Sutarties pasirašyme dalyvavo ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, kuris teigė, kad Vilniaus savivaldybė palaiko tokį Fabijoniškių vidurinės mokyklos siekį. Anot R.Vaigino, sporto gimnazijos statuso Lietuvoje siekia dar dvi mokyklos – buvusi Salomėjos Neries mokykla Kaune, kuri dabar vadinasi Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinė mokykla, bei Šiaulių Vijolių vidurinė mokykla.
Pagal Fabijoniškių vidurinės mokyklos ir LEU sutartį, universiteto specialistai tieks įvairiapusę pagalbą mokyklai – padės su trenerių parengimu, specializuotos sporto programos sudarymu.
„Mokykloje jau turime sportines klases, tačiau jos dar nėra grynos. Norime kitais mokslo metais jau turėti grynai sportinių klasių. Ši sutartis su LEU yra žingsnis į priekį, nes universiteto specialistai padės mums parašyti specializuotą sporto programą, kurią akredituosime Švietimo ir mokslo ministerijoje bei sieksime sporto gimnazijos statuso“, – pasakojo Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius Vytas Karsokas.
Direktoriaus teigimu, mokykla gavusi sporto gimnazijos statusą norėtų, kad joje mokytųsi vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Sportinių klasių būtų dvylika – po vieną kiekvienai amžiaus grupei. Šalia jų mokykloje liktų ir bendrojo lavinimo klasės.
V.Karsokas taip pat pasakojo, kad šiuo metu mokykloje jau dirba du sporto treneriai, o ateityje jų bus ir daugiau. Be to, šioje mokykloje neseniai buvo įrengtas standartus atitinkantis futbolo stadionas.
R.Vaigino teigimu, Fabijoniškių sporto gimnazija nebūtų panaši į kadaise Panevėžyje buvusį sporto mokyklą-internatą. Vilniuje mokykla tiesiog sudarytų sąlygas savo mokiniams sportuoti ir tuo pačiu metu mokytis.
„To pavyzdys galėtų būti Rūtos Meilutytės mokykla Plimute, kur derinamos pamokos ir vaikų sporto treniruotės. Jei, pavyzdžiui, moksleivis turi dalyvauti rytinėse treniruotėse, mokykla sudaro jam sąlygas ateiti į pamokas vėliau. Panašus modelis bus taikomas ir Fabijoniškių mokykloje“, – sakė R.Vaiginas.
