras dėl automobilių spūsčių Vilniuje prieš Kalėdas.
Kita vertus, visa sunkioji atletika jau seniai užteršta labiau nei oras dėl automobilių spūsčių Vilniuje prieš Kalėdas.
Bulgarijos, o taip pat Rusijos sunkiosios atletikos komandai nebuvo leista varžytis Rio de Žaneire šiais metais po garsiojo McLareno tyrimo, atskleidusio sisteminio dopingo vartojimo ydas.
Net vienuolikos 2008 metais Pekine olimpinius medalius laimėjusių sunkiaatlečių iš Kinijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos dopingo testai buvo teigiami, bet tai paaiškėjo daug vėliau.
2012 metų Londono olimpinės žaidynės pridėjo dar bent 20 sunkiaatlečių teigiamų dopingo testų, tarp kurių būta ir keturių olimpinių čempionų mėginiai, anot naujienų agentūros „France-Presse“.
Kaip kažkas juokavo, kas laimėjo 2016-ųjų auksą Rio de Žaneire per sunkiosios atletikos varžybas, iš tiesų sužinosime 2024-aisiais.
