Po to, kai Lietuvos vyrų rinktinė nepateko į finalinį 2015 metų pasaulio čempionato etapą, baigėsi rinktinės vyr. trenerio Gintaro Savukyno sutartis su LRF. Todėl Lietuvos rankinio trenerių asociacija paskelbė konkursą Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio pareigoms užimti.
LRF nusprendė pasirinkti tokį rankinio specialistą, kuris dirba Lietuvoje ir puikiai žino esamą mūsų šalies rankinio situaciją. A. Juškėnas taip pat yra puikiai pažįstamas su rinktinės žaidėjais, kadangi iki tol dirbo Lietuvos rinktinėje G. Savukyno asistentu.
„Mano gyvenime tai naujas iššūkis. Neslėpsiu, teko pasvarstyti dėl šio gyvenimo posūkio, buvo įvairių minčių, tačiau ambicijos nugalėjo. Kai buvau jaunesnis, viena iš svajonių buvo tapti Lietuvos rankinio rinktinės vyr. treneriu. Kai man pasiūlė šias pareigas, teko pamąstyti, buvo ir abejonių. Tai sunkus ir daug laiko atimantis darbas“, – pabrėžė A. Juškėnas.
Šis rankinio specialistas yra vienas iš penkiskart Lietuvos čempiono Klaipėdos „Dragūno“ komandos įkūrėjų. Praėjusį sezoną A. Juškėnui teko ragauti ir legionieriaus duonos – jis treniravo keturiolika kartų Ukrainos čempionus Zaporožės ZTR rankininkus. A. Juškėnui rinktinėje talkins treneris Egidijus Petkevičius.
– Treneri, kokia jūsų Lietuvos rinktinės rankinio vizija? – pasiteiravome A. Juškėno.
– Reikia augintis jaunąją talentingų žaidėjų kartą. Manau, kad Lietuvoje reikėtų suburti nors vieną profesionalią komandą, kuri treniruotųsi kartu ir būtų tarsi rinktinės pagrindas. Tai būtų kur kas geriau. Kol kas Lietuvoje tokios profesionalios komandos nėra. Ką galima reikalauti iš žaidėjų, kai jie į treniruotes ateina po darbų ar mokslų. Idealu būtų, jei rankininkai būtų profesionalai, gyvenantys vien iš rankinio atlyginimo, jiems nereikėtų sukti galvos dėl kitų darbų. Mes kol kas nuo Europos komandų atsiliekame individualiu meistriškumu.
– Ar jūsų treniruojamam „Dragūnui“ toli iki profesionalios komandos?
– „Dragūnas“ po truputį eina profesionalumo link, bet komandos finansavimas nėra toks, kad žaidėjai galėtų išgyventi vien iš rankinio. Kalbėdamas, kad Lietuvoje reikėtų suburti profesionalią komandą, kuri treniruotųsi kartu ir būtų tarsi rinktinės pagrindas, nebūtinai turiu galvoje Klaipėdą. Ta komanda galėtų būti suburta ir Vilniuje ar Kaune.
– Jei Lietuvoje būtų suburta tokia profesionali komanda, ar jai mūsų šalyje būtų pasipriešinimo, ar žaidėjai tobulėtų?
Kai buvau jaunesnis, viena iš svajonių buvo tapti Lietuvos rankinio rinktinės vyr. treneriu. Kai man pasiūlė šias pareigas, teko pamąstyti, buvo ir abejonių.
– Juk yra Baltijos rankinio lyga (BHL), Europos rankinio federacijos (EHF) taurės ir Europos Iššūkio taurės turnyrai. Juk ten yra labai rimtų varžovų, tikrai būtų su kuo pasivaržyti. Dabar yra sudėtinga iš rinktinės išspausti maksimumą, kai į treniruočių stovyklą susirenka iš įvairių šalių klubų rankininkai tik kelias dienas prieš varžybas. Jei rinktinės pagrindas nuolat treniruotųsi kartu, tada būtų galima mąstyti apie profesionalesnę rinktinę.
– Lietuvos nacionalinei vyrų rinktinei keliamas tikslas – patekti į finalinį 2020 metų Europos čempionato etapą bei 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Ar tokie tikslai Jūsų negąsdina?
– Reikia dirbti ir daryti viską, kad tai virstų realybe. Visada reikia siekti maksimumo. Nuo 2020 metų Europos čempionate dalyvaus nebe 16, o 24 komandos, tad viskas yra įmanoma.
Turime ganą gerą 1996 metais gimusių rankininkų kartą. Reikia juos po truputį „apšaudyti“. Turime į rinktinę po truputį įtraukti ir jaunimo. Žinoma, vien jaunimu žaisti negalime, kol kas jie nėra pajėgūs įveikti galingų Europos rinktinių, tačiau vadovausimės patyrusių ir jaunų žaidėjų deriniu.
– Lietuvos vyrų rankinio rinktinės artimiausiomis dienomis laukia atrankos į 2016 m. Europos atrankos čempionato I etapo varžybos su danais ir baltarusiais. Kokios mintys prieš šias dvikovas?
– Varžovai – labai pajėgūs. Spalio 30 dieną (ketvirtadienį) Danijoje laukia akistata su pasaulio čempionato finalininke Danija. Lapkričio 2 dieną (sekmadienį) 14 val. „Šiaulių“ arenoje susitiksime su baltarusiais. Kitų metų balandžio mėnesį laukia rungtynės su paskutine mūsų grupės dalyve – Bosnija ir Hercegovina. Į Europos čempionatą pateks dvi mūsų grupės komandos. Iš viso komandos yra suskirstytos į 7 pogrupius.
– Ką pakvietėte į rinktinę šioms rungtynėms?
Nuo praėjusio penktadienio iki sekmadienio Vilniuje surengiau stovyklą Lietuvos klubų rinktinės nariams, o nuo sekmadienio įsiliejo ir užsienio klubuose rungtyniaujantys mūsų šalies rankininkai.
Į Lietuvos rinktinę pakviesti šie žaidėjai: Giedrius Morkūnas (vartininkas, gimęs 1988 m., klubas – Islandijos „Haukar“, Vilius Rašimas (vartininkas, 1989 m., Lenkijos „Azoty Pulawy“), Augustas Strazdas (universalus, 1980 m., Austrijos „SG Insignis Handball Westvien“), Skirmantas Plėta (kairys kraštas, 1989 m., Vilniaus VHC „Šviesa“), Jonas Truchanovičius (kairysis pusiau kraštas, 1993 m., Klaipėdos „Dragūnas“), Povilas Babarskas (kairysis pusiau kraštas, 1988 m. Austrijos „Bregenz Handball“), Rolandas Bernatonis (kairysis pusiau kraštas, 1986 m., Ispanijos „BM Puerto Sagunto“), Gertas Babarskas (dešinysis pusiau kraštas, 1994 m., Austrijos „Moser Medical UHK Krems“, Mindaugas Dumčius (dešinysis pusiau kraštas, 1995 m., Klaipėdos „Dragūnas“), Benas Petreikis (centras, 1992 m., Austrijos „Union JURI Leoben“), Aidenas Malašinskas (centras, 1986 m., Ispanijos „BM Puerto Sagunto“), Tadas Stankevičius (linijos žaidėjas, 1990 m., Rumunijos „Energia Lignitul TG. JIU“), Andrius Gervė (linijos žaidėjas, 1986 m., Vokietijos „HSG Barnstorf-Diepholz“), Mindaugas Meškauskas (dešinys kraštas, 1994 m., Klaipėdos „Dragūnas“), Vaidotas Grosas (universalus, 1983 m., Prancūzijos „US Creteil“), Valdas Drabavičius (dešinysis kraštas, 1990 m., Vilniaus VHC „Šviesa“), Vaidas Trainavičius (centras, 1988 m., Olandijos „Kremer/Hurry-Up“).
