Lotynų Amerikos šokių ansamblių Europos čempione vėl tapusi Klaipėdos „Žuvėdra“ į namus autobusu iš Vienos sugrįžo tik ankstų pirmadienio rytą. Ansamblio vadovė Skaistutė Idzelevičienė dar nebuvo išsikrovusi netgi savo daiktų iš lagamino, kai ją užklupo mūsų skambutis.
„Šia pergale mūsų jaunimas ypatingai džiaugiasi. Daug jėgų ir pasitikėjimo mums suteikė praėjusiais metais laimėtas pasaulio čempionatas Lietuvoje. Tada mokiniai man pateikė gražią dovaną mano jubiliejaus proga, o dabar privertė dar kartą nubraukti džiaugsmo ašarą“, – sakė ansamblio vadovė, Klaipėdos universiteto profesorė Skaistutė Idzelevičienė.
Trejus metus per Europos čempionatus buvote „skriaudžiami“, nelaimėjote aukso medalių, ar vykdami į Vieną galvojote apie tokią didelę sėkmę?
BFL nuotr./ Skaistutė Idzelevičienė |
Vykdami visada galvojame apie pergalę, tačiau gerai žinome, kad teks grumtis su pajėgiais Rusijos ir dviem Vokietijos kolektyvais. Šiemet mūsų komanda buvo kiek susilpnėjusi – nepavyko prikalbinti Tado Rimgailos ir Monikos Šiaučiūnaitės pasilikti kolektyve. Juos pakeitė „Žuvėdros“ antrosios komandos šokėjai Ernestas Monginas ir Kristina Timofejeva.
Tas šokėjų pasikeitimas turėjo nemažas įtakos. E. Monginas į komandą pateko tiktai po pasaulio čempionato. Šokti pirmame plane reikia įgūdžių, yra daug sudėtingiau, negu tam, kuris stovi sportininkui už nugaros.
Ar spėjote normaliai pasirengti Europos čempionatui, juk laiko buvo nedaug?
Labai nedaug. Įvairiose arenose turėjome labai daug koncertų, kurie mus blaškė. Jų nemažėjo, tačiau šokėjai norėjo dalyvauti ir jų negalėjau stabdyti, su šokėjų pageidavimu sutikau. Tačiau paskutinįjį mėnesį pasakiau, kad manęs niekas nejudintų. Visą mėnesį buvome atsidavę tiktai Europos čempionatui.
Ar „Žuvėdra“ pelnė austrų simpatijas?
Žiūrovai palaikė visas komandas, mus – taip pat. Salė buvo eilinė, nedidelė, žiūrovų daug nebuvo.
„Žuvėdrai“ teko šokti tris kartus, ar po pirmojo pasirodymo buvo galima spręsti, jog esate stipresni už varžovus?
Sunku man pačiai spręsti, nesu teisėja. Sportiniai šokiai – ne krepšinis, kada pataikai į krepšį ar nepataikai. Mūsų šokėjai klaidų nedarė, kitos komandos jų stengėsi irgi kuo mažiau daryti. Už varžovus gal buvome ryškesni, techniškesni. Kadangi šokome finale, turėjome savo teisėją – Daivą Mickuvienę. Pats gražiausias buvo mūsų finalinis šokis.
Septintą-aštuntą vietą čempionate pasidalijo „Žuvėdros“ antroji komanda, ar ji buvo nusiminusi?
Aišku, buvo nusiminusi, nes visą laiką šokdavo finale. Austrai šįkart į finalą „ištraukė“ savo dvi komandas – „Perchtoldsdorf HSV Zwölfaxing“ buvo penkta, o „Schwarz-Gold Wien“ – šešta. To niekada nėra buvę. Nors vienas austrų ansamblis retai kada patekdavo į finalą, o dabar jie namuose sau pasidarė didžiulę šventę.
Ar Vienoje „Žuvėdra“ atliko tą pačią programą, kaip ir pasaulio čempionatą Vilniuje?
Taip, atlikome tą pačią programą „Rock You like a Hurricane“. Tas pačias kompozicijas atliko ir mūsų pagrindiniai varžovai Tiumenės „Vera“ (Rusija) ir Brėmeno „Grün-Gold-Club Bremen“ (Vokietija). Šiais metais su ta programa, kuri mums atnešė didžiulę sėkmę per pasaulio ir Europos čempionatus, jau tikriausiai atsisveikinsime.
Čia pat ir vasara, ar „Žuvėdrai“ dabar – poilsis?
Tikrai ne. Laukia įvairių renginių, koncertų. Birželio 21 d. esame pakviesti į Pietų Korėją, į EXPO parodą, kurios metu atliksime savo programą. Panašūs pasirodymai, koncertai mus vargina, bet yra ir daug pliusų. Per juos scenoje formuojasi įgūdžiai, artistiškumas, laisvumas, komanda grūdinasi.
Pastarieji porą metų „Žuvėdrai“ yra be galo laimingi, duok Dieve, kad jie tokie būtų ir ateityje.
Dar kartą pasikartosiu, kad Jūs su Romaldu Idzelevičiumi – pusė komandos. Nebūtų jūsų, nebūtų ir „Žuvėdros“...
Nežinau, nežinau, apie tai negalvoju. Dirbame savo darbą ir tiek.
Europos čempionais tapo: Milda Meškytė, Lina Diktanaitė, Rūta Jonaitytė, Sigita Mačėnaitė, Audronė Bastytė, Viktorija Sutko, Viktorija Dubrovskaja, Kristina Timofejeva, Dmitrijus Popovas, Mantas Miškauskas, Vilius Ignatavičius, Ernestas Monginas, Justas Bareišis, Justinas Maliauskas, Marijus Skupeika, Donatas Blusis, vadovai – Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.